Nors statistika skelbia, kad šią vasarą Lietuvoje paskendo kiek mažiau žmonių, negu pernykštę, tačiau džiaugtis nėra kuo. Vien tik šalies ugniagesiai gelbėtojai iš įvairių vandens telkinių Lietuvoje ištraukė per 50 nuskendusių žmonių. Kone 10 iš jų – nepilnamečiai.

Gelbėtojai skaičiuoja

Vasara – labiausiai vandens malonumais džiuginantis sezonas, tačiau kartu su maudynėmis ne vienus namus apgaubia ir gedulas. Tragedijos vandenyje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, nėra pačios dažniausios nelaimės, dėl kurių tenka skubėti pranešimą gavusiems gelbėtojams – šie kur kas dažniau šaukiami gesinti gaisrų, išlaisvinti žmonių, per avarijas įstrigusių sumaitotuose automobiliuose, taip pat pakliuvusiųjų į bėdą buityje. Štai šiemet, iki rugpjūčio 18-osios, šalies ugniagesiai gelbėtojai, be gaisrų, gavo iš viso dar net 6116 iškvietimų atlikti įvairius gelbėjimo darbus, iš jų 221 iškvietimas buvo dėl nelaimių vandenyje. Pernai per tokį pat laikotarpį dėl gelbėjimo darbų į vietą vykta 6079 kartus, iš jų dėl nelaimių vandenyje – 294. Žinoma, ne visos tokios nelaimės baigiasi žmogaus žūtimi.

Bet tikrasis skenduolių skaičius yra dar didesnis, nei jį pateikia PAGD, nes būna ne vienas atvejis, kai skenduolius ištraukia eiliniai gyventojai ir be gelbėtojų pagalbos.

Kai tik prasideda vasara, visi taip pat žino, kad be tragedijų vandenyje ji neapsieis, tačiau kiekvienas galvoja, jog tokia nelaimė užklups ne jį, o tik kitus. Rodos, kaipgi galima nuskęsti, jeigu žmogus atsargus ir paiso visų saugaus elgesio vandenyje taisyklių!? Vis dėlto atsargumas kartais būna kažkur išgaravęs...

Tragedija Baltijoje

Šią vasarą būta ne vienos tragedijos vandenyje, kai iškart nuskendo po kelis žmones. Tokia nelaimė įvyko ir pirmąjį rugpjūčio savaitgalį Baltijos jūroje, Nemirsetos paplūdimyje – skirtingose, maždaug per kilometrą nutolusiose, vietose, bet tuo pat metu jūra pražudė 2 mažamečius berniukus ir vieno jų tėvą. Skaudžiausia, kad žmonės į bangas ėjo pajūryje plazdant raudonai vėliavai, kuria, rodos, šaukte šaukiama, jog maudytis jūroje ne tik pavojinga, bet net ir draudžiama. Be to, minėti nelaimėliai į vandenį brido tose vietose, kur gelbėtojų netoliese nebuvo – ta paplūdimio dalis gelbėtojų neprižiūrima. Greičiausiai dėl to poilsiautojai, pasiilgę bangų smūgių, ir buvo neklusnūs.

Pirmiausia jūros bangose gerokai po pietų paskendo berniukas (12 m.) iš Panevėžio rajono. Vaiką dar bandė gelbėti jo tėvas (40 m.), tačiau nerami jūra pražudė ir jį. Tuomet berniuką sugebėjo ištraukti iš vandens tragedijos liudininku tapęs poilsiautojas. Pasirodo, tai buvo kaunietis reanimatologas, tačiau jo profesinės pagalbos vaikui jau neprireikė. Tuo metu berniuko motina, jo ir vyro laukusi būdama ant kranto, jau buvo pasigedusi saviškių, esą maudytis nuėjusių jau prieš gerą pusvalandį...

Šios moters vyro kūną bangos išmetė į krantą maždaug po 20 minučių nuo to momento, kai buvo užfiksuota nelaimėlio sūnaus mirtis.

Kai atvyko ugniagesiai gelbėtojai, abu kūnai jau buvo paguldyti ant kranto – aplinkiniams jie buvo kaip įrodymas teiginio, jog nepaklusniųjų tyko žūtis.

