Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vyriausybės programa: neliks pigesnio dyzelio, brangs šildymas, paslaugos ir prekės?

Jeigu paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė tiksliai įgyvendins programą, kurios projektas paskelbtas gruodžio 7 d., tuomet turėtų pabrangti žymėtas dyzelinas ir šildymas, jeigu šildomasi iškastiniu kuru. Be to, programos projekte numatoma ir daugiau mokestinių pakeitimų, pavyzdžiui, atsisakyti kai kurių socialinio draudimo įmokų lengvatų, apmokestinant pajamas atsižvelgti į visos šeimos, o ne į žmogaus gautas sumas.

Žalioji mokesčių pertvarka

Būtent taip įvardijama viena iš programos numatytų iniciatyvų. Apie ją gana kategoriškai rašoma: „Iki 2024 m. panaikinsime visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakysime anglies bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje“. Kaip žinoma, dyzelinas ar benzinas yra naftos produktai, o jie – iškastinis kuras. Šiuo metu paprastam dyzelinui taikomas 372 eurų už 1 tūkst. litrų akcizų tarifas.

Vadinasi, pildamiesi jo degalinėje už litrą sumokame 37,2 centus akcizų. Tačiau dyzelinui, skirtam naudoti žemės ūkyje, įskaitant verslinei žvejybai vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, taikomas 60 eurų už 1 tūkst. litrų akcizų tarifas. Taigi dėl mokesčių lengvatos už žymėtą dyzeliną mokama beveik šešis kartus mažiau nei už paprastą. Panaikinus lengvatą, jis neišvengiamai brangtų. Beje, ankstesnės valdžios taip pat siekė sumažinti šią lengvatą, tačiau dėl žemdirbių protestų ir grasinimų, kad brangs maisto produktai, šios idėjos atsisakyta. Jeigu minėta Vyriausybės programos nuostata bus tikrai įgyvendinta, brangs ir šildymas, nes jam skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui) dabar taikomas dar mažesnis nei žymėtam dyzelinui – vos 21,14 euro už 1 tūkst. litrų akcizų tarifas. Be to, šiuo metu lengvatinis 9 proc. (o ne standartinis 21 proc.) pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai. Jeigu ši energija pagaminama iš iškastinio kuro, pavyzdžiui, deginant dujas, tai įgyvendinus Vyriausybės pasiūlymą, šiluma brangtų ir daliai daugiabučių gyventojų.

Vienodoms veikloms – vienodi mokesčiai

Būsimos Vyriausybės programos dalyje apie socialinį draudimą užsimenama: „Atsisakysime socialiai nepateisinamų lengvatų ir skirtingo apmokestinimo už tas pačias veiklas, sumažinsime galimybes vengti mokėti socialinio draudimo įmokas“. Dokumente nedetalizuojama, kokių lengvatų bus atsisakoma, tačiau aišku, kad jeigu lengvatos bus atsisakyta, tas, kas ją dabar gauna, už tam tikras paslaugas ar prekes mokės daugiau. Be to, „skirtingo apmokestinimo“ atsisakymą galima suprasti, kaip vadinamojo „gyvulių ūkio“ mokesčių srityje mažinimą. Pavyzdžiui, šiuo metu dirbant tą patį darbą su paslaugų kvitu, verslo liudijimu, registravus individualią veiklą ar pagal darbo sutartį, iš jo gautos pajamos skirtingai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir „Sodros“ įmokomis.

Vadinasi, atsisakius skirtingų apmokestinimo režimų už kai kurią veiklą, veikiausia reikės mokėti daugiau. Dėl to jų vykdytojai, norėdami gauti tokį patį pelną, turės kelti teikiamų paslaugų ar parduodamų prekių kainas.

Apmokestinamas pajamas nori skaičiuoti kitaip

Vyriausybės programos projekte nėra daug laiko aplinkybių, kada tiksliai kokie mokesčiai bus pakeisti. Tačiau teigiama, kad mokesčių sistema būtų stabili ir prognozuojama. „Atitinkamai, vengsime neišdiskutuotų mokesčių sistemos pakeitimų, laikysimės principo, kad apie tokius pakeitimus suinteresuotieji asmenys būtų informuojami iš anksto ir turėtų laiko tinkamai pasiruošti taikyti pasikeitusias normas“, – žada programos autoriai. Be kita ko, jie planuoja atlikti mokesčių lengvatų kaštų ir naudos analizę: „Detaliai įvertinsime mokesčių lengvatų tikslingumą ir poveikį, peržiūrėsime mokesčių lengvatas ir specialias sąlygas, iškreipiančias apmokestinimo teisingumą, kuriančias mokestinį arbitražą, skatinančias šešėlį.“ Taip pat projekte numatoma pakeisti, kaip bus skaičiuojamos gyventojų pajamos, nuo kurių skaičiuojamas pajamų mokestis. „Planas ilgainiui pereiti prie šeimos (namų ūkio) kaip pajamų mokesčio mokėtojo. Toks principas leistų taikliau išnaudoti pajamų mokestį socialinės politikos tikslais, užtikrinant, kad pajamų apmokestinimas atsižvelgia ne tik į pajamų dydį, bet ir turimus išlaikytinius“, – rašoma dokumente. Gana aptakiai jame užsimenama apie siekį mažinti biudžetų priklausomybę nuo netiesioginių mokesčių, tokių kaip PVM ir akcizai. „Pagal mokestinių pajamų struktūrą Lietuva pernelyg pasikliauja netiesioginiais mokesčiais, o nemenkos dalies jų net nesugeba surinkti. Ekonomikai mažiausiai žalingi mokestinių pajamų šaltiniai, tokie kaip turto mokesčiai, aplinkosaugos mokesčiai, Lietuvoje kol kas yra vieni kukliausių, tad prioritetą teiksime būtent jiems“, – teigiama programoje, tačiau nenurodoma, kaip ketinama keisti turto ar aplinkosaugos mokesčius. Galiausiai joje užsimenama ir apie tai, kad bus vertinamos galimybės keisti įmonių pelno mokestį, atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo.

Verslas / aut. Martynas Žilionis

Rekomenduojami video