Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Visuomenė partnerystei sako aiškų „ne“

2022 m. kovo 10–19 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuo 18-os iki 74 m. požiūrio tyrimas (N=1005). Tyrimui respondentai atrinkti tikimybinės atrankos principu, išlaikant populiacijos proporcijas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Tyrimas atliktas 25 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų, taikant mišrų duomenų rinkimo būdą: imant tiesioginius akivaizdinius interviu ir interviu telefonu. Tyrime Laisvos visuomenės instituto užsakymu pateikti du klausimai, susiję su lyčiai neutralios partnerystės įstatymo vertinimu: teirautasi, ar gyventojai pritaria Partnerystės įstatymui, kuris įstatymiškai įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas; taip pat, ar jie pritartų tokio įstatymo svarstymui Seime nepaprastosios padėties Lietuvoje dėl karo Ukrainoje sąlygomis. Siekiant pateikti platesnį požiūrio tiriamu klausimu vaizdą, duomenų analizėje remiamasi ir pernai panašiu laikotarpiu atliktų reprezentatyvių respublikinių tyrimų duomenimis.

Pritaria mažuma

Pirmajame klausime partnerystė susiejama su šeimos įteisinimu todėl, kad respondentai aiškiai suprastų, apie kokį politinį sprendimą yra teiraujamasi. Tos pačios lyties partnerystė suteiktų šeimos statusą homoseksualioms poroms, nes, visų pirma, Civiliniame kodekse partnerystė reiškia bendrą gyvenimą, turint tikslą sukurti šeimos santykius (CK 3.229 str.) ir ši blanketinė teisės norma yra įtvirtinta CK III Šeimos knygoje. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje teisinio statuso suteikimą tos pačios lyties porų gyvenimui laiko šeimos teisinio statuso suteikimu. Taigi tos pačios lyties partnerystės įteisinimas neišvengiamai įteisintų tos pačios lyties šeimas.

2022 m. kovo 10–19 d. atliktas tyrimas atskleidė, kad Partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, pritaria ar visiškai pritaria aiški mažuma šalies gyventojų, tik kiek daugiau nei dešimtadalis (14,8 proc.). Maždaug kas dešimtas (11,4 proc.) šiuo klausimu neturi nuomonės, o didžioji dalis (73,7 proc., žr. 1 pav.) įstatymui nepritaria ar visiškai nepritaria..

Tarp kiek daugiau nei dešimtadalio (14,8 proc.) pritariančiųjų visišką pritarimą išreiškė vos 3,4 proc., o tarp nepalaikančiųjų lyčiai neutralios partnerystės įstatymo visiškai jam nepritariančiųjų (48,6 proc.) dalis buvo beveik dvigubai didesnė nei vertinančių jį kiek švelniau – nepritariant (25,2 proc.). Tai rodo, kad gyventojų požiūryje ryškiausiai išreikštas visiškas nepritarimas visuomenėje įtampas keliančiam lyčiai neutralios partnerystės įstatymui, kaip ir aiški nepritarimo ar visiško nepritarimo imtinai (73,8 proc.) jam tendencija, beveik penkis kartus viršijanti minėto įstatymo palaikymą, t.y. pritarimą ar visišką pritarimą jam (14,8 proc.).

Tendencijos panašios

Be to, lyginant naujausio „Vilmorus“ tyrimo rezultatus su 2021 m. sausio mėn. bendrovės „Baltijos tyrimai“ (N-529) ir „Norstat LT“ (N-1000) atliktų reprezentatyvių nacionalinių tyrimų rezultatais, pastebima aiški tendencija, kad visuomenės nepritarimas lyčiai neutralios partnerytės įstatymui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų šeimas, gerokai padidėjo. Jei prieš metus visiškai pritariančių, kad Lietuvoje šeimą galėtų kurti tos pačios lyties poros, buvo 11 proc. („Baltijos tyrimai“, N-529), tai šiais metais, teiraujantis, ar tiriamieji pritartų Partnerystės įstatymui, kuris įteisintų vienos lyties asmenų šeimas, visiškai pritarančių buvo daugiau nei tris kartus mažiau, vos 3,4 proc. Žymiai – nuo 20 proc. iki 11,4 proc. – sumažėjo ir pritariančiųjų dalis. Tai rodo, kad palaikančių tos pačios lyties asmenų šeimos kūrimo įstatyminį įteisinimą per metus sumažėjo dvigubai – nuo 31 proc. iki 14,8 proc.

