Vasarą žmonės paprastai daugiau laiko atostogauja, užsiima tam tikrais darbais namuose, sodybose, iškylauja gamtoje, tad neišvengiamai nutinka ir tokių nelaimingų nutikimų, kurie dažnesni būtent vasaros sezonu. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad žmonės krenta nuo kopėčių, susižaloja su žoliapjove ar skaldydami malkas, susipjausto stiklais.

Su nelaimingais nutikimais žmonės susiduria visais metų laikais – lūžta kojos, dilbiai, riešai, įvyksta kitokio pobūdžio traumos. Tačiau vasaros ir žiemos traumų aplinkybės skiriasi, todėl reikėtų kiekvienu metų laiku atkreipti dėmesį į tam tikras detales, pabrėžiama „Lietuvos draudimo“ pranešime.

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis sako, kad, pavyzdžiui, rankos lūžių pasitaiko ir vasarą, ir žiemą. Tačiau priežastys tokių traumų, anot jo, skiriasi.

„Žiemą žmonės kreipiasi dėl draudimo išmokų, nes paslysta ant slidaus kelio, susižaloja slidinėdami. Vasarą pastebime, kad gyventojai susitraumuoja nukritę nuo kopėčių, dviračių, paspirtukų ar kitų ratinių priemonių.

Praėjusiais metais dėl kaulų lūžių ir išnirimų gyventojams išmokėjome per 1,7 milijono eurų, o šiemet per pirmus šešis mėnesius jau esame išmokėję daugiau nei 1,1 milijono eurų“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas A. Juodeikis.

Kaip pastebi specialistas, lyginant pernai metų pirmus šešis mėnesius ir šių metų pirmus šešis mėnesius, patyrusiems sužalojimus asmenims išmokos šiemet yra 32 proc. didesnės nei praėjusiais metais. Žalų skaičius asmenims šiemet per tą patį laikotarpį taip pat didesnis – net 20,5 proc.

Kaip sako draudimo ekspertas, gyventojai vasarą turėtų elgtis atsakingiau, nes nelaimės tyko ne tik važinėjant dviratėmis transporto priemonėmis ar užsiimant lauko darbais sode, bet ir leidžiant laiką gamtoje.

„Žmonės kur kas daugiau laiko leidžia gamtoje, todėl pasitaiko tiek skendimų, tiek ir sužalojimų dėl stiklų. Dažnos pjautinės žaizdos dėl pakrantėse ar vandens telkinių dugne besimėtančių stiklų, taip atsiranda gilių pjautinių žaizdų, sausgyslių sužalojimų“, – sako A. Juodeikis.

Draudimo ekspertas patvirtina, kad pjautinių žaizdų pasitaiko tikrai įvairių, vasarą jos dažnesnės, nes žmonės yra mažiau apsirengę, kūnas, oda yra labiau pažeidžiami ir susižaloti yra daug lengviau.

A. Juodeikis pastebi ir kitas nelaimes, kaip kad asmens žalos susižeidus su žoliapjove ar skaldant malkas. Dažnai žmonės, atvykę į sodybas pas draugus ar giminaičius, noriai veržiasi padėti pjauti žolę, genėti šakas, ima į rankas pjūklą ar žoliapjovę, nors anksčiau to nėra bandę daryti, tad pasitaiko atvejų, kai tenka kviesti greitąją dėl nutrauktų rankų ir kojų pirštų ar kitų sužalojimų. Kartais nelaimę prišaukia ir alkoholiniai gėrimai, kai į įvairius buities darbus puolama jau apsvaigus.

„Tokie sužalojimai taip pat labai vasariški ir svarbu, kad žmonės atkreiptų dėmesį į savo kasdienius vasaros darbus. Per gegužę ir birželį jau išmokėjome daugiau nei 3 tūkst. eurų klientams, kurie susižalojo pjaudami savo veją žoliapjove. Kiek didesnė suma išmokėta ir tiems, kurie patyrė traumų skaldydami ar pjaudami malkas“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Anot jo, asmens draudimas išties pasiteisina – net jei traumos yra nedidelės, visuomet patiriamas nuostolis dėl gydymo išlaidų, nedarbingumo.

„Žinoma, pats žmogus taip pat turi investuoti į savo sveikatos apsaugą – kuo labiau tai darys, tuo mažiau reikės nerimauti patyrus traumą. Pavyzdžiui, susižeidus koją ir keletą savaičių negalint eiti į darbą, draudimo finansinė parama ženkliai gali pagelbėti nedarbingumo laikotarpiu, tereikia apie tai pagalvoti iš anksto.

Klientai šiemet itin pamėgo „Lietuvos draudimo“ savitarną „SavasLD“. Tai matome, nes naudojimasis per metus pakilo net 50 proc. Joje patogu užregistruoti patirtą žalą, pateikti reikiamus dokumentus ir informaciją, nes tai padaryti trunka tik keletą minučių. Be to, labai patogu stebėti žalos tvarkymo būseną, lengva matyti išmokos sumą“, – pasakoja A. Juodeikis.