Blyksinčių geopolitinės audros žaibų šviesoje Lietuvai grimztant į dar nematytą ekonominę ir socialinę krizę, valdančioji dauguma nusprendė skubiai išbandyti valstybės stuburo atsparumą. Ar jis atlaikys valdančiųjų sumanytą valstybės tarnybos reformą?

Politinė dviprasmybė

Žinia apie tai, kad Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtai valstybės tarnybos reformai ir jau netrukus pateiks ją Seimui, turbūt ne vieną valdžios politinių iniciatyvų pasekmėms alergišką pilietį privertė susigūžti – net jeigu jis pats ar jo artimieji nėra valstybės tarnautojai. Per 30 metų Lietuvoje vykdytų įvairiausių reformų pasekmės gerokai praturtino mūsų politinės kalbos žodyną. Žodžio „reforma“, taip dažnai kartojamo politikų ir juos aptarnaujančių propagandos darbininkų, tikroji reikšmė jame pateikiama taip: „afera“, „katastrofa“, „žlugdymas“, „idiotizmas“, „antivalstybinė veikla“. Prie tokio reikšmės formulavimo ir tikslinimo labai prisidėjo mokesčių, aukštojo mokslo, švietimo, sveikatos apsaugos, energetikos, pensijų, valstybinių miškų bei kitų pertvarkų pasekmės, su kuriomis jau susiduria ne tik kiekviena šeima, bet ir kiekviena Vyriausybė. Verktinai trūksta gydytojų, mokytojų, inžinierių, daugelio kitų profesijų specialistų. Sąrašas netrumpas, o Vyriausybė dabar į jį įtraukė ir valdininkus: pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, grėsminga situacija viešajame sektoriuje signalizuoja apie būtinus pokyčius jau šiuo metu. Valstybės tarnybą esą reikia apsaugoti nuo rimtų iššūkių: šiuo metu apie 50 proc. konkursų į pareigas valstybės tarnyboje neįvyksta, o 60 proc. darbuotojų valstybės tarnyboje yra nepatenkinti savo darbu.

Taigi, naujosios reformos prasmių kontekste į pirmąjį planą iškyla veiksmažodis „konservuoti“, tai yra, saugoti nuo gedimo, kaip paaiškinta žodyne. Logiška: valstybės tarnybą reikia skubiai apsaugoti nuo gedimo, sustiprinti, „duoti daugiau jėgos“, kaip ir buvo žadėta prieš rinkimus. Tik štai bėda: žodynas pateikia dar ir antrąją veiksmažodžio „konservuoti“ reikšmę – daryti konservus. Nemėgstantiems politinių dviprasmybių gali kilti klausimas, o kokia gi tikroji valstybės tarnybos reformos prasmė? Kaip ją supranta Vyriausybė, visa valdančioji dauguma? Nors žodis tas pats, bet reikšmės juk dvi... Ar nepakiš kojos reformuotojams ir propaguotojams ši iš pažiūros nedidelė, bet gana iškalbinga dviprasmybė?

Nebebus kam dirbti

Sprendžiant iš valstybės tarnybos reformai pritarusios Vyriausybės retorikos, šiuo atveju galioja pirmasis reikšmės variantas: valstybės tarnybą reikia gelbėti, ir nedelsiant. „Labai dažnai atrodo, kad dideliems pokyčiams nėra tinkamo laiko, tinkamo meto, bet turime labai grėsmingą situaciją viešajame sektoriuje ir mums reikalingi pokyčiai“, – taip apie reformos būtinumą kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Anot jos, situacija sudėtinga, akivaizdu, kad jei nieko nebus daroma, valstybės tarnyboje greitai nebebus kam dirbti. O tai, pasak ministrės, reiškia, kad blogės viešojo sektoriaus paslaugų kokybė. Ji pabrėžė ir tai, kad stipri valstybės tarnyba yra nacionalinio saugumo klausimas.

O kad Lietuva neliktų be valdininkų, padės valstybės tarnybos pertvarka. Skelbiama, kad bus nauja valstybės tarnautojų atlygio politika – pareiginė alga bus apskaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį. Taip pat siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, priartinti valstybės tarnybą prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.

