Geriau išlaužti svetimo būsto duris, nei rasti pagalbos stokojantį ar jau netgi mirusį žmogų.  Greičiausiai tokia logika vadovavosi vienas Papilio seniūnijos gyventojas, įtaręs, kad jo prižiūrimam globotiniui galėjo nutikti nelaimė.

Papilio seniūnijos darbuotojams teko remontuoti Kadarų kaime gyvenančio pensininko Petro duris. Jos buvo išlaužtos, tačiau ne bandant jį apvogti ar nuskriausti, bet norint tik gero. Vienišą atokiame vienkiemyje tarp miškų gyvenantį senolį lankydavo ir prižiūrėdavo už gaunamas socialines pašalpas atidirbantis Povilas.

Su savo globojamu senoliu jis buvo susitaręs, kad, jei žmogus kur nors išvyksta, ant durų tik jiems vieniems žinomu būdu pakabina virvutę.

Penktadienį globėjas nupirko Šiekštininkų kaimo bendruomenės moterų kepamų bandelių ir nuvežė Petrui. Žmogaus gyvenamo namo durys buvo užrakintos, tačiau ant durų jokia virvutė nekabojo.

Povilas paliko lauke ant namo sienos pakabintas bandeles ir išskubėjo į Biržus su reikalais.

Popiet vyras grįžo į Kadarus pas savo globotinį, nes jam buvo neramu dėl uždarų durų. Bandeles rado tebekabančias, durys tebebuvo užrakintos.

Globėjas pasvarstė, kad Petras gali būti namo viduje ir kad jam galėjo nutikti nelaimė. Žmogus paskambino ne tik į seniūniją, bet ir į policiją, iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Pensininkas Petras į namus grįžo gerokai vakarop. Paaiškėjo, kad jis dviračiu buvo išvažiavęs į Anglininkus. Dviratis sugedo, tad žmogus jį parsistūmė pėsčiomis. Todėl ir gerokai užtruko.

Sugrįžęs į namus Petras rado ne tik išlaužtas duris. Čia buvo atvykusi ir policijos pareigūnė, atskubėjęs ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas.

Ir paaiškėjo, jog Petrui nieko blogo nenutiko. Seniūnijos darbuotojams teko suremontuoti jo duris. O supykęs senolis Petras pareiškė, kad bent jau vasarą jam nereikalingas joks globėjas. Žadėjo savo gyvenimą susitvarkyti pats.

Jurgita Morkūnienė