Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSveikataSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Visų karas prieš visus?

Praūžus savivaldos rinkimų karo frontui, iš apkasų susirankiojus sužeistuosius, atsisveikinus su praradusiais rinkėjų pasitikėjimą, apsigydžius žaizdas jau tarsi būtų galima atsikvėpti ir kaupti jėgas naujai rinkimų kampanijai. Tačiau Seime tebetvyro karingos nuotaikos: kylama į procedūrines atakas, kalena retorikos kulkosvaidžiai, griaudėja padrikų balsavimų artilerija, o svarbiausia, kad pliekiama jau ir į saviškių pozicijas. Nejau, artėjant kitiems rinkimams, prasidėjo visų karas prieš visus?

Durtuvų ataka

Apie tai prabilo ne tik politikos apžvalgininkai, bet ir patys politikai, neseniai prasidėjusios Seimo pavasario sesijos įvykių grandinėje įžvelgę akivaizdžių didėjančios politinės įtampos ženklų. Tą rodo politiniai susišaudymai ne tik valdančiosios daugumos ir opozicijos apkasuose: vis dažniau ugnis atidengiama ir į koalicijos partnerių pozicijas. Bene geriausias pavyzdys – Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijų atstovų reakcija į Vyriausybės pristatytą mokesčių reformą. Viena vertus, ji leidžia manyti, kad konservatoriai galutinių reformos nuostatų su savo politiniais sąjungininkais iš anksto nederino, ir tai ko gero jiems tapo nemaloniu siurprizu. Kita vertus, valdančiosios koalicijos partnerių išsakyta kritika dėl kai kurių mokesčių reformos priemonių verčia abejoti, ar ji apskritai galėtų būti patvirtinta, net jei Vyriausybė atsižvelgtų į išsakytus argumentus ir pataisytų pirminį projektą.

Antai socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė Vyriausybės pasiūlytus mokesčių pakeitimus pavadino valdžios neva atlikto darbo imitacija, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis stebėjosi, kodėl Vyriausybė Seimui pateikė mokesčių pakeitimo paketo projektą, dėl kurio nesusitarė Finansų ir Ekonomikos bei inovacijų ministerijos, nes ministrė Aušrinė Armonaitė savo ruožtu pateikė atskirus pasiūlymus. Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pateiktą mokesčių reformą pavadino ne reforma, o mokesčių padidinimu. Kritikos strėles laidė ir koalicijos partneriai: Laisvės partijos pirmininkė A.Armonaitė pareiškė, kad mokesčių reformoje siūlomi pakeitimai turės atitikti koalicijos sutartį, kurioje numatyta nedidinti darbo mokesčių. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas apgailestavo, kad siūloma mokesčių reforma mažina galimybę veikti verslui. Pasak jo, nors koalicinė Vyriausybė sutarė tobulinti verslumo nestabdančius ir šešėlinę ekonomiką mažinančius darbo santykius, dabar gali išeiti atvirkščiai. Tokia politinė opozicijos ir koalicijos partnerių durtuvų ataka prieš Finansų ministerijos parengtą mokesčių reformos projektą gali priversti Vyriausybę atsitraukti ir jį taisyti. Visgi savivaldos rinkimų rezultatai, vis žemiau smingantys premjerės ir daugumos Vyriausybės narių reitingai, socialdemokratų populiarumo šuolis visuomenės nuomonės apklausose verčia abejoti, kad karingas nuotaikas Seime pavyktų apmalšinti dalykiškomis diskusijomis ir kompromisų paieška. Panašu, kad politinį procesą jau pradėjo veikti trijų artėjančių rinkimų gravitacija.