Tuo pat metu gelbėtojai gavo pranešimą ir apie berniuką (11 m.), paskendusį netoliese. Šis pajūryje poilsiavo su mama, teta ir pusbroliu, atvykę iš Kauno rajono. Skenduolio žvalgėsi ir į orą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų budinčiu sraigtasparniu tuoj pakilę gelbėtojai, tačiau sėkmė jų nelydėjo. Vaiko kūnas buvo surastas tik po kokių 5 valandų, kai jį pačios bangos išmetė į krantą netoli tos vietos, kur berniukas vandenyje ir buvo pradingęs.

Tai buvo pirmosios Baltijos jūros vandens Lietuvoje aukos šią vasarą.

Gelbėtojai pratrūko

Po šių nelaimių Palangos paplūdimių gelbėtojai, dėl minėtų skenduolių dieną pavadinę juoduoju pirmadieniu, nevyniojo žodžių į vatą – užjausdami paskendusiųjų artimuosius, per televiziją kreipėsi į visus gyventojus, tiesiog bardami tuos, kurie, anot gelbėtojų, protą ir atsargumą per atostogas palieka namie. O tokių, deja, daug.

Patyrę gelbėtojai piktinosi, kad poilsiautojams nė motais pakrantėje kabančių vėliavų spalvos – kiti esą tik ir laukia, kada bus draudžiama maudytis, ir tada lenda į bangas, nes tai, anot nemąstančių drąsuolių, puiki galimybė pasigalynėti su jūra ir taip patikrinti savo jėgas, adrenalinas. O gelbėtojai tokius neklaužadas vaiko, šaukdami per mikrofonus, tačiau priversti akylai stebėti ir prireikus gelbėti. Štai tą patį pirmadienį, kai jūroje nuskendo 3 žmonės, gelbėtojai vien oficialiuose paplūdimiuose išgelbėjo šešis neklaužadas. Maža to, kai ant kranto tysojo du negyvi kūnai, netoliese į bangas vis tiek lindo keli vaikai, kuriuos „laimino“ tokiam žingsniui jų tėvai, stovėdami vandenyje...

„Atsitiko tai, kas ir turėjo atsitikti. Kai nepaisant bangų lendama į jūrą – lauk nelaimės“, – po trimis skenduoliais paženklintos dienos piktai rėžė Palangos paplūdimių gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas, turbūt tikėdamasis, kad jo griežtumas pasieks poilsiautojų ausis.

Gelbėtojas pasakojo ne vieną atvejį, kuriuo piktinosi, kad tėvai, stovėdami ant kranto, ramiai žiūrėjo į besimaudančius savo vaikus, nors paplūdimio vėliavos spalva skelbė, jog maudytis draudžiama. Todėl gelbėtojai linkę tokį suaugusiųjų elgesį laikyti vaikų nepriežiūra ir už tai bausti. Juk kai tėvai, nepaisydami rizikos, rodo tokį prastą pavyzdį vaikams, saugaus poilsiavimo ir maudymosi kultūros dar ilgai nebus, nes taip auklėti vaikai užaugę taip pat auklės ir savo atžalas.

Svarbiausia, kad, anot gelbėtojų, drąsieji poilsiautojai nesuvokia, jog banguotos, šėlstančios jūros dugnas nenuspėjamas: žengus vieną žingsnį, vanduo iki kelių, o kitą – jau duobė ir vanduo žmogui virš galvos.

Žuvo anūkei matant

Nors ir labai skaudu teigti, kad žmonės dažniausiai patys būna kalti dėl tragiškai pasibaigusių maudynių, tačiau tai yra tiesa. Štai dar viena maudynių tragedija, šią vasarą pašiurpinusi ne tik iškart dviejų žmonių netekusią giminę, bet ir visus neabejingus šalies gyventojus.

Liepos viduryje Kampio ežere (Varėnos r.), ties Pilvingio kaimu, žuvo sutuoktinių pora. Jiedu tądien poilsiaudami ilgai laiką leido prie ežero, kartu buvo ir jų mažametė anūkė (5 m.). Mergytė atostogavo su seneliais, o jos mama gyvena užsienyje.

