Mokesčių sėją pradėję savamoksliai finansų politikos agronomai gali sulaukti visai kitokio derliaus, nei tikisi. Ūkininkaujant valstybės finansų lauke reikia ir išmanymo, ir patirties, ir sveiko proto. Pasėjus jame didesnius mokesčius nebūtinai išaugs didesnės iždo pajamos.

Ruošiasi mokesčių sėjai

Politikai dar tik bejėgiškai žvalgosi, kaip padėti ūkininkams, pavasarinėms šalnoms nusinešus kone visą lietuviškų uogų ir vaisių derlių, bet pykti dėl to negalima. Juk dabar pats darbymetis, viskam rankų neužtenka. Seime prasidėjo politinė sėja – svarstomi Finansų ministerijos parengtos ir Vyriausybės palaimintos mokesčių pertvarkos įstatymų projektai. Po savaitės kitos Seimo posėdžių salėje ne tik valdančiosios daugumos, bet, tikėtina, ir nemažos opozicijos dalies balsais valstybės finansų lauke bus pasėtos nekilnojamojo turto (NT), gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pelno, draudimo sutarčių mokesčių įstatymų pataisos bei agrarinė naujovė – dar Lietuvoje nematytas cukraus mokestis. Jei lietuviškoms uogoms ir vaisiams šie metai buvo itin prasti, gal nenuvils lietuviškų mokesčių derlius?

Premjeras Gintautas Paluckas pirmiausia jį sieja su valstybės gynybos finansiniais poreikiais. Jo teigimu, pajamomis iš didesnių mokesčių siekiama pripildyti Gynybos fondą, todėl teiginiai, jog papildomos biudžeto pajamos iš Vyriausybės siūlomos pertvarkos bus skirtos tik viešosioms išlaidoms padengti, yra spekuliacijos, pranešė Elta. „Iš planuojamų papildomų biudžeto pajamų – 560–570 mln. eurų – 531 mln. eurų keliaus tiesiai į Gynybos fondą, tai tikrai nelabai suprantu tų nuolatinių spekuliacijų, jog šitie pinigai kažkur nukeliaus, kažkur nepataikys ir bus naudojami kitoms reikmėms“, – sakė G.Paluckas. Pasak jo, iš ekonomikos augimo gautos biudžeto pajamos bus skirtos viešųjų paslaugų gerinimui, darbo užmokesčio kėlimui, švietimo, sveikatos, kultūros finansavimo didinimui.

„Šitie mokestiniai pakeitimai reikalingi būtent pripildyti Gynybos fondą, dar daugiau pasakysiu – iš bendrųjų pajamų, tiesiai iš biudžeto reikės skirti beveik 3 mlrd. eurų, taip kad neužteks to, ką mes čia per mokesčių korekcijas sunešime, bet tai yra papildomos pajamos, kurios leis mums ir pasiskolinti, ir aptarnauti skolą“, – LRT radijui sakė premjeras.

Nerimaujantys dėl naujų mokesčių žino, kas konkrečiai beriama į Seimo politinę sėtuvę. Seimas po pateikimo pritarė NT mokesčio įstatymo pataisoms, siūlymui 1 proc. padidinti pelno mokestį, GPM pertvarkai įvedant tris progresinius tarifus nuo 20 iki 32 proc. bendrai pajamų sumai, o taip pat planams įvesti „cukraus“ mokestį bei 10 proc. apmokestinti didžiąją dalį draudimo įmokų. Kadangi valdantieji nori atsisakyti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, gyventojams daugiau nei dvigubai – iki 21 proc. – išaugs už šildymą, karštą vandenį ir malkas mokamas PVM.

Gali skaudžiai atsiliepti

Dar neprasidėjus mokesčių pertvarkos sėjai pavojaus varpais dėl keičiamo GPM ėmė skambinti žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. 20 proc. GPM tarifu būtų apmokestinamos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) siekiančios metinės pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 metinių VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) būtų taikomas 32 proc. tarifas. Ministro teigimu, toks GPM pakeitimas gali labai skaudžiai atsiliepti ūkininkams: esą jis galėtų paliesti apie tūkstantį profesionaliai dirbančių ūkių, todėl bus siekiama, kad mokestinę naštą susimažinti norintys ūkininkai galėtų tapti juridiniais asmenimis.