Prasidėjo paūmėjimas

Su tokia prielaida sutinka ir Algirdas Sysas, Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narys, atkreipęs dėmesį, kad pasiruošimas naujiems rinkimams visada vienaip ar kitaip veikia sprendimų priėmimą Seime. „Bet, aišku, kai jau išėjome į trijų rinkimų tiesiąją, ta gravitacija tik stiprės. Tai ypač akivaizdžiai matyti paskelbus mokesčių reformą. Dar mūsų istorijoje nebuvo, kad pateikus Vyriausybės poziciją šiuo klausimu, – o aš suprantu, kad būtent ją pristatė finansų ministrė, – staiga kita ministrė pateiktų kitokią savo nuomonę. Čia kažkas nauja mūsų politikoje, ir tokią permainą, manau, būtų galima priskirti tai padidintai rinkimų gravitacijai, norui padaryti reveransą tam tikrai rinkėjų grupei. Žinodami bendrą liberalų požiūrį, kad valstybė galėtų išgyventi ir be mokesčių, jau matome, kad jie, ypač Laisvės partija, kuriai nepasisekė savivaldos rinkimai, nusprendė parodyti dantukus ar nagučius. Buvo ir keli tą patvirtinantys balsavimai Seime, kai net premjerė neišlaikė įtampos ir padėkojo koalicijos partneriams, kad buvo atmestas vienas iš Vyriausybės teiktų įstatymų projektų. Tą parodė ir nesėkmingas bandymas atstatydinti Seimo narį Algirdą Stončaitį iš Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų. Opozicija šiame balsavime nedalyvavo. Akivaizdu, kad jo atstatydinti nepavyko ne dėl opozicijos, o dėl pačių valdančiųjų, nes apie dešimt iš jų balsavo „prieš“. Tokių dalykų, manau, kuo toliau, tuo bus daugiau. Jų tikrai nemažės, ir ne tik mokesčių, bet ir visais klausimais bus reiškiama kitokia nuomonė, kuri pamalonintų savo rinkėjų ausį“, – prognozavo A.Sysas.

Paklaustas, ar kitąmet vyksiančių rinkimų poveikį jaučia ir patys socialdemokratai, be kita ko atsisakę Vilniaus miesto savivaldybės taryboje sudaryti valdančiąją koaliciją su konservatoriais, į kurią buvo kviečiami, politikas atsakė pats priklausantis LSDP Vilniaus skyriui ir žinantis tokio sprendimo priėmimo aplinkybes. „Buvo susirinkusi Vilniaus skyriaus taryba, vyko karštos diskusijos. Pasvėrėme visus „už“ ir „prieš“, ir aišku, kad nulėmė daugumos balsas – neiti į koaliciją, bent jau iki Seimo rinkimų. O toliau gyvenimas parodys, kaip elgsimės. Kiti partijos skyriai priima kitokius sprendimus, yra rajonų, kuriuose socialdemokratai ne vienerius metus dirba savivaldybės taryboje kartu su konservatoriais, ir nėra jokių problemų. Bet Vilnius – jau tam tikra specifika, tai tarsi veidrodis, į kurį žiūrima. Dar turėkime galvoje ir tokį dalyką: rinkimai parodė, kad visi tie, kurie šioje savivaldybės tarybos kadencijoje dirbo su konservatoriais, pralaimėjo. Išskyrus pačius konservatorius. Nesu prietaringas, bet vis tik reikia matyti visus skaičius, visą situaciją, ir tada daryti išvadą. Šiuo atveju stipri opozicija leidžia žymiai geriau išsakyti savo požiūrį, juo labiau kad vilniečių išrinkti mūsų partijos nariai aiškiai sakė, kad nori būti konstruktyvi, o ne rėkaujanti opozicija. Jeigu miesto taryboje svarstomi sprendimai bus naudingi Vilniaus gyventojams, mūsų kolegos juos palaikys“, – sakė Seimo narys.

A.Sysas skeptiškai įvertino bandymą sieti Seimo konservatorių iniciatyvą rengti parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento veiksmų per 2019 m. prezidento rinkimų kampaniją ir kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus. „Manau, kad jei knyga, kuri ir sukėlė šituos ratilus, būtų išėjusi anksčiau, tai ir konservatoriai būtų tą anksčiau pasiūlę. Šiaip ar taip, neatsakytų klausimų toje istorijoje lieka, ir tai yra blogiausia. Jei esame parlamentinė valstybė, jei vykdoma parlamentinė kontrolė, tokių dalykų neturėtų būti. Nekontroliuojamos jėgos struktūros – blogiausia, kas gali nutikti. Lietuva jau ir taip pasižymi didžiausiais Europos Sąjungoje slapto pasiklausymo ir sekimo mastais. Manau, kad šia prasme nenormaliai dirbo Seimo komitetai, kurie turėjo vykdyti parlamentinę priežiūrą, kontroliuoti tokius dalykus. Juk čia ne pirmas atvejis. Aš pats buvau Seimo pirmininko pavaduotojas, kai vyrai juodais drabužiais, atvykę į Seimą, pasiėmė kompiuterius, dokumentus, o kai ką ir išsivedė iš Seimo rūmų. Tada buvo žurnalistams „nutekintas“ vienas dokumentas, kuris iš pradžių buvo slaptas, o po to, kai paaiškėjo, kad jis „nutekėjo“ iš prezidentūros, tapo neslaptu. Bet mes matėme, koks buvo sukeltas vėjas, ir kaip buvo norima apkaltinti kitus, užuot pasišvietus degtuku ir įsitikinus, jog viskas vyko pašonėje. Ilgai dirbdamas Seime mačiau įvairių dalykų, kurie gali sudaryti įspūdį, kad ne Seimas kontroliuoja tam tikras valstybės struktūras, o jos kontroliuoja Seimą“, – sakė A.Sysas.

