Neteisėti migrantai iš Baltarusijos ir toliau bando kirsti Lietuvos pasienio ruožą. Šią savaitę pasieniečiams gavus leidimą apgręžti atgal sienos pažeidėjus, jų sulaikoma vis mažiau. Valstybės apsaugos vadas Rustamas Liubajevas sako, kad fizinė barjero statymas pagal dabartinę teisę užtruktų apie du metus.
Ketvirtadienį Seimo
opozicijos lyderis Saulius Skvernelis ir parlamentinių frakcijų
vadovai dalyvavo susitikime su premjere Ingrida Šimonyte dėl Lietuvos
valstybės sienos apsaugos priemonių.
Aptarė fizinio barjero koncepciją
Pasitarimo metu Valstybės sienos apsaugos vadas Rustamas Liubajevas pristatė fizinio barjero koncepciją, kuri buvo parengta atsižvelgiant į pasaulinę praktiką, diegiant tokias sistemas prie Europos Sąjungos sienų.
Jis pristatė, kaip turėtų atrodyti fizinis barjeras, kuris susidėtų iš
dviejų elementų. Pirmoji apsaugos linija – koncertina, montuojama ant
sienos linijos.
„Šalia jos būtų diegiama ir apsauginė – 4 metrų aukščio metalinė tvora.
Toliau būtų diegiami ir kiti infrastruktūros elementai – stebėjimo sistemos, kontrolinis kelias, naudojamas sienos stebėjimui ir kontrolei“, – dėstė jis. Anot jo, pamatas nebus diegiamas, vietoj to bus betonuojami stulpeliai, o dalis tvoros būtų įkasinėjama į žemę.
„Koncertinos buvimas prie apsauginės tvoros apsunkintų prieigą prie apsaugos tvoros. Tam, kad tą tvorą pažeistų arba sunaikintų“, – sakė jis. Toks projektas – 508 km. fizinio barjero įrengimas kainuotų 152 mln. eurų.
„Tačiau nebus visur jis montuojamas“, – pridūrė jis.
„Pilnos sienos ruožo dengimas šiomis sistemomis užtruktų pagal dabartinę
teisinę bazę apie du metus. Tačiau kaip jau šiandien buvo minėta, bus
priimami sprendimai suteikti šiam objektui ypatingo valstybės objekto
statuso. Taip pat kalbama apie šio projekto įgyvendinimą, kuris būtų
pavestas kitoms organizacijoms arba įmonėms“, – pasakojo R. Liubajevas.
Principiniai sutarimai su opozicija bus
Anot S. Skvernelio, Vyriausybės kalbėjimasis apie migrantų krizę su opozicija ir klausimų atsakymas yra labai svarbus. REKLAMA „Mes pasiryžę kalbėtis. O opozicijos misija yra, kad tas procesas būtų efektyvus, greitas skaidrus, o kritikos išvengti nepavyks“, – sakė S. Skvernelis. Seimo opozicijos lyderio teigimu, principiniai sutarimai su Vyriausybe dėl fizinio barjero Baltarusijos pasienyje bus.
„Diskusijos, kurios buvo – reikia-nereikia, tai faktas, kad reikia. Tai
bus ilgalaikė investicija. Mano manymu, pokyčiu Baltarusijoje
artimiausiu metu tikėtis nereiktų“, – sakė jis.
Dėl žmogiškųjų resursų pasienyje, S. Skvernelis siūlytų darytų
nepaprastąją padėtį pasienio ruože: „Bet kaip alternatyva, kurią pateikė
vakar Vyriausybė, kad būtų galima įgalinti krašto apsaugos sistemą, aš
tam pritariu“.
Tačiau pats įgyvendinimo mechanizmas jam kelia rūpestį, nes, anot jo,
kariuomenė įgaus tokius pat įgaliojimus kaip karo padėties atvejus.
„Bet sprendimą, kurį priima Seimas arba Prezidentas dėl sesijų, vien tik
krašto apsaugos ministru, parlamentinei valstybei per didelė rizika“, –
kalbėjo jis.
Kritikuoja pataisas
S. Skvernelis kritikuoja KAM parengtas pataisas dėl papildomų įgaliojimų
kariams ekstremaliosios situacijos atveju.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui priklausančio S. Skvernelio
vertinimu, siūlomos pataisos iš esmės leistų trims žmonėms „įvesti
šalyje karo padėtį, dar esant taikos sąlygoms“.
„Vietoje to, kad būtų priimami ryžtingi sprendimai įvesti ar neįvesti
nepaprastąją padėtį pasienio su Baltarusija ruože, KAM siūlo keisti
teisės aktus taip, kad iš esmės trys žmonės valstybėje galės suteikti
Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms analogiškus įgaliojimus, kurie numatyti
Karo padėties įstatyme“, – ketvirtadienį paskelbtame pranešime spaudai
sakė S. Skvernelis.
Jis pažymi, kad suteikti kariams įgaliojimus, kurie analogiški kaip
esant ypatingajai padėčiai, pakaks ekstremaliosios situacijos ir labai
neapibrėžtų sąlygų.
Vyriausybė trečiadienį pritarė pataisoms dėl didesnių įgaliojimų
kariams, kariuomenei padedant valdyti kilusią migrantų krizę.
Būtų keičiami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei Karinės jėgos naudojimo statutas, juos priimti planuojama kitą savaitę šaukiamoje neeilinėje Seimo sesijoje. Pataisos leistų ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, pasitelkti karinius vienetus. Tam reikėtų Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko rašytinio prašymo, suderinto su prezidentu, ir krašto apsaugos ministro įsakymo.
Sulaikyta 19 migrantų
Praėjusią parą sulaikyta 19 migrantų, neteisėtai kirtusių Baltarusijos
ir Lietuvos sieną, apgręžta – per 300.
Tai mažiausias sulaikytų užsieniečių skaičius nuo birželio 29 dienos,
rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Mažiau migrantų sulaikoma po to, kai vidaus reikalų ministrės Agnės
Bilotaitės sprendimu leista juos apgręžti atgal į Baltarusiją ir tuo
pačiu taikyti atgrasymo priemones.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Rokas Pukinskas
ketvirtadienį BNS patvirtino, kad per praėjusią parą buvo apgręžta per
300 migrantų. Anot jo, incidentų dėl apgręžtų neteisėtų migrantų nebuvo.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko per 4,1 tūkst.
migrantų, daugelis jų yra iš Irako.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos
režimo hibridine agresija.