„Kalbėsimės šiuo klausimu su Seimo nariais, su žemdirbių bendruomene ir ieškosime, koks statusas jiems būtų priimtiniausias. Jie neturi jokių panašumų su asmenimis, kurie dirba pagal darbo sutartį. Tai kur kas panašiau į gamybinę veiklą vykdančią įmonę. Galbūt peržiūrėsime galiojančią tvarką, keisime ją ir raginsime ūkininkus tapti juridiniais subjektais. Tai, kad jie būtų traktuojami ir apmokestinami kaip juridiniai asmenys, būtų teisingiausia. Tiesa, tai labai sudėtingas klausimas ir viską nulems bendras Vyriausybės sprendimas“, – žurnalistams sakė I.Hofmanas.

Ministro teigimu, tikrai ne kiekvienam ūkininkui reikėtų svarstyti, ar dėl naujų mokesčių nereikėtų steigti uždarąją akcinę bendrovę ar mažąją bendriją, nes smulkieji veikiausiai net nepasiekia tokio lygio pajamų, kad jiems padidėtų GPM ir vertėtų susimąstyti apie juridinio asmens statusą. Mokesčių našta didės ir daugumai uždarbiaujančių ūkininkų, kurie dirba pagal individualią veiklą. Jų pajamos dabar maksimaliai gali būti apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu. Jei Seimas priimtų mokesčių pertvarkos įstatymų paketą, šių ūkininkų veikla būtų apmokestinama taip pat, kaip įprasti darbo santykiai.

Pasvėrė mokesčių naštą

Išgąstingomis, pasipiktinusiomis ar abejingomis akimis žvelgdami į valdžios ruošiamų mokesčių tarifus, mokestines vertes, pajamų rūšis, ribas, sąlygas ir išlygas, turbūt išleidžiame iš jų pačią esmę. Kodėl Lietuvoje reikia dar labiau didinti mokesčius? Kam dar smarkiau veržti mokestinį spaustuvą? Gal jau seniai laikas juos mažinti? Ir šis klausimas anaiptol nėra paremtas emocijomis, kaip galbūt norėtų politikai, pasiruošę pasipiktinimą atremti lygiai taip pat emociškai – rusai puls! Tegul kalba skaičiai.

Palyginkime dabartinę Lietuvos ir kitų artimesnių ar tolimesnių Europos kraštų gyventojų mokesčių naštą – tą, kurią velka būtent fiziniai asmenys, o ne įmonės, finansinės organizacijos ar kiti verslo subjektai. Leidinys „Euronews.com“ prieš kelias dienas paskelbė Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ 2024 m. duomenis apie tai, kiek vidutiniškai per metus uždirba ES šalių gyventojai ir kokią pajamų dalį jie parsineša į namus po to, kai nuo jų būna atskaičiuoti visi mokesčiai. Galima ironiškai vertinti statistinius duomenis, kuriuos, beje, „Eurostat“ oficialiai pateikia ir Valstybės duomenų agentūra pervadintas buvęs Lietuvos statistikos departamentas, bet pasirinkimas, kuo remtis kalbant mokesčių tema su politikais, yra menkas: arba skaičiai, arba jausmai, kurie dažnai nejučiomis užvaldo pamačius skaičius.

Pradėkime nuo išmokėtų atlyginimų: 2024 m. ES „į rankas“ (neto) išmokėto metinio atlyginimo vidurkis – 29 573 eurai. Metinis vidutinis vaikų neturinčio žmogaus atlyginimas (eurais) po mokesčių didžiausias Liuksemburge (50 410), Nyderlanduose (47 892), Airijoje (46 208), Danijoje (43 913), Austrijoje (41 747). Mažiausias – Bulgarijoje (11 074), Rumunijoje (12 655), Kroatijoje (13 810), Vengrijoje (13 883) ir Slovakijoje (14 070). Latvijos rodiklis – 14 550, Lenkijos – 17 002, Estijos – 19 023, Lietuvos – 15 909 eurai.

„Eurostat“ duomenimis, 2024 m. ES vaikų neturintis dirbantysis po mokesčių „į rankas“ gaudavo vidutiniškai 68,6 proc. priskaičiuoto (bruto) savo atlyginimo. Daugiausia – Kipre (84,4 proc.), Estijoje (79,5 proc.), Ispanijoje (77,5 proc.), Švedijoje (76,9 proc.). Kaimyninėje Latvijoje – 72,1 proc., Lenkijoje – 75,9 proc., Suomijoje – 69,7. Lietuva su 61,8 proc. rodikliu yra priešpaskutinėje vietoje po Belgijos (60,3 proc.) ir patenka į 7 ES šalių, kuriose po mokesčių išmokama mažiau nei du trečdaliai uždirbto atlyginimo, grupę. Be jau minėtųjų, tai Vokietija (62,6 proc.), Rumunija (63,1 proc.), Danija (64,3 proc.), Slovėnija (64,4 proc.) ir Vengrija (66,5 proc.).

