Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vieni mokesčių sumažinimu didžiuojasi, kiti dėl šio sprendimo abejoja

Biržų rajono vadovai, kalbėdami su ūkininkais, gyrėsi ir skundėsi, kad buvo skalpuojami, kai rajono tarybos sprendimu nutarė sumažinti žemės mokestį ūkininkams. Tuo tarpu administracijos direktorius Vidas Eidukas abejoja, ar vertėjo mokestį mažinti, kai savivaldybėje stinga lėšų.

Kurs Biržų krašto viziją

Susitikęs su rajono ūkininkais, žemdirbių asociacijos ir ūkininkų sąjungos nariais, savivaldybės meras Vytas Jareckas konstatavo: nors Biržų rajone nėra daug pramonės įmonių, bet yra labai stiprūs ūkininkai.

Savivaldybės administracijos direktorius Vidas Eidukas, kuris ūkininkauja, kalbėjo, jog norima sukurti Biržų krašto viziją. Jis prašė ūkininkų įsijungti į kuriamas septynias darbo grupes įvairiems sisteminiams klausimams spręsti.

Direktorius kalbėjo apie ugdymo įstaigų optimizavimo planą. Jam nepatinka, kad mokyklos renovuojamos, o po to uždaromos. Aukcionuose niekas nenori pirkti, nes sukeliama pastatų vertė.

Jis kalbėjo ir apie gydymo įstaigų optimizavimą: „Išlaikymui skiriamos didelės lėšos, o pridėtinės vertės nėra“.

Įjungs taupymo programą

Vidas Eidukas sakė, kad pas jį ateina daug žmonių ir siūlo savivaldybėje mažinti etatus.

„Kai kurie skyriai turi mažai darbo, kiti – labai daug. Darysime optimizaciją. Etatų nedidinsime, bet įjungsime taupymo programą“, - kalbėjo jis.

Administracijos vadovas sakė peržiūrintis parengtus projektus.

„Buvo prieš aštuonerius metus padaryti projektai ir neįgyvendinti. Dabar traukiame juos iš stalčių, ypač tuos, kurie turi išliekamąją vertę. Ateityje mažės Europos Sąjungos parama, reikės prie projektų patiems prisidėti. Tad matom kryptį per taupymą“, - sakė A. Eidukas.

Jis minėjo, kad planuojama keisti verslo rėmimo nuostatus. Tai lies ir ūkininkus, nes jie iš esmės irgi yra verslininkai.

Laukia nepopuliarus darbas

Savivaldybės mero pavaduotoja Astra Korsakienė kalbėjo apie laukiantį politiškai nepopuliarų darbą – mokyklų optimizavimą.

„Ministerija prašo prisidėti prie nepilnų klasių išlaikymo. Sumos dydis priklauso nuo to, kiek vaikų trūksta. Klasėje turi būti 8 vaikai. Jei jų trūksta net sujungus kelias klases, reikia jas dotuoti.

Paskaičiavus aiškėja, kad tą vaiką taksi vežioti visus metus į miestą pigiau, nei išlaikyti jį kaimo mokykloje“, - kalbėjo A. Korsakienė.

Darbo grupė mokyklų optimizavimui pradės veikti nuo rugpjūčio mėnesio. Ji projektuos, kaip atrodys ne tik rajono, bet ir miesto mokyklos.

A. Korsakienė kalbėjo ir apie Biržų ligoninės išsaugojimą. Didelė problema – specialistų amžius. Gydytojai artėja prie tos ribos, kai pradės eiti į pensiją.

Planuojama ieškoti pirmiausia biržiečių vaikų, studijuojančių mediciną. Ketinama finansuoti jų rezidentūros studijas. Už tai jie turėtų bent dešimtmetį atidirbti Biržų ligoninėje.

Nori specialistų pavardžių

Vienas kirdonietis ūkininkas rajono vadovams papasakojo, kad mokslus baigę jo vaikai kaime sugalvojo versliuką daryti. Tačiau pradėjus kurti darbo vietą kilo problemų.

Kai jie panoro automobilius remontuoti išnuomotame iš tėvo garažiuke, vienas valdininkas esą jiems patarė tai daryti... kieme.

Į tokį ūkininko pasakojimą sureagavo V. Eidukas. Jis paprašė pasakyti pavardę specialisto, kuris taip sakė.