Paprašytas įvardinti, kuriuo metu prieš rinkimus Seime paprastai prasideda minėtasis „visų karas prieš visus“, pašnekovas atsakė, kad aiškios ribos nėra. „Yra tam tikri paūmėjimai, ir prieš finišo tiesiąją tas paūmėjimas virsta uždegimu. Dviejų praėjusių savaičių balsavimai Seime akivaizdžiai parodo, kad jau kilo paūmėjimas ir prasideda politinių jėgų konkurencija. Ne tik tarp valdančiosios daugumos ir opozicijos, bet ir tarp pačių valdančiųjų. Tai visiškai normalus dalykas, nes laikas iki naujų rinkimų prabėgs labai greitai. Kitą pavasarį – prezidento rinkimai, vasaros pradžioje – Europos Parlamento, rudenį – Seimo. Taigi, arba tu dar gali kažką per tą laiką pakeisti, padaryti, parodyti savo rinkėjams, kad vykdai savo programą, arba ne. Kodėl vėl grįžtama prie tų dalykų, kuriuos siūlė konservatoriai ar Laisvės partija, nors ir nėra vidinio sutarimo? Kodėl ištraukiami tokie antihumaniški, mūsų Konstitucijai ir tarptautiniams susitarimams prieštaraujantys pasiūlymai riboti iš savo šalių pabėgusių užsienio piliečių teises? Atsakymas paprastas – tai siekis mobilizuoti savo rinkėjus. Visi šie pasiūlymai skirti būtent tokiai mobilizacijai. O kadangi rinkėjų spektras labai įvairus, tai visi ir stengiasi“, – pridūrė A.Sysas.

Kerštas už rinkimus?

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Darbo partijos frakcijos narė, kai kurias galimas artėjančių rinkimų poveikio Seimo kasdienybei apraiškas labiau linkusi sieti su konservatorių vidinėmis kovomis. „Vadinamosios mokesčių reformos, kurios taip nevadinčiau, kiek teko girdėti, tikrai nepalaiko ir dalis pačių konservatorių. Vyksta labai stiprus spaudimas iš Vyriausybės vadovės pusės ir jos aplinkos. Blogiausia yra tai, kad dėl to kenčia Lietuvos gyventojai, nes vadinamoji mokesčių reforma yra ne kas kita, kaip mokesčių didinimas, ypač mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Šitaip tam tikra prasme vykdomas rinkėjų pergrupavimas ir jų „įelektrinimas“, keliamas nerimas ir panika. Man atrodo, kad tai labai blogi dalykai, jie yra vidinių konservatorių kovų išdava. Tikrai nematau ženklų, kad jie jau ruoštųsi nacionaliniams rinkimams, nes tokiu atveju reikėtų kažkaip išmintingiau veikti, o čia labiau panašu į vidines peštynes ir persigrupavimą“, – svarstė I.Kačinskaitė-Urbonienė.

Ji sakė neabejojanti, kad neseniai pasibaigusių savivaldybių rinkimų rezultatai padarė poveikį Seimo darbui, tik visai kita prasme. „Mano kolegė Vaida Giraitytė per susitikimą su finansų ministre Gintare Skaiste pasakė, kad šitas mokesčių didinimas, kuris dabar derinamas su visuomene, yra ne kas kita, kaip konservatorių vadovybės kerštas rinkėjams už savivaldos rinkimus. Aš net neabejoju, kad konservatoriai yra supykę, ypatingai už rinkimų rezultatus regionuose. Jie dabar koncentruojasi į didžiųjų miestų elektoratą – neva progresyvų, daugiau uždirbantį, todėl, man atrodo, likusi Lietuva kentės, regionuose didės socialinė atskirtis ir skurdas“, – spėjo pašnekovė.

