Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vanduo šuliniuose seko iki pat gruodžio

Dėl praėjusios vasaros sausros kaimiškose vietovėse buvo išsekę šuliniai. Kai kuriuose rajonuose jo stinga ir dabar, žmonės vandenį turi taupyti. Šiųmetė žiema – šilta ir besniegė, todėl tirpsmo vandens nebus daug. Gyventojai baiminasi, kad gruntinio vandens lygis dar labiau sumažės ir situacija išliks prasta.

Žmonės nerimauja

Ukmergės rajono Pabaisko seniūnijos l. e. seniūno pareigas einanti Gina Pažiūrienė tvirtino, kad vandens stoka šuliniuose – didelė problema. Per vasarą nusekusių šulinių vanduo dar ir dabar yra menkai pakilęs. Žmonės vandenį taupo ir prašo patarimų, ką jiems daryti. „Tie gyventojai, kuriems vanduo tiekiamas centralizuotai, tikriausiai, nepagalvoja, kas atsitiktų, jei vandens nebūtų. O kaimo žmogui tai yra didelė bėda. Juk vanduo reikalingas praustis, skalbti, gaminti valgį, patenkinti kitus poreikius. Ar šiais metais šuliniuose bus vandens, dabar sunku pasakyti“, – teigė G.Pažiūrienė.

Gina Pažiūrienė

Pasak pašnekovės, žmonės tikisi, kad vandens šuliniuose pagausės pavasarį, o senoliai kalba, kad vandens lygis pakils tik tada, kai pašals ir pasnigs.

Sprendžia problemas

Dėl nusekusių šulinių nerimauja ir Panevėžio rajono gyventojai.

„Kaip visoje Lietuvoje, taip ir pas mus džiūstantys šuliniai – didelė problema, ypač tiems, kurie gyvena kaimuose ir vienkiemiuose“, – sakė Panevėžio rajono Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys.

Jis teigė, kad praėjusiais metais prasčiausia situacija buvo Kazokų ir Ibutonių kaimuose. Vandens stygius buvo juntamas ne tik vasarą, bet ir visą rudenį. Šiuo metu vandens šuliniuose šiek tiek pagausėjo, tačiau jis yra taupomas. Pasak seniūno, gyventojai, norintys turėti pakankamai vandens, gilinasi šulinius po 2–3 metrus. Kiti kooperuojasi ir drauge įsirenginėja vandens gręžinius. Šiuo metu keturios šeimos įsirenginėja vieną gręžinį.

„Šulinių gilinimo darbai kainuoja nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų. Vandens gręžinių įsirengimo kainos priklauso nuo daugelio aplinkybių. Kvalifikuotai atliekamų darbų kainos su įranga gali siekti net iki 6 tūkst. eurų. Todėl ne visi gyventojai juos gali įsirengti“, – sakė seniūnas.

V.Kaušakys teigė, kad šulinių vandenį naudojantys asmenys džiaugiasi lietingais orais ir tikisi, kad gruntinio vandens lygis pakils.

Iškilo daug klausimų

Marijampolės rajone, vienkiemyje gyvenanti Vida Purlienė sakė, kad vanduo jos šulinyje ėmė sinkti praėjusių metų vasarą. Šiuo metu jo taip pat yra mažai.

„Tai nutiko pirmą kartą per dvidešimt metų. Vasarą vanduo taip nuslūgo, kad šulinyje jo buvo likę gal pusmetris iki dugno. Su tokia problema anksčiau niekada nebuvau susidūrusi. Šiuo metu vandens šulinyje yra daugiau, bet aš jo be reikalo nenaudoju. Stengiuosi, kad dienai užtektų vieno kibiro“, – atviravo garbaus amžiaus moteris.

Vida sakė, kad gyvenant atokioje vietoje, jai nėra galimybės jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandentiekio, o įsirengti gręžinį jai vienai yra per brangu.

„Specialistai man patarė šulinį išvalyti. Tačiau aš manau, kad šulinys išseko dėl didelės kaitros. Man labai įdomu, ar dėl sausros ir besniegės žiemos neišseks požeminiai vandenys, ar mes neliksime be gėlo vandens? Ar dėl gamtos išdaigų šuliniuose neužsiterš vanduo?“ – savo nuogąstavimais dalijosi pašnekovė.