„Tai yra administravimo problema. Reikia priimti sprendimus dėl tokių darbuotojų – valstybės tarnautojų. Aš girdžiu labai daug apie savivaldybę. Iš tokių dalykų prasta nuomonė ir susiformuoja. Reikia įvertinti tokių specialistų atitikimą pareigoms. Mano pagrindinis tikslas – nuomonę apie tą sistemą pakeisti. Turės pasikeisti ir žmonės“, - dėstė V. Eidukas.

Mero pavaduotoja A. Korsakienė įsitikinusi, kad valdininkai ūkininkui galėjo paaiškinti viską suprantamiau.

„Kas rašo taisykles? Žmonės. Vienu metu jos galioja, po to gyvenimas keičiasi. Taisyklės yra mūsų susitarimo dalykas“, - įsitikinusi A. Korsakienė.

Vienas ūkininkas abejojo, ar naudos duos pailginti mokslo metai. Ypač vaikams, gyvenantiems kaime. Vietoj to, kad tėvams padėtų, jie vargsta tvankiose klasėse.

A. Korsakienė sakė, kad toks sprendimas ne savivaldybės kompetencija. Mat lietuvių vaikai Europos Sąjungoje mokėsi trumpiausiai ir turėjo ilgiausias atostogas.

Privertė suabejoti

Lietuvos ūkininkų sąjungos Biržų skyriaus vadovas Tadas Micikevičius kalbėjo apie galimą savivaldybės indėlį į rengiamus projektus.

Vyksta melioracijos projektai. Kad surinktų didesnį balų skaičių, projekto vykdytojai turi įsipareigoti suremontuoti bent vieną seniūnijoje esantį tiltą. Jo renovacija kainuoja nuo 30 iki 40 000 eurų.

Seniau Biržų rajono savivaldybė prie projekto prisidėdavo ir skirdavo 5 procentus nuo numatomos sumos. Dabar ji sumažinta iki 3 procentų.

„Mūsų prašymas pakelti paramą iki 5 procentų. Ir ūkininkams būtų lengviau, ir infrastruktūrą patvarkytume“, - sakė T. Micikevičius.

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius sakė, kad šiuo metu projektus teikia šešios melioracijos įrenginių asociacijos bei du – savivaldybė. Savivaldybė prie projektų prisidės apie 100 000 eurų.

S. Staškevičius kalbėjo apie tai, kad pinigų savivaldybė turi ribotą kiekį, o ūkininkai balų gauna ir pagal tai, kiek jie padidina savo indėlį į projektą.

„Jei būtų galimybė, mes prisidėtume prie visko. Bet mums yra palikta 5 milijonų eurų skola. Biudžetas ne guminis, neišsipūs. Yra 72 projektai, prie kurių turėsime prisidėti“, - kalbėjo V. Eidukas.

Administracijos direktorius pabrėžė, kad ūkininkas nėra išskirtinis prieš paprastą močiutę, kuri irgi turi poreikių. Jis siūlė parodyti T. Micikevičiui rajono biudžetą, kad šis pasakytų, nuo kurio projekto nubraukti, kad galėtų jam padėti.

„Pažadais tuščiais nesišvaistysiu. Yra savivaldybių, kurios ir 20 procentų prie projektų prisideda. Bet mes negalim. Sąskaita tuščia, ateina pinigai ir jie automatiškai nuskaičiuojami. Aš tikrai noriu prisidėti. Bandysim taisyti situaciją kitaip formuodami biudžetą. Skolinimosi limitai išnaudoti“, - sakė V. Eidukas.

Direktoriui kyla daug neaiškumų savivaldybėje. Pavyzdžiui, kelių greideriavimas prasideda tik dabar, kai mažiausias efektas. Ateityje bus skelbiami konkursai taip, kad rangovai būtų žinomi nuo naujųjų metų.

Anot jo, už savivaldybės pastato šildymą permokama 300 000 eurų.

T. Micikevičius nenusileido. Sakė, kad šie metai paskutiniai, kai ūkininkai gaus tokią didelę ES paramą projektams, ir savivaldybė galėtų prisidėti didesne dalimi.

„Aš jau abejoju, ar vertėjo žemės mokestį mažinti“, - susitikimo pabaigoje prakalbo Vidas Eidukas.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"

Rekomenduojami video