Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Visos rajono mokyklos – išsaugomos

Kėdainiai patvirtino mokyklų tinklo pertvarkos planą. Pastarasis ministerijos vadinamas „protingai švelniu“, o krašto politikams – tiesiog atitinkantis niūroką realybę. Nepaisant to, kad planas parengtas vadovaujantis pačių švietimo įstaigų planais ir siūlymais, Vyriausybės nustatytos tvarkos pakeisti nepavyks. Laikinai sprendimai rasti – centrinės valdžios sprendimų užribyje likusios ugdymo įstaigos jungsis su didesnėmis gimnazijomis ir taps jų skyriais, tačiau kiek ilgai tokia sistema leis apeiti griežtus centrinės valdžios nurodymus? Panašu, kad sulaukus 2026 metų, jei nesikeis ministerijos reikalavimai, gali tekti keisti kai kurių kaimiškųjų gimnazijų statusą. Bet iki to laiko, tikėtina, dar bus daug pokyčių, todėl šią situaciją kol kas sunku ir prognozuoti.

Trumpa pertvarkos esmė

Vyriausybės patvirtintame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlytame mokyklų tinklo pertvarkos plane numatytos griežtos taisyklės, kurioms pasipriešinti jėgų neturės jokia savivaldybė.

Jau žinoma, kad Tūkstantmečio mokyklų programoje dalyvauja 54 savivaldybės iš 60. Nė viena jų negalėtų dalyvauti šioje programoje, jei neturėtų tinklo pertvarkos plano.

Tiesa, yra šiokių tokių nuolaidų pereinamuoju laikotarpiu. Jos taikomos kaimo vietovėse esančioms gimnazijoms.

„Mokyklų tinklo pertvarkos plane visi reikalavimai surašyti pamečiui. Pradedant 2022–2023 metais – šešeriems metams į priekį.

Yra nustatyti skaičiai, kiek mokinių kokiose klasėse mažiausiai turės būti. Vertinamas ir bendras visų moksleivių skaičius – jis turi būti ne mažiau kaip 60 mokinių visoje mokykloje.

Nuo šių metų rugsėjo pirmosios dienos gimnazijų klasėse turės būti mažiausiai 31 vaikas – kitaip tariant, bent dvi gimnazinės klasės.

Išimtys taikomos mokykloms, esančioms kaimo teritorijoje – ten gali būti mažiausiai 12 vaikų, – aiškino Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė. Tiesa, paaiškėjo, kad išimtys bus laikinos. – 2024–2025 metais minimalus vaikų skaičius bus jau 21, o nuo 2026 metų jokių išimčių nebelieka“.

Vadinasi, kad nuo 2026 metų net ir kaimo teritorijose esančios mokyklos turės turėti bent jau dvi gimnazines klases.

Miesto mokykloms jokių išimčių nebus taikoma ir jau nuo šių metų rugsėjo mėnesio jos turės turėti mažiausiai 31 gimnazistą.

Pagal Vyriausybės patvirtintą programą, jau nuo šio rudens 1–10 klasėse vienoje klasėje turės būti ne mažiau kaip 8 moksleiviai, gimnazinėse klasėse – ne mažiau kaip 12 vaikų.

Švelninti neplanuoja

Nepaisant to, kad savivaldybė ir Švietimo komitetas, paskatinti ir ugdymo įstaigų, kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją prašydami sušvelninti nuostatus, vis dėlto ŠMSM Švietimo kokybės ir regioninės politikos direktorius Aidas Aldakauskas patikino, kad jokių nuostatų pokyčių daryti neplanuojama.

„Suprantu, kad sprendimas nėra iš lengvųjų. Jūsų savivaldybės tinklo pertvarkos planas nėra kritiškai radikalus, jis, sakyčiau, yra protingai švelnus.

Vyriausybės nutarimų keitimo, nuostatų švelninimo ar nukėlimo, neplanuojama.

Tinklo pertvarkos plano taisyklėse yra aiškus principas – jei klasės turės mažesnį mokinių skaičių, nei nustatyta, tokios klasės nebus finansuojamos, iš registrų šios klasės bus išbraukiamos“, – sakė ministerijos atstovas.

Jis krašto politikus mėgino raminti, kad pertvarka palies ne tokį jau didelį šalies gimnazijų skaičių.

„Gimnazijų visoje Lietuvoje yra 400, o kur dar apie 60 profesinio rengimo centrų, kurie taip pat ruošia vaikus pagal vidurinio ugdymo programas. Kitaip tariant, iš visų ugdymo įstaigų apie pusė vykdo vidurinio ugdymo programą.

Mūsų manymu ir supratimu, tinklas yra per tankus. Ir vis dėlto daugiausia, kiek gimnazijų pertvarka gali paliesti iki 2026 metų, yra iki šimto“, – kalbėjo A. Aldakauskas.

Jis pridūrė, kad, tarkime, Estijoje yra tik apie 40 gimnazijų, o tinklo siaurinimas Lietuvoje suteiktų mokiniams daugiau galimybių susidėlioti mokymo planus ir pasirenkamuosius dalykus pagal tai, kokie yra jų asmeniniai poreikiai.

Jaudinasi dėl kaimo

Kaip ir sakė ministerijos atstovas, iki 2026 metų bus paveikta apie 100 gimnazijų. O kas bus po 2026 metų?

Perspektyvos ir prognozės nėra pačios geriausios – ir tą supranta tiek politikai, tiek pačios ugdymo įstaigos.

Kėdainių rajono savivaldybėje esančios keturios kaimiškosios gimnazijos kol kas laikosi, tačiau laikina ramybė yra viskas, ką mokyklų tinklo pertvarka pajėgi joms pažadėti.

„Matome tik tiek, kad paslaugos tolsta nuo žmogaus, o kartais atrodo, kad žiūrima tik į ekonominį ir finansinį reikalo aspektą.

Kaimiškųjų gimnazijų netektis bus smūgis Kėdainiams“, – neslėpė vicemeras Paulius Aukštikalnis.

Rekomenduojami video