Kaip statistikos veidrodyje atrodo šeima, kurioje yra du vaikai, o iš tėvų dirba tik vienas? ES vidurkis tokio scenarijaus atveju yra 82,6 proc. – tiek priskaičiuoto atlyginimo į rankas po mokesčių gauna dirbantysis. Lietuvoje – 76 proc., Lenkijoje (102,5 proc., kartu su „neigiamo GPM“ šeimai remti priedu), Latvijoje – 84 proc., Estijoje – 87,5 proc. Šis rodiklis mažiausias Rumunijoje (70,4 proc.), Danijoje (73,7 proc.) ir Suomijoje (74,3 proc.).

Jeigu du vaikus auginančioje šeimoje yra du dirbantieji, jie vidutiniškai ES į namus po mokesčių parsineša 73,6 proc. priskaičiuoto atlyginimo. Estijoje – 83,5 proc., Latvijoje – 78,1 proc., Lenkijoje – 87,3 proc., Suomijoje – 72 proc., Slovakijoje – 88,9 proc., Bulgarijoje – 81,9 proc. O Lietuvoje – 66,2 proc. Tai priešpaskutinė vieta visoje ES.

Skaičius 66,2 – iš esmės viskas, ką reikia žinoti apie mokestinės naštos svorį, kurį velka eilinė du vaikus auginanti šeima Lietuvoje. Gerovės valstybė turi gerą šansą po naujos mokesčių reformos atsidurti pačiame ES dugne. Šis skaičius be didelių emocijų atspindi ir politinio luomo požiūrį, jo moralinę būklę, ir valdžios rūpinimąsi šeima, tautos ateitimi, ir valstybės valdymo kokybę: mokame daugiausiai mokesčių Europoje, o kokį švietimą, sveikatos apsaugą, pensijas, valdžios paslaugas, kelius už juos gauname? Gal Lietuvoje per mažai dirbama, mokama mokesčių? O gal per daug iš visuomenės vagiama? Pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį vienam gyventojui Lietuva labai priartėjo prie ES vidurkio: pernai šis rodiklis siekė 91 proc. ES vidurkio. Įdomu, kiek dešimtmečių ar šimtmečių artėsime prie ES mokesčių naštos vidurkio... Stebint, kaip žvaliai valdžia toliau veržia mokesčių spaustuvą, braunasi mintis, ar ji nesutraiškys veržiamųjų. Gal pagaliau kažkam nušvis sveikas protas, kad laikas rankeną sukti priešinga kryptimi, mažinti mokesčius, nes tiesiog nebeliks iš ko vogti...

Nieko tragiško nemato

Sulig artėjančia mokesčių sėja kirba klausimas, ar viešųjų finansų agronomai su chemikų diplomais gerai suvokia naujo mokesčių didinimo pasekmes. Ar po kurio laiko neteks kvaila veido išraiška rodyti dantų, jei padidinus mokesčius įplaukų į biudžetą gerokai sumažės? Ar nauja valdžia nepasimokė iš senosios, kuri nuo sausio 1 d. taip užlenkė kuro akcizus, kad degalų pardavimai nukrito keliolika procentų, o valstybės biudžetas kasdien praranda po 1 mln. eurų? Išeitų, kad dar iki vasaros pradžios prarasta 150 mln. eurų, bet, regis, valdžiai nė motais, nes buvusios sprendimo nekeičia. O juk bus dar vasara, ruduo, žiema ir kitas sausis, nuo kurio akcizai degalams ir toliau didės... Matyt, ne vienam sunku susilaikyti nuo klausimo, kas valdo Lietuvą – idiotai ar penktoji kolona?

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Dainoras Bradauskas, „Nemuno aušros“ frakcijos narys, paklaustas, kokios, jo manymu, bus mokesčių didinimo pasekmės, ir kaip mokesčių pertvarka galbūt jau dabar gali atsiliepti ekonomikai – gal pasikeitusiais vartotojų lūkesčiais, gal vartojimo mažėjimu, stabdomomis investicijomis ar atsigavusiu „šešėliu“, atsakė nemanantis, kad artimiausioje ateityje kas nors reikšmingai pasikeistų.

