Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Vogiamomis Kalėdomis“ apkaltinta EK kelia aistras ir Lietuvoje: klausia, kokių tikslų siekiama

Europos Komisijos parengtos rekomendacijos valdininkams, kuriomis skatinama sveikinti ne su Kalėdomis, o su „šventiniu laikotarpiu“, sukėlė didžiulį ažiotažą – esą taip iš gyventojų bandoma „pavogti Kalėdas“.

Europos Komisijos parengtos rekomendacijos valdininkams, kuriomis skatinama sveikinti ne su Kalėdomis, o su „šventiniu laikotarpiu“, sukėlė didžiulį ažiotažą – esą taip iš gyventojų bandoma „pavogti Kalėdas“. V.Ščiavinsko nuotr.

Kilus pasipiktinimui, kurį išreiškė net Vatikanas, rekomendacijos buvo atsiimtos tobulinti. Pasipiktinimo neslėpė ir dalis „Žinių radijo“ pašnekovų, tikinančių, kad tokiu būdu visus gyventojus siekiama suvienodinti, naikinant jų savitumus. Kiti pastebėjo, kad tai – tik kvietimas atsižvelgti į šalią esančią įvairovę.

Ar įsižeidžia dėl sveikinimo nebuvimo?

Anot dokumentą parengusių komisijos pareigūnų, taip skatinama atkreipti dėmesį į multikultūrinę visuomenę, nes ne visi Bendrijos gyventojai švenčia Kalėdas. Taip pat skatinama riboti nuorodas į lytį, tautinę priklausomybę, rasę ar religiją.

Lietuvos žydas Daniel Lupshitz laidos metu EK išplatintas rekomendacijas įvertino itin griežtai.

„Kai kiti žmonės švenčia savo šventes, manęs niekaip nežeidžia, atvirkščiai – džiaugiuosi, kad yra tas tikrasis multikultūriškumas, kaip jis visada ir buvo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vėliau – Lietuvos valstybėje“, – kalbėjo jis.

Lietuva dar 1918 metais, anot D.Lupshitz, buvo prieglobstis ir vieta, kur saugiai gyveno daug skirtingų pažiūrų, religijų, tautų žmonių – žydai, lietuviai, rusai, totoriai, lenkai. Visa tai pasikeitė, kai Lietuva buvo okupuota sovietų.

„Jie bandė padaryti mus visus pilkais.

Buvo idėja apie tautų draugystę, tos 15 okupuotų valstybių buvo staiga sulygintos. Žmonės nebegalėjo būti judėjais, katalikais, musulmonais“, – kalbėjo D.Lupshitz, teigiantis, kad dabar mato panašius veiksmus.

„Manau, kad tas kairysis, ulta-fašistinis judėjimas po demokratijos vėliavomis, kas yra labai baisu, jie bando padaryti tą patį. (...) Negalime drausti man būti judėju, kitam – kataliku, krikščioniu ar budistu.

Ultra-fašistinis, kairiųjų pažiūrų socialistinis, net, sakyčiau, komunistinis režimas, dabar po truputį gyjantis, pradedantis savo gajumą Europoje, jis veda mus lygiai ten pat, kur buvome prieš 32 metus“, – įsitikinęs D.Lupshitz.

Lietuvos žydas teigė neįsižeidžiantis, jei kuris valstybės vadovas sveikina su Kalėdomis, bet neįtraukia Chanukos.

„Mane žeidžia jo neišsilavinimas, bet nežeidžia to žmogaus sveikinimas bendrapiliečiams su švente. Man labai, labai, labai miela, kad mūsų ministrė pirmininkė, ponia I.Šimonytė surado laiko taip pat pasveikinti ir Lietuvos piliečius žydus su Chanuka.

Vyriausybės feisbukas yra pilnas nuotraukų, kur ji uždega žvakę. Buvo parodyta didžiulė pagarba Lietuvos gyventojams judėjams.

O jeigu tie politikai, kurie priduoda tarą, nepasveikina, nes jie nerado laiko, ieško klijų etiketėms klijuoti, tai jų problemos, jų išsilavinimo spragos. Aš iš jų nieko nesitikiu“, – kalbėjo D.Lupshitz.

Neparodytų, kad žmogaus nepažįstate

Savo ruožtu Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovą Artūrą Rudomanskį prajuokino fašizmo sąvokos vartojimas šiame kontekste.

„Akivaizdu, kad prelegentai nežinojo, kas yra tas fašizmas, kad tai yra Džiovani Džentilės radikali, politinės dešinės kryptis. Iš to, ką čia dabar kalbėjo, matosi, kad trūksta politinio išprusimo šioje srityje“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

A.Rudomanskis teigė nesuprantantis, kaip iš rekomendacijų naudoti jautresnę kalbą padarytas toks baisus baubas. Asociacijos vadovas pabrėžia, kad tai rekomendacinės gairės, skirtos platesnei visuomenei.

