Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vyriausybė spaudžia žmonių skurdinimo pedalą

Į aukštumas kopia elektros, dujų, degalų, maisto ir kitos prekės, brangsta paslaugos, daugiau žmonių skursta. Tačiau Vyriausybė toliau spaudžia skurdinimo pedalą – siūlo įvesti kasmetinį automobilių taršos mokestį, kuris sunkiausia našta guls ant senų automobilių savininkų pečių. Ekspertai skaičiuoja, kad daugiau mokės tie, kurie mažiau važinėja ir nedaug teršia, ir tokį mokestį vadina valstybės siekiu pasipinigauti.

Mokės tūkstančius

Per pandemiją ir ilgus karantinus nuskurdinti gyventojai sulaukia valdžios akibrokštų. Tiesa, nemažos dalies piliečių gyvenimas per tą laiką pagerėjo, o kai kam net labai, tačiau valdžia ir jai prielankūs asmenys labai pamėgo minkyti tuos, kuriems lėšos taip lengvai nebyra į pinigines. Už skurdą jie baudžiami didesniais mokesčiais, baudomis.

Aplinkos ministerija parengė ir įregistravo Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, pagal kurį įvedamas naujas kasmetinis automobilių taršos mokestis, taip pat koreguojamas jau ankstesnės valdžios įtvirtintas vienkartinis automobilio registracijos mokestis. Jeigu Seime įstatymas bus patvirtintas, mokestį mokės gyventojai ir įmonės, kurių automobilių CO2 išmetimai viršija 130 g/km. Tiesa, žadama įvairių lengvatų ir pereinamasis laikotarpis, kuomet taršos mokestis būtų mažesnis.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti mokėtino mokesčio dydžiai ir surenkamų lėšų prognozė: minimalus mokestis pirmą kartą registruojant automobilį būtų 115 eurų, maksimalus – 2 258 eurai; minimalus kasmetinis mokestis už naudojimąsi – 29 eurai, maksimalus – 564 eurai.

Taigi, tikėtina, kad nemažai daliai gyventojų tektų mėnesį ar kelis pabadauti, kad susimokėtų kasmetinį automobilio taršos mokestį, o apie jo įsigijimą daug kas jau tik pasvajotų.

Aiškinama, kad pakeistas mokestis labiau skatins gyventojus ir įmones įsigyti naujas ar naudotas į Lietuvą įvežamas mažiau taršias transporto priemones, nes mokesčio dydis priklausys nuo išmetamo CO2 kiekio ir taršos koeficiento – degalų rūšies ir Euro standarto (jei automobilis neturi duomenų apie Euro standartą, vertinami pagaminimo metai).

Valdžiai labai nepatinka, kad lietuviai važinėja senais automobiliais – vidurkis yra 17 metų, apie 70 proc. automobilių varomi dyzelinu. Už senus, taršius ir dyzelinius teks didžiausias mokestis. Tikėtina, kad dalis žmonių atsisakys senų automobilių, naujesnių neįpirks, tad tie, kurie gyvena atokesnėse vietose, kur viešasis transportas retai pasirodo arba jo iš viso nebėra, liks be galimybės pasiekti darbą, gydymo įstaigą, didesnę parduotuvę ir t. t.

Bet apie tokius žmones ir tą Lietuvos dalį aplinkos ir susisiekimo ministrai Simonas Gentvilas bei Marius Skuodis greičiausiai nebus nieko girdėję ir jos matę. Naujus mokesčius pristatę ministrai daug kalbėjo apie demokratiškesnę Lietuvą, klimato kaitą ir taršą, skundėsi, kad vilniečiai nuo automobilių taršos kenčia labiau nei paryžiečiai, taip pat ragino keisti gyvenimo stilių ir būti demokratiškesniais: važinėti viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais, keliauti pėsčiomis.

M.Skuodis net demokratiškai paatviravo: „Aš pats gyvenu centre (turbūt sostinės – aut. past.) ir automobiliu praktiškai nesinaudoju, bet kai piko metu tenka kur nors išvažiuoti, tada suvoki, kaip vyksta.“

Apie savo aplinkos Lietuvą pakalbėję ministrai žadėjo įgyvendinti judumo revoliuciją. O tam įvairių šaltinių investicijų nepakaks – žūtbūt reikia įvesti automobilių taršos mokestį. Susisiekimo ministras skaičiavo, kad iki 2030 metų iš automobilių taršos mokesčio įmanoma susirinkti 1 mlrd. eurų.