Dar ryškesni visuomenės požiūrio tiriamu klausimu poslinkiai išryškėjo nepritarimo pozicijoje: jei prieš metus visiškai nepritariančiųjų buvo 32 proc., tai šiemet jų dalis išaugo 16,6 proc. – iki 48,6 proc., o nepritariančiųjų procentas išliko stabilus, išaugo vos 1,2 proc. – nuo 24 proc. (2021 m.) iki 25,2 proc. (2022 m.). Panašiai ir neturinčiųjų nuomonės dalis beveik nepakito (13 proc. pernai ir 11,4 proc. šiemet), nors ir galima pastebėti nežymią tendenciją, kad neturinčiųjų nuomonės dalis mažėja aiškiai nepritariančiųjų ir visiškai nepritariančiųjų augimo sąskaita. Panašūs duomenys pernai gauti ir „Norstat LT“ tyrime (N-1000).

Taigi visų trijų tyrimų duomenys rodo panašias tendencijas: didžioji visuomenės dalis nepritaria ar visiškai nepritaria partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, ir šis nepritarimas turi tendenciją augti. Be to, lyginant 2021 metų duomenis su šių metų tyrimo duomenimis panašu, kad visuomenėje kylant aštrioms diskusijoms vertybiniais, Konstitucines nuostatas šeimos sampratoje iš pagrindų siekiančiais keisti klausimais, kai kone kiekvienas pilietis dėl to vienaip ar kitaip yra skatinamas suvokti savo poziciją, stebimas aiškiau savo požiūrį išreiškiančios gyventojų dalies augimas ir neapsisprendusiųjų dalies mažėjimas. Būtų galima daryti prielaidą, kad kone primygtinis aštrias diskusijas keliančių klausimų svarstymas, neatsižvelgiant į aiškiai negatyvią visuomenės poziciją tais klausimais, tampa akstinu turėti aiškesnę asmeninę nuomonę ir ją išreikšti, kas ir visuomenę, ne tik kiekvieną asmeniškai, darytų atsakingesniais ir pilietiškesniais. Ryškus lyčiai neutralios partnerystės klausimu neigiamai pasisakančiųjų skaičiaus išaugimas rodo, kad mūsų visuomenė yra ne tik jautri šiuo klausimu ir vis aiškiau išreiškia savo nepritarimą, bet ir kad tai daro ne trumpalaikių jausminių reakcijų vedama, o vertindama argumentus ir vykstančius procesus, juos analizuodama, atpažindama galimas grėsmes. Tai galima vertinti kaip pilietiškos, atsakomybę už šalies dabartį ir ateitį, jos pamatines Konstitucines nuostatas siekiančios prisiimti visuomenės bruožą.     

Ne laikas svarstyti

Analogiškas tendencijas atskleidžia ir kitu klausimu išryškėjusi visuomenės laikysena. Teiraujantis, ar gyventojai pritaria Partnerystės įstatymo svarstymui Seime, kai dėl karo Ukrainoje sunerimusioje Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis, paaiškėjo, kad didžioji dalis (71,6 proc.) tam nepritaria arba visiškai nepritaria, o visiškai nepritariančiųjų dalis (44,9 proc.) žymiai viršija (26,7 proc.) nepritariančiųjų skaičių.

Pastebėtina, kad tiek pritarimą ar nepritarimą lyčiai neutralios partnerystės įstatymui kaip galimybei, kad šeimą galėtų kurti tos pačios lyties asmenys, tiek ir pritarimą ar nepritarimą Partnerystės įstatymo svarstymui LR Seime pavasario sesijoje, kai Lietuvoje dėl karo Ukrainoje paskelbta nepaprastoji padėtis, išsako analogiška gyventojų dalis. Jei apskritai lyčiai neutralios partnerystės įstatymui nepritaria 73,8 proc. gyventojų, o jį palaiko vos 14,8 proc., tai teiraujantis apie pritarimą ar nepritarimą šio įstatymo svarstymui Seime dėl karo Ukrainoje Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, išryškėja analogiška tendencija: 71,5 proc. tokiam svarstymui nepritaria ir tik 15,1 proc. pasisako palankiai. Neapsisprendusiųjų dalis ir vienu, ir kitu atveju panaši – kiek daugiau nei dešimtadalis. Taigi, šalies gyventojų pozicija abiem tarpusavyje susijusiais klausimais yra analogiška ir rodo aiškų nepritarimą. Visuomenė šiais klausimais dvejonių neturi: ji sako aiškų „ne“, ir šis nepritarimas per metus ne sumažėjo, o priešingai – gerokai išaugo.