„Priklausomai nuo ekonominės situacijos, didės arba mažės mokesčių surinkimas. Na o apskaičiuotas mokesčių pertvarkos fiskalinis efektas, įsigaliojus naujoms mokesčių įstatymų pataisoms ir naujiems mokesčių tarifams, sudaro apie pusę milijardo per dvejus metus. Bet, žinoma, jeigu ekonomika trauksis, investicijos sustos, gali išsipildyti ir neigiamas scenarijus. Tačiau nemanau, kad investicijos gali sustoti dėl keičiamų mokesčių paketo. Turbūt labiau tikėtina, jog taip galėtų nutikti dėl geopolitinės situacijos arba bendros pasaulio ekonomikos būklės. Pamatysime, kaip ten bus. Aišku, pasaulio, ypač Europos, ekonomikoje yra neramių ženklų, bet, mano manymu, kol Lietuvoje turime pakankamai tvarų ekonomikos ir BVP augimą, kažkokių didelių sukrėtimų neturėtų būti. Yra keli nerimą keliantys dalykai – visgi mūsų prekybos balansas deficitinis, eksportas jame neigiamas. Antra, pagrindinis BVP augimo šaltinis – paslaugos. Gamyba nesiplečia, bent kiek didesnių investicijų į jos plėtrą neateina. Bet tokia situacija susidarė ne dėl mūsų kaltės, dabar tokia pasaulinės ekonomikos padėtis“, – sakė D.Bradauskas.

Jis teigė nieko tragiško dėl naujų mokesčių nematantis. „Gaunantys didesnes pajamas bus apmokestinti didesniu GPM tarifu. Bet vėlgi: mokesčių pakete, pavyzdžiui, numatysime 5 metų trukmės reikalavimą NT išlaikyti, kad jį pardavus gautos pajamos nebūtų priskaičiuotos prie asmens bendrųjų pajamų ir jos nebūtų apmokestintos taikant progresinius mokesčio tarifus. Neįžvelgiu dėl mokesčių pertvarkos nieko baisaus, nemanau, kad ji atsilieps kainodarai ar dar kažkam, nes PVM nėra didinamas. O gyventojų vartojimo įpročiai ir vartojimo mastas, žinoma, priklausys nuo bendros ekonominės padėties ir nuo visuomenės gaunamų pajamų. Tad jei, susidarius tam tikrai ekonominei situacijai, tos pajamos trauksis, tuomet apskritai galime susidurti su recesija. Nukritęs vartojimas, pablogėję ekonominiai rodikliai galėtų atvesti prie visiškai kitokios situacijos. Tačiau manau, kad verslas prie to prisitaikys ir mūsų ekonomikos traukinys važiuos į priekį“, – sakė Seimo narys.

Atkreipus dėmesį, kad mokesčių reforma Lietuvoje vykdoma dar palyginti ramiu metu, nors pasaulio rinkose jaučiamas nemažas nerimas dėl Amerikos prekybos karo su ES bei Kinija, ir pasidomėjus, ar nebūtų protingiau luktelėti, pasižiūrėti, kaip keičiasi ekonominė situacija, ir tik tada priiminėti adekvačius politinius sprendimus dėl mokesčių, kad jų nereikėtų karštligiškai taisyti per vieną naktį, politikas tokį siūlymą įvertino skeptiškai. „Matote, mokesčių pakeitimams niekada nėra gero laiko. Jeigu ryžtingų sprendimų nepriimsi, tas geras laikas ir neateis. Šiaip jau geriausia keisti mokesčių tarifus tada, kai auga ekonomika. Kol kas matome jos augimo ženklus, todėl nemanau, kad dabar nėra tinkamas laikas mokesčių pertvarkai. O kaip bus ateityje – pamatysime. Ženklų yra visokių, bet būkime optimistai, tikėkimės gerojo scenarijaus“, – pridūrė D.Bradauskas.

„Gyventojai dabar įsitempę“

„Jau ir dabar dėl susidariusios geopolitinės situacijos vartojimas Lietuvoje po truputį mažėja“, – pastebėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys. Anot jo, valstybės biudžetas neigiamų tokio mažėjimo pasekmių smarkiau nepajuto tik dėl 3,6 proc. siekiančios metinės infliacijos.