Bene didžiausio atgarsio žiniasklaidoje susilaukė valstybės tarnautojų atlyginimų didinimo planas: pirmiausia atlyginimai kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams. Politikams atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m. Antrajame etape, nuo 2024 m., algos didėtų ir visiems kitiems, tarp jų ir statutiniams pareigūnams. Siūloma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų. Dar vienas esminis pakeitimas – norima atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje.

Premjerė Ingrida Šimonytė, viešai apgailestavusi, kad valstybės tarnybos reformos pristatymas žiniasklaidoje pateikiamas tik kaip politikų noras pasididinti sau atlyginimus, pareiškė šią reformą vertinanti kaip neišvengiamą ir būtiną. Ji pabrėžė, kad pagal reformos projektą atlyginimai didėtų tik naujai išrinkto Seimo nariams, o ne dabartiniams parlamentarams.

Stiprinimas ar naikinimas?

Tačiau su esminėmis reformos gairėmis susipažinusi Seimo opozicija įžvelgė ir kitokį planuojamos „valstybės stuburo“, kaip kartais apibūdinama valstybės tarnyba, pertvarkos tikslą. Jis siejamas su antrąja veiksmažodžio „konservuoti“ reikšme. Spaudos konferenciją Seime surengę socialdemokratų frakcijos nariai Kęstutis Vilkauskas, Algirdas Sysas ir Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė valdančiųjų rengiamą reformą pavadino valstybės tarnybos naikinimu.

Seimo socialdemokratams kyla įtarimas, kad noras dar labiau sustiprinti valstybės institucijų vadovų galias, supaprastinti valstybės tarnautojų priėmimo ir atleidimo tvarką rodo, jog konservatoriai ruošiasi „juodai dienai“, jei bus sutriuškinti artėjančiuose savivaldybių ir Seimo rinkimuose. Seimo narys A.Sysas įspėjo, kad valstybines įstaigas norima paversti savotiškais UAB-ais – neproporcingai didelės galios bus suteiktos vadovams, o eiliniai tarnautojai bus palikti prie suskilusios geldos.

Jo kolegos K.Vilkausko teigimu, neregėtai stiprindami vidurinės grandies vadovų galias, konservatoriai siekia „priartinti“ šiuos vadovus prie politikų, kad šie galėtų svetimomis rankomis eliminuoti nelojalius tarnautojus, taip atlaisvindami vietas saviškiams. „Jeigu vadovai turės plačias galias nustatyti atlyginimą ir dėlioti biudžetą, politikai jais pasinaudos, norėdami atsikratyti esamų darbuotojų, kad jų vieton būtų priimti politiškai lojalūs tarnautojai ar tiesiog draugai“, – sakė Seimo narys.

Su frakcijos kolegomis linkęs sutikti ir Seimo pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas. „Reformos tikslai lyg ir geri, tačiau vykdymo būdai man pasirodė keisti. Pirmiausia pradedama nuo vadovų, atseit, siekiama į valstybės tarnybą pritraukti kompetentingų lyderių. Ir atitinkamai pagrindinis tikslas, kiek supratau, kad tie vadovai gautų geresnį atlyginimą. O toliau tie vadovai susikomplektuos personalą. Valstybės tarnautojų atlyginimams jau nebebus taikomas vadinamasis bazinis dydis, jie bus susieti su vidutiniu metiniu atlyginimu šalyje. Keista, kad pirmiausia pradedama nuo vadovų atlyginimų, kitų darbuotojų eilė atseit ateis vėliau, o keisčiausia, kad atsisakoma priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje. Šiandien tai – vienintelis valstybės tarnautojų gyvasties palaikymas, dar saugantis, kad visi neišsibėgiotų. Tas priedas, nors ir nedidelis, šiandien užtikrina tų darbuotojų lojalumą valstybės tarnybai, kad neišeitų kitur. Bet pagrindinė atlyginimo dalis jau priklausys nuo konkrečių vadovų. Man tai pasirodė keista. Frakcijoje buvome susitikę su vidaus reikalų viceministre, kuri pristatinėjo šią iniciatyvą. Išreiškiau savo nusistebėjimą, kad valstybės tarnyba tampa tarsi UAB-u: jo akcijos priklauso valstybei, bet valstybė daugiau niekuo nebesirūpina, paskiria vadovą, ir tas tvarkosi kaip išmano. Tada išeina, kad rūpinsimės nebe darbuotojų lojalumu valstybės tarnybai, o savo vadovui“, – sakė jis „Valstiečių laikraščiui“.