„Jeigu sveikini pažįstamą žmogų, savo draugus ar net kitą įstaigą, kai tikrai žinai, kad ten katalikai, judėjai ar kiti – tai bus nuostabu, puiku. Niekas neprašo nesveikinti tokiu būdu.

Tačiau jeigu aš, pavyzdžiui, įstaigos vadovas, ir mano įstaiga sveikintų šimtą kitų įstaigų, kuriose yra begalė skirtingų įsitikinimų žmonių, tada juos sveikinti pasirinkus tik katalikišką pagrindą – su Kalėdomis, kai tas žmogus nešvenčia, man, kaip įstaigos vadovui, būtų netikslinga“, – pabrėžė A.Rudomanskis.

„Jeigu, tarkime, aš jus šiandien pasveikinčiau su gimtadieniu, nors šiandien ne jūsų gimtadienis (...) tai parodytų, kad aš jūsų visiškai nepažįstu“, – palygino jis.

Anot asociacijos vadovo, tokios rekomendacijos skirtos suprasti, jog norint pagerinti komunikaciją, reikėtų skirti labiau įtraukiančius sveikinimus.

Kvietimas atsižvelgti į įvairovę

Vytauto Didžiojo universiteto sociologė Milda Ališauskienė, kalbėdama apie Vatikano reakciją į EK rekomendacijas, pabrėžė, kad Vatikanui svarbu, jog Kalėdos būtų švenčiamos ir minimos.

Tačiau ji akcentavo ir kitas Vatikano išsakytas mintis.

„Patys Vatikano atstovai minėjo, kad 27 ES valstybės narės remiasi ne vien krikščionišku pagrindu, bet ir judaizmo, islamo ir iki-krikščioniškų tradicijų pagrindu. Šios tradicijos vienaip ar kitaip atsispindi dabartinėje ES. (...)

Daugelyje valstybių yra gyventojai, kurie nepriklauso dominuojančioms religinėms tradicijoms – tie žmonės čia gyvena, dirba ir taip pat norėtų jaustis pilnaverčiais piliečiais, norėtų būti pamatyti ir atpažinti“, – sakė M.Ališauskienė.

Anot jos, EK gairės yra kvietimas atsižvelgti į šalia esančią įvairovę.

„Daugelis tokių ES sprendimų yra grindžiami socialiniais tyrimais. Jie kalba apie tai, kad žmonių įvardijamas viena ar kita sąvoka tiems žmonėms daug reiškia, lemia jų padėtį, jų savijautą. Todėl kalba ir jos vartojimas iš tiesų yra jautrus dalykas socialinėje tikrovėje. Į tai verta atsižvelgti mums, jei norėtume kurti įtraukią visuomenę“, – pabrėžė sociologė.

Tarpkultūrinės komunikacijos problemos

Tuo metu kalbininkas Antanas Smetona šias EK rekomendacijas savo feisbuko paskyroje pavadino „susipykimo su sveiku protu perliukais“.

„Pasaulis neteko ribų, nebegalime gyventi užsidarę savo kaime, kur buvo tik bažnyčia, dvidešimt kilometrų spinduliu miškai ir viskas, nieko nematome. Vienintelis kitokios kultūros šaltinis – dvaras, dar gali su ponu lenkiškai pasišnekėti.

Dabar taip nėra“, – laidos metu kalbėjo A.Smetona.

Dėl to, anot jo, natūraliai iškyla tarpkultūrinės komunikacijos problemos.

„Ir jos yra svarbios. Jeigu kas nors meta batu į ką nors, tai gali pasišaipyti, arba gali musulmonas, baisiai, mirtinai įsižeidęs, tave už tai papjaut. Kai bendraujame su skirtingų kultūrų žmonėmis, stengiamės tai suprasti ir įvertinti“, – kalbėjo A.Smetona.

„Bet kai šis vertinimas persikelia į mano ideologinį lygmenį, į mano indokrinavimą, kai šis vertinimas persikelia į tai, ką aprašė Orvelas, į naujakalbę, tada prasideda problemos ir visokios nesąmonės.

Su tuo, mano galva, reikia kariauti“, – pridūrė jis.

A.Smetona kalbėjo, jog keičiasi pasaulis ir kultūros, tačiau retoriškai klausė, ar dėl to turėtume keisti viską. Anot jo, visada atsiras kas nors, kas įsižeis.

„Prisiminkime rusų disidento Vladimiro Bukovskio žodžius, kad politkorektiškumas – bjauriau už leninizmą“, – sakė kalbininkas.

Rekomenduojami video