Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vidutinė senatvės pensija didės  nuo 441 Eur 2 iki 489 Eur.

Antradienį Seimas plenariniame posėdyje priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotas pataisas, kuriomis siūloma numatyti, kad asmenims, neįgijusiems būtinojo stažo, vis tiek būtų mokama viso dydžio bazinės pensijos dalis. Taip pat įtvirtintas spartesnio pensijų indeksavimo modelis.

Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas palaikė 98 parlamentarai, niekas nebalsavo prieš, 17 susilaikė.

„Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis skirta pagal šį įstatymą paskirtų socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ir senatvės pensijų gavėjų minimalioms pajamoms užtikrinti“, – rašoma įstatymo projekte.

Papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimo mechanizmas būtų pritaikomas, jeigu konkrečiais metais būtų tenkinama bent viena iš šių sąlygų. Pirma, jeigu indeksavimo metais 65 metų ir vyresnių šalies gyventojų skurdo rizikos dydis bus didesnis negu 25 proc. Arba, antra, prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 procentų.

Paramą projektui išsakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Konservatorius šias pataisas vadino svarbiu sprendimu sprendžiant pensininkų skurdo problemą. Pasak jo, šiame projekte siekiama dviejų tikslų: bazine dalimi užtikrinti minimalias pensininkų pajamas, o individualiąją dalį dar labiau susieti su asmens sumokėtų įmokų dydžiu.

„Vyriausybės pateikti projektai grynina bendrąją dalį, kuri yra paremta solidarumu, – ji universalėja, o individuali dalis, kuri yra paremta įmokomis, – reikšmingėja. Ateityje, norint kelti individualiosios dalies svarbą ir svorį, reikalingi pakeitimai, kuriais tie, kas mokėjo įmokas ir sukaupė stažus, – jų individualioji dalis būtų stipresnė, reikšmingesnė“, – Seimo plenariniame posėdyje aiškino M. Lingė.

Tuo metu prieš projektą pasisakęs opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis sveikino valdančiųjų siekį didinti pensijas, tačiau abejojo, ar teisinga pensijas labiausiai didinti tik tiems, kurie sukaupė mažą stažą, nemokėjo įmokų, ir tiems, kurie jau gauna didžiausias pensijas.

„Mano galva, tai labai nesavalaikis siūlymas. Dėl to, kad turime labai aukštą pensininkų skurdą, tuo metu absoliučiame skurde yra tik 1 proc. pensininkų, lyginant su kita visuomenės dalimi, kur yra 5 proc. Dėl to reikia spręsti santykinį skurdą, o jis šiuo siūlymu nėra sprendžiamas. Pensijos sparčiausiai augs tiems, kurie turi didžiausias pensijas. Ir tiems, kurie neturi būtinojo stažo. Tai yra socialiai neteisinga šiuo metu“, – mano L. Kukuraitis.

Projektą inicijavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sutiko, kad šiandien esminė problema išlieka itin mažos pensijos ir aukštas senjorų skurdo rizikos lygis. Pasak jos, pasirinktas kelias didinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų pensijas, kartu individualioje dalyje didinant sumokėtų įmokų svarbą, reikšmingai prisidės prie skurdo problemos sprendimo.

„Mūsų siūlomu modeliu mažų pensijų gavėjai, taip pat, kaip ir tie pensijų gavėjai, kurie mokėjo daugiausiai įmokų, – pajustų didžiausią pensijų didinimo efektą. Kai kurie kolegų iš opozicijos siūlymai galbūt skamba kažkaip labai išganingai, bet iš esmės yra apie tą patį. Jie siūlo lygiai taip pat įvesti tam tikrą universalumą bazinėje dalyje, tik per ilgesnį laikotarpį. Vadinasi, tą efektą, kurį pasiektume 2022 m., mes pasiektume tokį patį, tik pensijos kiltų lėčiau“, – tikino ministrė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Robertas Šarknickas taip pat palaikė valdančiųjų siekį spręsti pensininkų skurdo problemą, tačiau kartu kritikavo sprendimą atsisakyti stažo įtakos apskaičiuojant bazinę pensiją.

„Dabar nebereikės įkalbinėti žmonių, kad jūs eitumėte dirbti. Bus galima pasakyti – jūs neikite dirbti, nes gaunate pašalpas. O kai būsite pensininkai, gausite pensijas. Čia ir atsiranda moralinė priešprieša“, – teigė jis.

Vidutinė senatvės pensija 2022 m., turint būtinąjį stažą, didės 10,9 proc. – nuo 441 Eur 2021 m. iki 489 Eur. Ministerijos skaičiavimais, skurdo rizikos lygis 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje priėmus šiuos pakeitimus mažės 1,4 proc.

Rekomenduojami video