Pavakare mažylė staiga tapo didžiulės tragedijos liudytoja – matė, kaip vandenyje nustojo judėti jos seneliai. Ugniagesių gelbėtojų teigimu, mažoji pradėjo verkti ir net rėkti. Į tai sureagavo praeinantys žvejai. Jie ir pamatė vandenyje plūduriuojančius du kūnus.

Iš pradžių manyta, kad greičiausiai moteris (51 m.) maudydamasi pradėjo skęsti, tada jos gelbėti puolė sutuoktinis (58 m.), tačiau abu paskendo.

Netrukus ugniagesiai gelbėtojai pateikė kitą versiją – esą vandenyje tuo metu buvusią porą pražudė žaibo iškrova. Mat tuo metu oras buvo neramus, padangė debesuota, žaibavo, kilo vėtra. Ir kadangi kūnai aptikti plūduriuojantys vandenyje, o ne nugrimzdę, tad gelbėtojai ir pateikė, anot jų, labiau tikėtiną nelaimės versiją.

Ši tragedija dar kartą primena, kad žaibuojant maudytis vandens telkiniuose – tai skubios mirties paieška. Mat žaibas – tai natūrali gamtinė elektros iškrova, o vanduo –  geras elektros laidininkas.

Gedulas – kasdienybė

Dviguba žūtimi maudynės vasarą baigėsi ir dar keliuose rajonuose. Antrąjį liepos savaitgalį Nemune ties Pakalniškių kaimu (Šakių r.) nuskendo laiką paupyje leidusi pora, atvykusi iš Šakių ir ketinusi poilsiauti abi savaitgalio dienas. Tai paaiškėjo, kai sekmadienio vakarą poros pasigedo artimieji – nei vyras (38 m.), nei jo draugė (33 m.) neatsiliepė į skambučius. Pasigedusieji nuvyko į panemunę ir rado atrakintą poros automobilį, viršutinius abiejų drabužius ant kranto, o pačių žmonių niekur nebuvo. Tuomet jau kviesti gelbėtojai. Šie netrukus ištraukė iš Nemuno vyro kūną – iš 4 metrų gylio duobės, esančios per 15 metrų nuo upės kranto.

Moters kūno narams niekaip nepavyko surasti net 4 paras, kol nuskendusi nelaimėlė galiausiai buvo aptikta.

Panaši nelaimė liepos pradžioje paženklino ir Trakų rajoną – Vaikštenių kaimo vandens telkinyje buvo rasti nuskendę du broliai (53 m. ir 59 m.). Kūnai rasti 3 metrų gylyje. Tokiais atvejais, kai nėra nelaimės liudininkų, spėjama, kad pirmiausia pradėjo skęsti vienas žmogus, o kitas bandė jį gelbėti...

Na, o pavieniai skendimo atvejai – tai įprasta kasdienybė, nors ir šiurpi.

Tik faktai:

Praėjusį šeštadienį dviguba nelaimė vandenyje įvyko Nemaitonių kaime (Kaišiadorių r.) – popietę tvenkinyje nuskendo pas savo senelius iš Vilniaus atvykę mažamečiai broliukas (11 m.) ir sesutė (8 m.); vaikai maudėsi be suaugusiųjų priežiūros.

Šių metų birželį Lietuvoje vanduo pražudė mažiausiai 14 žmonių (pernai – 30).

Liepą vien ugniagesiai gelbėtojai užfiksavo per 20 skenduolių, panašiai – ir paskutinį vasaros mėnesį.

Pernykštę vasarą ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 65 skenduolius, iš jų 6 vaikus.

Per pastaruosius 5 metus ugniagesiai gelbėtojai iš Lietuvos vandens telkinių ištraukė 815 skenduolių, iš jų 35 vaikus.

Daugiausia žmonių paskęsta savaitgaliais ir per šventes.

Nelaimėms vandenyje įtakos turi ir alkoholio vartojimas.

Duomenų analizė rodo, kad 4 kartus dažniau skęsta vyrai, o rizikingiausiam amžiui priskiriami 45–64 metų žmonės.

Irena ZUBRICKIENĖ