Krito vandens lygis

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė patvirtino, kad gruntinio vandens, kuris dažniausiai naudojamas šuliniuose, lygis reaguoja į oro temperatūros, kritulių ir garavimo pokyčius. Gruntinio vandens lygis tam tikrais sezonais gali svyruoti nuo kelių centimetrų iki 2–3 metrų. Beveik kiekvieną vasarą gruntinio vandens lygis mažėja, šuliniai išdžiūsta. Tai trunka iki spalio–lapkričio mėnesių. Ne išimtis buvo ir praėjusi vasara – rugpjūčio mėnesio pabaigoje daugelyje Lietuvos vietovių gruntinis vanduo buvo gerokai nusekęs.

Rasa Radienė

„Lyginant su daugiamečiais stebėjimų duomenimis, matyti, kad vandens lygis buvo nuo kelių centimetrų iki 1,5 metro giliau nei įprasta rugpjūčio mėnesiui, tačiau kritinės ribos nebuvo pasiekęs. Labiausiai į sausrą reaguoja molingose nuogulose, 3–5 metrų gylyje besikaupiantis gruntinis vanduo. Todėl praėjusiais metais labiausiai išdžiūvo Šiaurės ir Vidurio Lietuvos šuliniai, vanduo ten seko iki pat gruodžio mėnesio“, – teigė R.Radienė.

Atsargos pasipildo

Pasak Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjos, sezoninių svyravimų metu gruntinio vandens lygio kitimas atsilieka nuo kritulių iškritimo laikotarpio. Šis vėlavimas priklauso nuo gruntinio vandens sluoksnio gylio. Todėl smėlinguose aukštumų rajonuose dažnai pastebima, kad gruntinis vanduo labiausiai pakyla vasaros mėnesiais, o nusenka žiemą. Rudens ir žiemos krituliai įprastai papildo gruntinio vandens atsargas, vandens lygis pakyla.

„Gėlo požeminio vandens ištekliai Lietuvoje susikaupė per daugelį metų. Esame drėgmės pertekliaus zonoje, todėl dalis kritulių (5–50 proc.) įsifiltruoja į požemį ir papildo požeminio vandens išteklių. Keletą metų užsitęsusi sausra gali paveikti atviresnius spūdinių sluoksnius, tuomet vandens trūkti gali pradėti ir seklesniuose gręžiniuose. Kritulių perteklius ar trūkumas gali pakeisti nusistovėjusius kaitos dėsningumą, tačiau per ilgesnį laikotarpį požeminio vandens lygis atsistato, susibalansuoja“, – sakė R.Radienė.

Ji pridūrė, kad šiuo metu šalyje išgaunama ir panaudojama tik apie 13 proc. atsinaujinančių požeminio vandens išteklių. Todėl gėlo vandens pritrūkti tikrai neturėtų. Svarbu, kad žmonės naudodami vandenį nepablogintų jo kokybės.

Stebi situaciją

R.Radienė teigė, kad Lietuvos geologijos tarnyba požeminio vandens lygį stebi visoje Lietuvoje. Reguliarūs požeminio vandens lygio stebėjimai 74 gręžiniuose vykdomi vieną kartą per parą. 19 gręžinių turi įrengtą telemetrinę duomenų perdavimo sistemą, kuria kiekvieną dieną lygio ir temperatūros matavimo duomenys perduodami į Lietuvos geologijos tarnyboje esantį serverį. Kituose gręžiniuose esančių daviklių duomenys nuskaitomi atvykus prie gręžinio 1–2 kartus per metus.

„Šiuo metu stebėjimų duomenys rodo, kad drėgni ir vėsūs šios žiemos orai yra palankūs gruntinio vandens išteklių pasipildymui – gruntinio vandens lygio kilimas visoje Lietuvoje yra gana pastovus. Jei ir likusiais žiemos mėnesiais bus gausu kritulių, gruntinio vandens lygis turėtų pakilti, šuliniai prisipildyti vandens. Įprastai vandens daugiausiai būna vasario–kovo mėnesiais“, – pabrėžė pašnekovė.

Būtina atlikti tyrimus

„Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjos, ar nusekus šuliniams vandens kokybė nepablogės. R.Radienė teigė, kad šulinyje vandens kokybė gali pablogėti per pavasarinį potvynį, kai gruntinis vanduo pakyla ir į jį gali pritekėti užteršto polaidžio ir paviršinio vandens. Labai nusekus vandeniui šulinyje, vandens kokybė taip pat gali pablogėti, nes jame koncentruojasi kai kurie teršalai: organinės medžiagos, azoto junginiai. Be to, šulinio dugne kaupiasi nuosėdos, kurios savo ruožtu gali tapti vandens taršos šaltiniu.