Paklausta, ar premjerė Ingrida Šimonytė, neseniai prikišusi prezidentui Gitanui Nausėdai, kad jis jau pradėjo prezidento rinkimų kampaniją, nes vis kritikuoja Vyriausybę, kartais nėra teisi, Seimo narė atsakė neabejojanti, jog premjerė iš dalies žiūri į prezidentą kaip į savo pačios veidrodį. „Ji pati jau ruošiasi prezidento rinkimams, todėl ją erzina bet koks pabaksnojimas. Tačiau negaliu nuneigti, kad ir prezidentas ne visada elgiasi nuosekliai. Vienais atvejais jis sureikšmina dalykus, kitais – priešingai, sumenkina. Štai kad ir Agnės Belickaitės įdarbinimo „Lietuvos geležinkelių“ grupėje atvejis. Susisiekimo ministras Marius Skuodis jau ne kartą pademonstravo savo nekompetenciją susisiekimo srityje, tačiau prezidentas reikalauja ministrės A.Armonaitės galvos. Net neabejoju, kad tai strateginis žingsnis, ruošimasis prezidento rinkimams, bet tai, mano manymu, neprideda jam solidumo ir pasitikėjimo, nes akivaizdu, kad būtent ministras M.Skuodis pirmiausia galėjo sužinoti apie A.Belickaitės įdarbinimą“, – teigė I.Kačinskaitė-Urbonienė.

Ji prognozavo, kad stipriausią artėjančių rinkimų politinį poveikį Seimas pajus prasidėjus žiemai. „Aš manau, kad kitą žiemą bus baisiausias politinis košmaras, kokį tik gali patirti Lietuvos gyventojai. Iki rudens, matyt, vyks vidinės kovos, po kurių turėtų išryškėti vieni ar kiti politinių jėgų kandidatai. O jau nuo rudens, artėjant žiemai, mes tikrai pamatysime visų karą prieš visus. Ir tai mums visiems nieko gero nežada, nes esame pafrontės valstybė. Politinis karas prasidės tokiu metu, kai turėtume susitelkę ieškoti geriausių sprendimų, neaudrinti visuomenės. Man nuoširdžiai gaila, kad kai kurie politikai tuo naudosis savo politiniams dividendams pasididinti“, – sakė Seimo narė.

Butaforiniai pokyčiai

„Akivaizdu, kad ši Seimo sesija prasidėjo kaip niekad politizuotais klausimais, tačiau labai norėtųsi, kad tai nesukurs aplinkybių, kuriomis negalėtume svarstyti reikšmingesnių darbų“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto narys Lukas Savickas, priklausantis Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“.  O apie juos, pasak pašnekovo, reikėtų kalbėti dėl to, kad reikšmingų, sisteminių reformų per šiuos pustrečių metų Seime iš esmės nebuvo padaryta. „Pagrindiniai darbai, apie kuriuos buvo skelbiama kaip apie prioritetinius – tai mokesčių ir valstybės tarnybos reformos. Nei vienas, nei kitas darbas nėra padarytas. Valstybės tarnybos reforma buvo pradėta, bet įstrigo. Valdančiosios daugumos svertais ji prieš kelias dienas buvo išplėšta iš papildomo komiteto ir tarsi bus grąžinta į Seimo darbotvarkę. Pasirodė ir kažkokios mokesčių reformos apraiškos. Bet vėl matome, kad nėra bandoma sukurti tokios politinės atmosferos, kuri leistų nepaskęsti politinėse intrigose ir padėtų ieškoti sutarimo. Tai rodo ir bandymai patraukti vienus ar kitus Seimo narius į šalį, skelbiant jiems nepasitikėjimą, bei kiti panašūs veiksmai. Tai kelia didelį susirūpinimą, kad bandymai daryti vienokius ar kitokius bent jau iš dalies prasmingus pokyčius gali būti tik butaforiniai. Juk tam, kad jie būtų priimti, reikalingas platus sutarimas“, – sakė L.Savickas.

Pasak jo, valdančiojoje daugumoje nėra bendros nuomonės, kokia turėtų būti mokesčių reforma. „Ne veltui susidarė paradoksali situacija, kad finansų ministrei paskelbus apie vienokią reformą, ekonomikos ministrė pradėjo dėstyti apie visai kitokią. Mažesnieji valdančiosios koalicijos partneriai skelbia apie atskirąsias pozicijas, ir tuomet opozicijai praktiškai nebėra ką pridurti. Patys valdantieji liko susipykę dėl jų pačios paskelbtos reformos. Tad sutarimas, bendro požiūrio paieškos yra būtinos, kad tos reformos turėtų kažkokią perspektyvą. Matant, kokiu tonu prasidėjo Seimo pavasario sesija, sunku įsivaizduoti, kad tokia atmosfera staiga būtų sukurta“, – abejojo politikas.