Galima pasiekti nebūtinai įstatymu

Čia labai svarbu suprasti, kad nepritarimas lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projekto svarstymui, kai Lietuvoje paskelbta nepaprastoji padėtis, ir pačiam lyčiai neutralios partnerystės įteisinimui keičiant Konstitucinę šeimos sampratą nereiškia nei homofobiškų Lietuvos gyventojų nuostatų, nei kitos orientacijos, nei heteroseksuali orientacija, buvimo fakto neigimo, nei tokios orientacijos asmenų atmetimo. Šių ir ypač 2021 metų tyrimų, kuriuose greta požiūrio į partnerystės įstatymą teirautasi ir papildomų klausimų apie lyčiai neutralią partnerystę, duomenys aiškiai parodė, kad šalies gyventojai supranta tos pačios lyties asmenų tarpusavio santykių teisinio reguliavimo poreikį, tačiau mato ir siūlo kitus probleminių klausimų sprendimo mechanizmus, kurie nekeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pamatinių nuostatų šeimos sampratos klausimais, neįneštų papildomų įtampų ir dar labiau neskaldytų įjautrintos visuomenės. Tai kaip tik rodo, kad faktas yra pripažįstamas, bet siūloma rasti kitą šių problemų sprendimų būdą. Tai ypač svarbu šiandienos kontekste, kai karo Ukrainoje akivaizdoje susiduriame su poreikiu kuo greičiau ir operatyviau spręsti visą eilę socialinių, teisinių ir kitų sričių klausimų. Ne tik siekiant patenkinti karo pabėgėlių iš Ukrainos (daugiausiai moterų ir vaikų iki 18 m.) poreikius, bet ir užtikrinti jiems saugų prieglobstį, savalaikę pagalbą, integraciją į šalies švietimo sistemą, darbo rinką ir kt. Esama situacija kelia daugybę svarbių ir skubiai svarstytinų klausimų, tarp jų ir teisinio reguliavimo, tad lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo klausimas šiuo metu, sprendžiant pagal tyrimo rezultatai, visuomenei neatrodo esąs pirmaeilės svarbos. 

Išsilavinimas įtakos neturi

Įdomu, kad tarp asmenų su aukštuoju išsimokslinimu (64,8 proc.) yra beveik tiek pat nepritariančių Partnerystės įstatymo svarstymui LR Seime, kai Lietuvoje galioja nepaprastoji padėtis, kaip ir tarp tų, kurie nėra įgiję vidurinio išsilavinimo (66,7 proc.). Palankiai vertinančių šio įstatymo svarstymą tarp aukštąjį išsimokslinimą įgijusiųjų (22,2 proc.) skaičių atsveria mažesnė nuomonės šiuo klausimu neturinčiųjų dalis (13 proc.), tuo tarpu tarp žemiausią išsilavinimą įgijusių asmenų, priešingai, nuomonės neturėjimas (22,8 proc.) lemia dvigubai mažesnę (10,5 proc.) pritariančių Partnerystės įstatymo svarstymui dalį, o nepritariančiųjų tam dalis yra beveik identiška – apie du trečdaliai atitinkamoje išsimokslinimo grupėje (64,8 proc. turinčių aukštąjį išsilavinimą ir 66,7 proc. – nebaigtą vidurinį). Pastebėtina ir tai, kad labiausiai šiais klausimais apsisprendę įgijusieji vidurinį, spec. vidurinį ir aukštesnįjį išsimokslinimą: 12,5 proc. pritaria Partnerystės įstatymo svarstymui Seime esamomis aplinkybėmis, trys ketvirtadaliai (74,8 proc.) tam nepritaria, o neturinčių nuomonės procentas yra mažiausias tarp visų išsimokslinimo grupių (12,7 proc.).

Tokie tyrimo duomenys paneigia dalies žiniasklaidos kanalų formuojamą nuomonę, kad Partnerystės įstatymui ir (arba) jo svarstymui esamomis aplinkybėmis nepritaria asmenys, turintys žemesnį išsilavinimą, nes iš tiesų nepritarimą įstatymo svarstymui šiuo laikotarpiu išreiškia beveik toks pat žemiausią ir aukščiausią išsimokslinimą įgijusiųjų procentas – du trečdaliai (atitinkamai 66,7 proc. ir 64,8 proc.), o tarp tarpinės išsilavinimo grandies (įgijusių vidurinį, spec. vidurinį ir aukštesnįjį išsimokslinimą) nepritarimo procentas yra dar aukštesnis – net du trečdaliai (74,8 proc.).

Rekomenduojami video