„Prekių ir paslaugų kainos ne mažėja, bet auga. Paimkime labai gerą rodiklį, kurį naudoju analizuodamas BVP struktūrą. Pirmąjį šių metų ketvirtį nominalusis Lietuvos BVP sudarė 18,2 mlrd. eurų, o realusis – 14,6 mlrd. Matome, koks neatitikimas. Tai reiškia, kad valstybė kol kas vykdo pajamų surinkimo planą, bet toks rezultatas, sakykime taip, ne stebuklas. Antras dalykas: pažvelkime į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie padėtį visuomeninio maitinimo sektoriuje. Kai po pandemijos atsidarė kavinės ir restoranai, jų apyvarta ir finansiniai rodikliai augo, bet dabar matome, kad apyvarta mažėja, pelnas traukiasi, o kai kurios įmonės jau ir užsidaro. Čia jau kyla ir kita problema: ima augti šešėlinė ekonomika. Kritiškai vertinu ilgalaikį nedarbo išmokų mokėjimą, nes dalis jas gaunančių žmonių ima dirbti šešėlyje. Jie darbdaviui sako – galiu dirbti, bet su sąlyga, kad atsiskaitysite grynaisiais“, – sakė A.Butkevičius.

Ekspremjero teigimu, mokesčių reforma – pirmiausia signalas verslui. „Neseniai dalyvavau verslininkų renginyje. Jie suskaičiavo, kad jeigu bus priimti tokie mokesčiai, kokius siūlo Finansų ministerija, ekonomika per metus praras 700 mln. eurų. Blogiausia, kad nebuvo susėsta prie stalo su Finansų ministerijos atstovais. Darant mokesčių reformą reikia trijų dalykų: įvertinti, koks bus jos poveikis ekonomikai, vidaus ir išorės investicijų pritraukimui, ir pateikti fiskalinį vertinimą. Ministerija atliko tik fiskalinį vertinimą, kaip sakoma, pasižiūrėjo buhalteriškai. Bet atsitiko taip, kad Seimo opozicija, vadovaudamasi Seimo statutu, pareikalavo, kad vis dėlto būtų atliktas ir ekspertinis vertinimas. Apie tai kalbėjau gal du mėnesius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pavedėme Mokslo tarybai atlikti ekspertinį siūlomos mokesčių pertvarkos vertinimą, prognozuoti galimą jos poveikį ekonomikai“, – teigė pašnekovas.

Pasak A.Butkevičiaus, gyventojai dabar yra įsitempę. „Pirma, neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) bus taikomas tiems, kurių atlyginimas neviršija vieno VDU. Dabar taikomas, jei neviršija pusantro VDU. Tai reiškia, kad daliai žmonių, kurie uždirba daugiau nei vieną VDU, mokesčių našta padidės. Kitas dalykas: žmonės jau žino, kad, pakeitus PVM mokesčio įstatymą, nebeliks PVM lengvatos šildymui. Dalis jų negaus PVM kompensavimo iš valstybės biudžeto, nes skiriant kompensaciją atsižvelgiama ir į turimo NT vertę. O, kaip žinome, nuo kitų metų mokestinė NT vertė didėja nuo 70 iki 80 proc. Todėl dalis žmonių jau papuls į tą vartotojų grupę, kurie mokės didesnį PVM už šilumos energiją ir karštą vandenį. Jie anksčiau taikytos PVM kompensacijos nebegaus. Bet blogiausia tai, kad visa ši mokesčių reforma, skirtingai nei įvedinėjant eurą, kai užsieniečiai dėl to buvo pasirengę investuoti Lietuvoje, užsienio investicijų nepritrauks. Investuotojų lūkesčiai labai nukritę – ir dėl geopolitinio, ir dėl mokesčių sistemos nestabilumo. Pernai daugiausia buvo pritrauktos viešosios investicijos, bet tik į energetikos sektorių. Žinau, kad projektai įgyvendinami, bet didžioji jų dalis jau užbaigta. Tad kol kas teigiamų dalykų negalėčiau numatyti. Manau, kad buvo netikslinga tokiu metu skubėti su mokesčių reforma“, – sakė ekspremjeras.

Jis atkreipė dėmesį ir į politinius mokesčių pertvarkos niuansus. „Blogiausia, kad socialdemokratai, kurie visame pasaulyje skelbia siekiantys ginti paprastą žmogų, atsisako pirmojo būsto neapmokestinimo. LSDP rinkimų programoje buvo aiškiai parašyta, kad jie nedidins NT mokesčio pirmajam būstui. Taigi, negana to, kad Vilija Blinkevičiūtė prisimelavo, dar ir rinkimų pažadai melagingi“, – apgailestavo A.Butkevičius.