L.Savickas pastebėjo nuoseklią valdančiųjų tendenciją naudotis didžiausia jiems belikusia politinio žaidimo korta – tvirtinti, kad visa, kas vyksta aplinkui, yra politika. „Esą opozicijos siekis sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl galimo informacijos nutekinimo Kristijonui Bartoševičiui buvo politiškai motyvuotas – nepaisant to, kad tas siekis valdančiųjų buvo sustabdytas jau po rinkimų. Lygiai taip pat bandoma sakyti, kad prezidento kritika valdančiajai daugumai dėl nepotizmo taip pat yra politiškai motyvuota. Bet tai jokia apimtimi nepaneigia fakto, kad matomi akivaizdūs nepotizmo atvejai. Tuo pat metu, kai aiškėja situacija dėl klasiokų, kursiokų ir giminaičių įvairiausiose politinio pasitikėjimo pozicijose, teikiamos įstatymo pataisos, naikinančios valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų kadencijų ribojimą. Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje juodu ant balto parašyta, kad tai didintų nepotizmo atvejų valstybėje riziką. Tai faktai, kurie patvirtina, kad tokie veiksmai turi būti kritiškai įvertinti, ir toks vertinimas nieko bendra su artėjančiais rinkimais neturi“, – sakė Seimo narys.

Jo teigimu, labai svarbu suvokti, kad efektyvus laikas reformoms priimti iš esmės jau yra praėjęs. „Paskutinis nuvažiuojančio traukinio vagonas, į kurį dar galima įšokti vardan reikšmingesnių pokyčių, tikriausiai yra ši sesija. Jos metu galbūt dar būtų įmanoma bandyti nepolitizuoti svarbiausių darbų, siekti nedidinti įtampos tarp daugumos ir opozicijos. Bet tam visų pirma nereikia kaitinti situacijos. Kol kas, deja, panašu, kad klostosi priešingas scenarijus“, – konstatavo L.Savickas.

Ne valdyti, o užvaldyti

Giedrius Surplys, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, įvardijo, jo akimis, ryškiausią ženklą, kad Seimo kadencija artėja prie pabaigos. „Tai akivaizdus valdančiųjų bandymas ne valdyti valstybę, o ją užvaldyti. Jei kalbėtume konkrečiau, tai reikėtų pasakyti, kad Seimo komitetuose toliau nagrinėjamos valstybės tarnybos įstatymo pataisos. Jos daugiausia kritikuotos dėl to, kad kuriama sistema, kurioje vadovai įgautų beveik nežabotas galias. Jie galėtų priimti į darbą sau lojalius žmones, draugus, pažįstamus ir taip toliau. Panašu į tai, kad likus kiek daugiau nei metams iki Seimo kadencijos pabaigos, siekiama užsodinti visas valstybės institucijas savais žmonėmis. Praėjusios savaitės bandymas atsukti laiką atgal, siūlant naikinti valstybės įmonių vadovų kadencijų ribojimus, rodo valdančiųjų požiūrį: išeisime, bet po mūsų liks draugai, pažįstami, rėmėjai ir taip toliau. Jį patvirtina ir įsisiūbavęs Laisvės partijos nepotizmo skandalas, kai viceministras apsimetė nieko nežinojęs, kad jo žmona įsidarbino jo partijos kontroliuojamoje įmonėje. Be to, paaiškėjo, kad tos pačios partijos kontroliuojamose ministerijose viceministrėmis dirba pusseserės“, – sakė G.Surplys.

Tokie ženklai, anot pašnekovo, rodo, kad valdantieji jau galvoja ne apie tai, kokius darbus Lietuvai reikia nuveikti ar kaip laimėti ateinančius rinkimus. Esą panašu, kad jie suprato, jog tai tiesiog neįmanoma, todėl bandoma kuo daugiau pripildyti savo aruodus ir į kuo daugiau svarbių postų pasodinti savo žmones. Tačiau jei kitąmet po Seimo rinkimų valdžią perims nauja valdančioji dauguma, ar nebus imtasi vienokio ar kitokio politinio valymo, dabartinių valdančiųjų priimtų sprendimų atšaukimo?

„Šiuo metu opozicija daro tai, ką gali. Savaime suprantame, kad aritmetine prasme Seime svertų neturime. Kiekvienas bandymas sudaryti parlamentinę tyrimo komisiją, kiekvienas bandymas interpeliuoti vieną ar kitą ministrą baigiasi mūsų iniciatyvų „išbalsavimu“. Bet iš tikrųjų visas vadinamąsias reformas – tiek valstybės tarnybos, tiek mokesčių – opozicijos atstovai „šukuoja“ labai kruopščiai, teikia pataisymus, kritikuoja tai, kas tikrai neveiks. Labai tikiuosi, kad į kažką bus atsižvelgta. Na, o jeigu susidarytų tokia situacija, kad valdantieji pridarys ydingų dalykų, priims blogų sprendimų, suprantama, kad juos, pasikeitus valdžiai, reikės naikinti“, – apibendrino G.Surplys.

Rekomenduojami video