Terš mažiau, mokės daugiau

Naudoto transporto pardavėjų asociacijos direktorius Vismantas Baršys teigė, kad didesnė mokesčių našta bus užkrauta tiems, kurie gauna mažesnes pajamas ir važinėja senesniais automobiliais. „Jie važinėja ir teršia nedaug, bet turės daug mokėti. Pas mus baudžia žmogų, kuris negali įsigyti naujo ar naujesnio automobilio“, – tvirtino pašnekovas.

Mažesnių pajamų gyventojai bus baudžiami ne tik didesniu mokesčiu – jiems bus uždaromos galimybės patekti į miestus. Jau iki 2023-ųjų miestuose reikės nustatyti mažos taršos zonas, kur bus ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas. Elektromobiliams – prašom, o jeigu kas bandys senu automobiliu įriedėti į tokias zonas, bus kaipmat pastatytas į deramą vietą.

Asociacijos vadovo manymu, siūlomas apmokestinimas nelabai susijęs su tarša, čia daugiau politikos ir noro iš gyventojų surinkti daugiau mokesčių. „Lietuva yra žalia, mes gal tik per nago juodymą teršiame, palyginti su pramonės gigantais Vokietijoje, Kinijoje. Europa eina elektromobilių link, bet jie dar labai brangūs. Be to, kyla abejonių dėl jų žalumo, juk juos gaminant, utilizuojant baterijas žalumo nedaug“, – samprotavo V.Baršys.

Politikai labiausiai yra nusiteikę prieš dyzeliną, nors nemažai ekspertų turi kitą nuomonę. „Pučiamas dyzelino baubas, nors tie naujesni dyzeliniai automobiliai nėra taršesni už benzininius. Tai atsiliepia pirkėjų nuotaikai, jie renkasi benzininius, elektrinius, sumoka žymiai daugiau nei jie verti. Ir už degalus permoka, bet gamtai tuo nepadeda“, – tvirtino Naudoto transporto pardavėjų asociacijos direktorius.

Sudėtingas administravimas

Pasak V.Baršio, naują mokestį daug kam susimokėti bus ne tik skausminga, bet ir sudėtinga. „Numatytas žiauriai sudėtingas mokesčio administravimas. Vyresnio amžiaus žmogui tikrai nebus lengva internete išsiaiškinti, kiek ir kaip mokėti už automobilį. Nebus taip, kaip mokant žemės mokestį, kurį suformuoja, apskaičiuoja, lieka tik susimokėti. Mūsų regionuose labai daug automobilių, kurių techniniuose pasuose net nenurodyta, kiek jie išmeta teršalų. Praktinis to įstatymo įgyvendinimas tikrai bus labai sudėtingas“, – konstatavo jis.

Įstatymo projekte numatyta, kam bus taikomos automobilių taršos mokesčio lengvatos. V.Baršio manymu, kuo daugiau atsiranda lengvatų, tuo dažniau būna apėjimų ir nesusipratimų.

Negalės pasiekti darbo

M.Skuodis vienu sakiniu yra įvardijęs susisiekimo sektoriaus „žaliąją“ transformaciją ir didžiąją ambiciją – pasiekti, kad Lietuvoje būtų įmanoma išgyventi be asmeninio automobilio. Galime tik paspėlioti, ką apie tokią ministro ambiciją pasakytų daugybė Lietuvos kaimiškų vietovių gyventojų. Ir ne tik kaimiškų.

Kelmės rajono Šaukėnų seniūnijos seniūnas Algimantas Šukys sakė, kad kaimo žmogui automobilis yra ne kokia nors prabanga, o būtinybė norint pasiekti darbą, gydymo įstaigas, vaistinę, parduotuvę ir kt. „Realybė tokia: žmonės į miestus važiuoja savo transportu arba prašo, kad kas pavežtų, nes viešasis transportas nėra išvystytas. Jo vis mažiau belieka, nes maršrutai yra nuostolingi, gyventojų mažėja. Gal planuojant, kaip visada, žiūrima pagal didžiuosius miestus, o į kaimiškas vietoves neatsižvelgiama“, – svarstė seniūnas.

Valdžiai labai nepatinka, kad lietuviai važinėja senais automobiliais – vidurkis yra 17 metų, apie 70 proc. automobilių varomi dyzelinu. Už senus, taršius ir dyzelinius teks didžiausias mokestis. Tikėtina, kad dalis žmonių atsisakys senų automobilių, naujesnių neįpirks, tad tie, kurie gyvena atokesnėse vietose, kur viešasis transportas retai pasirodo arba jo iš viso nebėra, liks be galimybės pasiekti darbą, gydymo įstaigą, didesnę parduotuvę ir t. t.

Anot jo, nauji mokesčiai skaudžiai palies daugelį regionų gyventojų, nes nauji ar naujesni automobiliai retam įperkami. Tokiems piliečiams aplinkos ir susisiekimo ministrai perša romantišką alternatyvą – mintį dviratį, spausti paspirtuką arba tiesiog kulniuoti pėsčiomis.

