Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vandentvarkos įmonės skatins vandenį gerti iš čiaupo

Antradienį prasidėjusios nacionalinės kampanijos „Vanduo – gyvenimas. Dalinkis“ sumanytojos didžiausios šalies vandentvarkos įmonės „Vilniaus vandenys“, „Kauno vandenys“ ir „Klaipėdos vanduo“ kviečia visas Lietuvos savivaldybes, vandentvarkos įmones ir verslą skatinti visuomenę atsisakyti plastikinių butelių ir rinktis tvaresnį, aplinkai draugišką sprendimą – gerti skanų, sveiką ir šviežią vandenį iš čiaupo.

Nacionalinės kampanijos iniciatoriai, kartu su aplinkos ministru bei skirtingų savivaldybių atstovais šiandien pasirašė simbolinį memorandumą, kuriuo išreiškė palaikymą kampanijos idėjai. Svetingumo sektoriuje veikiantys verslai bus skatinami pavaišinti vandens iš čiaupo stikline savo klientus nemokamai, o visuomenė – drąsiai gerti vandenį iš čiaupo ir šiuo pasirinkimu mažinti aplinkos taršą plastiku. Prie memorandumo kviečiamos jungtis ir kitos šalies savivaldybės.  

Kampaniją palaikantis aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad Lietuva turi kuo didžiuotis, o vienas didžiausių mūsų šalies turtų – požeminis vanduo.

„Lietuvoje vandentiekio vandens kokybė, palyginus su kitų šalių, yra pavydėtinai aukšta. Esame viena iš nedaugelio valstybių Europoje, kuri viešojo vandens tiekimui naudoja tik požeminius vandens išteklius. Šį privalumą turime išnaudoti labiau. O pasauliui „dūstant“ nuo plastiko, Europai brėžiant aiškią Žaliojo kurso kryptį pasirinkimas gerti vandentiekio vandenį yra daug pastangų nereikalaujantis, tačiau reikšmingas žingsnis sąmoningos visuomenės link“, – sako Simonas Gentvilas.

Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas džiaugiasi, kad praėjusiais metais Vilniuje startavusi kampanija  ne tik sutelkė ne mažą būrį atsakingą požiūrį į aplinką išreiškusių verslų, bet ir paskatino vilniečius bei miesto svečius „atrasti“ vandentiekio vandenį viešuose miesto vietose – gatvėse, parkuose, skveruose, taip pat biuruose ar sporto klubuose.

„Stebime didėjantį gyventojų sąmoningumą ir norą eiti tvarumo keliu, tačiau kartu labai svarbu, kad tam būtų sudarytos palankios sąlygos. Vartoti vandenį iš čiaupo paprasta namuose, tačiau viešose vietose tai padaryti kur kas sudėtingiau, todėl plečiame vandens gertuvių tinklą savivaldybės jėgomis ir skatiname verslą daryti tą patį – statyti geriamojo vandens fontanus, siūlyti vandenį iš čiaupo maitinimo įstaigose ir taip mažinti plastiko suvartojimą, o kartu ir žmonių daromą poveikį aplinkai“, – pabrėžia Valdas Benkunskas.

„Jau kelerius pastaruosius metus Vilniaus ir jo apylinkių bendruomenes raginame sąmoningai rinktis vandenį iš čiaupo, kuris ne tik kokybiškas, bet ir skanus, jo sudėtyje gausu naudingų mikroelementų. Džiaugiamės, kad šią mūsų skleidžiamą žinutę šiais metais išgirs ir vandentiekio vandenį atras ir kitų Lietuvos miestų žmonės. Šiuo žingsniu ir mūsų šalyje taps švariau, ir visame pasaulyje – svarbu pradėti nuo savęs“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas.  

Vien pernai kampanijos metus buvo išdalinta beveik 700 tūkst. stiklinių vandens iš čiaupo, atsisakyta daugiau nei 240 tūkst. plastikinių butelių, anglies dioksido išskyrimas į aplinką buvo sumažintas daugiau nei 15 tonų. Šiais metais šiuos skaičius tikimasi patrigubinti.

Siekiant atkreipti dėmesį į paskutiniuoju metu itin opią problemą – pernelyg didelį plastiko vartojimą –  iki pat vasaros pabaigos sostinės Lukiškių, Europos ir V. Kudirkos aikštes puoš menininkės Monikos Dirsytės iš panaudotų plastikinių vandens talpų sukurtos specialios instaliacijos – vandens laikrodžiai, primenantys smėlio laikrodžius.

„Mūsų laikas reikalauja naujai pažvelgti į žmogaus santykį su gamta. Vis daugiau ir garsiau kalbama apie destruktyvų mūsų poveikį gamtai. Tačiau ar iš tiesų galime patys atsiriboti nuo gamtos ir nuo jos pabėgti, o gal mūsų mėginimas vis greičiau bėgti iš gamtinio pasaulio į vartotojišką civilizacijos rojų ir yra tikrasis griovimas? Kokia atsakomybė už šį procesą tenka konkrečiam individui, ar aš nesu tas, kuris sekina gamtos ir kartu savo paties egzistencinį laiką? Juk net neįsivaizduojame, kiek laiko turime išsigelbėti, tuo tarpu laikrodis tiksi“, – sako M. Dirsytė.

Vykdant kampaniją kino mėgėjus „Vilniaus vandenys“ pakvies į nemokamus filmų apie žmogaus poveikį aplinkai vakarus po atviru dangumi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. 

Su simboliniu memorandumu galite susipažinti čia

Rekomenduojami video