„Sumažėjus vandens lygiui šulinyje, specialistai pataria jį išvalyti. Svarbu, kad šulinys būtų įrengtas tvarkingai, arti šulinio nebūtų laikomos ar naudojamos pavojingos, vandenį teršiančios medžiagos“, – akcentavo pašnekovė.

Ji patvirtino, kad nerimaujant dėl šulinio vandens kokybės ir tinkamumo jį vartoti, reikėtų atlikti vandens tyrimą. R.Radienė priminė, kad vandens kokybės tyrimus atlieka akredituotos arba leidimus užsiimti tokia veikla turinčios vandens tyrimo laboratorijos. Galima kreiptis ir į rajonų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinius, kurie patars, kur ištirti vandenį ir kokius rodiklius būtina nustatyti.

Dažnai nėra saugus

 GALDIKIENE

Vilija Galdikienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė misto produktų inspektorė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) laboratorinių tyrimų duomenimis, šachtinių šulinių vanduo dažnai nėra saugus ir kokybiškas. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad pusė tirtų šulinių neatitiko mikrobiologinių rodiklių, o cheminių rodiklių ­– trečdalis.

Šachtinių šulinių vandens kokybė priklauso nuo šulinio įrengimo, priežiūros, šalia vykdomos veiklos, be to, geriamojo vandens kokybę gali pabloginti liūtys, sausros. Geriamasis vanduo gali būti skaidrus, neturėti jam nebūdingo kvapo ar skonio, tačiau kenkti sveikatai, pavyzdžiui, dėl nitratų, todėl šulinių vandenį rekomenduojama tirti ne rečiau kaip vieną kartą per metus, pavasarį, bet geriausia – du kartus, pavasarį ir rudenį. Pastebėjus, kad pasikeitė geriamojo vandens skonis, kvapas ar spalva, po liūčių, jei ženkliai padidėjo vandens lygis šulinyje, rekomenduotume tyrimus atlikti papildomai. Siūlome tirti šiuos parametrus: žarninių lazdelių skaičių, žarninių enterokokų skaičių, nitratų, nitritų, amonio kiekį, permanganato indeksą, savitąjį elektrinį laidį.

Geriamojo vandens mėginiai laboratoriniams tyrimams  priimami  ir tiriami šiose laboratorijose: Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (J.Kairiūkščio g. 10, Vilnius, tel. (8 5) 278 04 70, tel. (8 5) 278 04 81) ir jo skyriuose  Kaune (Tilžės g. 18, Kaunas, tel. (8 37) 26 02 00), Panevėžyje (Veterinarijos g. 2, Pažagienių k., Panevėžio r., tel. (8 45) 43 23 23), Šiauliuose (Ragainės g. 80, Šiauliai, tel. (8 41) 54 07 31), Klaipėdoje (Kretingos g. 62 , Klaipėda;  tel.: (8 46) 40 13 55), Telšiuose (Luokės g. 99, Paežerės k., Telšių r., tel.: (8 444) 78 717).

Geriamojo vandens mėginiai laboratoriniams tyrimams  priimami ir vežami tirti į aukščiau nurodytas laboratorijas: VMVT  Alytaus departamente  (Statybininkų g. 73, Alytus, mob. tel. (8 615) 43 768),  Marijampolės departamente (Kauno g. 100A, tel. (8 343) 71 913), Tauragės departamente  (Veterinarijos g. 14, Tauragė, tel. (8 446) 61 475), Utenos departamente (Aušros g. 84, Utena, tel. (8 389) 51 493). Taip pat šulinių vandenį galima išsitirti geriamojo vandens tiekėjų laboratorijose, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje ir jos skyriuose.

 

 

PO NUOTR> Paziuriene

G.Pažiūrienė tvirtino, kad vandens stoka šuliniuose – didelė problema, per vasarą nusekusių šulinių vanduo ir dabar menkai tepakilęs.

PO NUOTR> Radiene

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja R.Radienė teigė, kad jei ir likusiais žiemos mėnesiais bus gausu kritulių, gruntinio vandens lygis šuliniuose turėtų pakilti.

Rekomenduojami video