„Dauguma Šaukėnų miestelio gyventojų važiuoja dirbti į Kelmę, Kuršėnus, Šiaulius. Jie važiuoja savo transportu, nes viešojo grafikas netinka. Gal ir galima bandyti pėsčiomis, bet tada reikėtų išeiti iš vakaro. Kalbant rimtai, žmonėms automobiliai reikalingi, o naujas mokestis pablogins padėtį“, – kalbėjo A.Šukys.

Seniūnas užsiminė ir apie pėsčiųjų bei dviračių takus. „Mes dabar turime pateikti pasiūlymus dėl pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo. Galvojame tokį variantą, kad nuo miestelio eitų trasos į visas pagrindines gyvenvietes. Tai būtų geras dalykas, bet bėda ta, kad jau esančių dviračių takų Automobilių kelių direkcija neprižiūri, jais neįmanoma važiuoti.“

Kalbant ministrų terminais, kaimo gyventojai jau dabar yra demokratiški – daug kur po apylinkes važinėja dviračiais. Gal norima, kad kaimo senukai taptų dar labiau demokratiškesni ir dviračiais mintų iki miestų?

Drastišką reformą pristabdė

Žadama, kad iš Darnaus judumo fondo, kur turėtų patekti automobilių taršos mokesčių pinigai, savivaldybėms bus skirta lėšų viešajam transportui atnaujinti, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtrai. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis sakė pasigendantis priemonių, kaip bus padedama atsinaujinti tarpmiestiniam transportui.

„Iš Darnaus judumo fondo bus finansuojamas vietinis ir priemiestinis susisiekimas. Visuose teisės aktuose dėmesys skiriamas savivaldybių viešajam transportui. Tas suprantama, bet kaip bus su tolimojo susisiekimo transporto priemonių atnaujinimu? Juk iki 2029 metų visas viešasis transportas turės būti varomas alternatyviais degalais. Sakome, kad gyventojus išsodinsime iš lengvųjų automobilių, bet kaip jie pasieks kitus miestus, jeigu tarpmiestinis susisiekimas lieka nuošalyje? Kol kas nėra aiškių priemonių“, – tvirtino G.Nakutis.

Anksčiau buvo sumanyta drastiška tolimojo susisiekimo reforma, kuri dabar yra pristabdyta. Jei radikali pertvarka būtų startavusi, LKVA atstovų teigimu, pasekmės būtų šokiruojančios. Planuota iš dabar esančių apie 360 maršrutų palikti tik 60, eliminuoti apie 80 proc. dabartinių stotelių. Pasienio savivaldybės būtų likusios be tiesioginio tolimojo susisiekimo maršrutų, o 50–80 proc. keleivių būtų pablogėjęs tolimojo susisiekimo prieinamumas. Vežėjai teigė, kad įgyvendinus reformą konkursus būtų galėjusios laimėti viena ar kelios (vietoj dabar dirbančių 40 vežėjų) užsienio didžiojo kapitalo įmonės.

Susisiekimo ministerija ketina parengti studiją, įvertinti tolimojo susisiekimo padėtį ir pasiūlyti sprendimus. Kokie jie bus, parodys laikas.

Skurdina žmones

Mes tokiam įstatymui nepritarsime. Dabartinė valdžia atvirai meluoja, motyvuodama, kad taip vykdo ES reikalavimus. Praeitoje kadencijoje apie tai buvo daug svarstyta, aiškinomės, kokie iš tikrųjų yra ES reikalavimai. Atsižvelgiant į tai ir į Lietuvos gyventojų padėtį, įvertinant, kad pas mus senas automobilių parkas, nuspręsta neįvedinėti kasmetinio automobilių mokesčio. Įtvirtinus automobilių registracijos mokestį buvo rastas kompromisas, kuris tenkino ES. Kalbama apie lengvatas, bet gerai žinome, kaip tai vyksta, tikriausiai mums daugiau kainuos visa biurokratija, kai reikės apskaičiuoti, rinkti, prižiūrėti mokestį, kažkam kompensuoti.

Dabar labai daug valdančiųjų sprendimų veda žmonių skurdinimo link, jie pasirinko tokią strategiją, kad problemos būtų sprendžiamos vargingai gyvenančių žmonių sąskaita. Migrantų krizė ir daug kitų pavyzdžių rodo, kad iš tikrųjų dabartinei valdžiai nerūpi, kaip gyvens žmonės, svarbu tik įvaizdis ir keisti principai. Mūsų įsitikinimu, Lietuvos gyventojai turės vis daugiau problemų, jeigu ši valdžia toliau nieko negirdės ir nematys.

Rekomenduojami video