Bando tiesinti GPM kreivę

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, paklaustas, kokio svarbiausio tikslo siekia LSDP, didindama GPM ir kitus mokesčius, ir kokia tokios pertvarkos politinė filosofija, atsakė, kad bet kurios Vyriausybės ir bet kurios mokesčių sistemos tikslas – užtikrinti valstybės funkcionavimą. „Tam reikia lėšų. O mūsų valdžia gavo įspūdingą palikimą – minus 5 mlrd. Suprantama, kad reikia ieškoti būdų, kaip užtikrinti stabilų finansavimą, tvarias biudžeto pajamas, o jos ateina ne iš kokio šešėlio ar iš BVP augimo, bet iš mokesčių, kuriuos galima tiksliai apskaičiuoti ir planuoti savo darbus. Tad visų mokesčių filosofija ta pati: padidinti pinigų surinkimą ir jų perskirstymą per valstybės biudžetą, nes jis vienas mažiausių ES, bei užtikrinti valstybės funkcionavimą. Taip pat ir piliečių gyvenimo kokybę bei pirmaeilį šiuo metu dalyką – valstybės saugumą. Ir visiems tokiems reikalams reikia pinigėlių. Todėl esame susitelkę į tikslą, kad per mokesčius į biudžetą jų ateitų šiek tiek daugiau“, – sakė A.Sysas.

Pasak jo, mokesčių pertvarkai labiausiai priešinasi tie, kuriems ir planuojama padidinti mokesčius. „Tai patys turtingiausieji. Visą laiką girdėjau vieną ir tą patį, kai tik kalba pasisukdavo apie mokesčių tarifų peržiūrėjimą. Visą laiką būdavo bandoma supriešinti visuomenę dėl mokesčių tvirtinant, kad labiausiai dėl to nukentės vargšas žmogelis. Jam ir už NT teks kažkiek mokėti. O dėl peržiūrėto GPM neva apiplėšime viduriniąją klasę. Tačiau, jei kalbėtume apie GPM, viršutinis šito mokesčio tarifas yra pats mažiausias ES. Taip pat svarbu, nuo kokio pajamų dydžio jis pradeda galioti. Tai visose ES šalyse ir šitas dydis yra gerokai mažesnis. O Lietuvoje turtingi žmonės kuo didesnes pajamas gauna, tuo mažiau GPM sumoka. Jeigu visoje ES pajamų mokesčio progresyvumas kyla kartu su didėjančiomis pajamomis, tai Lietuvoje, galima sakyti, juda į priešingą pusę. GPM mokestis net šiek tiek regresyvus, nes pas mus GPM tarifas kyla maždaug iki 26 tūkst. eurų sumos, o nuo didesnės jau pradeda mažėti. Todėl bandome tą GPM kreivę bent šiek tiek ištiesinti“, – pridūrė politikas.

Paklaustas, ar valdantieji jau buvo priversti nusileisti dėl kai kurių GPM pertvarkos užmojų – maksimalaus 36 proc. tarifo tarsi jau atsisakyta, o 15 proc. GPM tarifas įmonių akcininkams išmokamiems dividendams taip ir paliktas nepaliestas, A.Sysas sakė nenuleidžiantis rankų.

„Užregistravau 36 proc. tarifą, ir turiu labai aiškių argumentų, kodėl. Peržiūrėjau trijų paskutinių mėnesių duomenis, susijusius su darbo santykiais Lietuvoje. Pasirodo, yra žmonių, kurie gauna 500 tūkst., o kai kuriuo laikotarpiu – ir beveik 1 mln. eurų siekiančius mėnesinius atlyginimus. Žmonės išsimoka didesnius atlyginimus, po 200 ar 300 tūkst. per mėnesį, nes po 2018 m. reformos nebereikia mokėti „Sodrai“. Dėl palikto 15 proc. GPM tarifo dividendams galima diskutuoti, ir Pasaulio banko atstovas mūsų komitete kėlė klausimą, kodėl taip padaryta. Finansų ministerijos ir Vyriausybės pateiktame projekte aiškinama, kodėl tarifo nereikėtų didinti, bet aš asmeniškai būčiau linkęs nepalikinėti išimčių, kaip daroma ir kitose šalyse. Savo pasiūlymo dėl didesnio dividendų apmokestinimo neteikiau, pasižiūrėsime, kokia bus situacija po metų – ar didės išmokamų dividendų sumos, ar mažės“, – sakė A.Sysas.