Galvoja, kaip apsisaugoti

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Algirdo Butkevičiaus manymu, valstybės tarnybos reforma sukels labai daug diskusijų. „Mes, Seimo nariai, nematėme išsamios reformos programos, daugiausia buvo kalbėta apie atlyginimų didinimą. Tai man labai nepatiko. Kitas dalykas – vadovams ruošiamasi palikti teisę nustatyti atlyginimus darbuotojams neatsižvelgiant į jų darbo stažą, patirtį – o juk patirtis irgi labai lemia darbo kokybę. Kiek žinau, teisininkai turi daug pastabų reformos nuostatoms“, – sakė ekspremjeras.

Paklaustas, ar jam dirbant ministru, vadovaujant Vyriausybei valstybės tarnybos būklė, problemos joje kėlė rimtesnių rūpesčių, politikas atsakė neigiamai. Dažniausiai, pasak A.Butkevičiaus, jis pasigesdavęs kai kurių darbuotojų kompetencijos, kai reikėdavo greitai įvykdyti paskirtas užduotis, siekti geresnių rezultatų. „Kitas dalykas – kai kurie valstybės tarnautojai pirmiausia galvoja apie tai, kaip išlikti pareigose, kaip apsisaugoti, jei sulauktų priekaištų, jog laiku nesusitvarkė su užduotimis, kad stinga kompetencijos. Va tai man tikrai nepatikdavo. Trečias dalykas – visą laiką siekiau, kad kiekvienas departamentas, skyrius ar specialistas turėtų konkrečias užduotis Vyriausybės arba ministerijos veiklos prioritetams įgyvendinti. Čia pamatydavai, ar jie sugeba ką padaryti, ar ne. Bet kai prasidėdavo specialistų vertinimas, paprastai visi gaudavo papildomus priedus už gerą darbą. Toks neatsakingas darbuotojų vertinimas, neatsižvelgiant į jų pasiektus rezultatus, mane labai piktindavo. Tie, kurie yra studijavę vakarietišką vadybą ir susipažinę, kaip reikalai tvarkomi kitose šalyse, mato, kad mums labiau reikia ne įstatymus keisti, o išaiškinti reikalavimus, kaip turėtų būti dirbama“, – svarstė A.Butkevičius.

Jis minėjo visa tai išbandęs, kai dirbo susisiekimo ministru. „Atėjęs į ministeriją pamačiau jaunus žmones, kurie sėdėjo nukabinę nosis, šypsenų veide beveik nematydavau. Žinote, ką aš padariau? Nuojauta sakė, kad arba jie neturi kompetencijos, arba jiems neleidžiama ją parodyti. Tad susikviesdavau juos pasikalbėti be departamentų direktorių. Norėjau suprasti, ką jie sugeba, kodėl netrykšta noru teikti pasiūlymus. O atsakymas buvo paprastas: jie sakė dirbantys tai, ką liepia vadovas. Nurodytu laiku paruošia reikiamą raštą ir vėl sėdi, kol gaus kitą nurodymą. Tada per pusę metų padariau rimtą pertvarką. Jaunimas jau kitaip ėmė kalbėti: sakė, kad eidami į darbą ne tik žino, ką šiandien veiks, bet ir galvoja apie tai, ką darys toliau. Pasikeitė ir jų psichologinė savijauta, suprato, kad yra reikalingi, kad jais pasitikima, kad gali tobulėti. Va tokio lūžio reikia“, – pridūrė ekspremjeras.

A.Butkevičius sakė pritariantis opozicijos atstovų nuogąstavimams dėl reformos. „Konservatoriams būdinga atėjus į valdžią ministerijose ir kitose valstybės institucijose daryti valymus ir susistatyti savo darbuotojus. Visada sakydavau, kad man nesvarbu, kokiai partijai priklauso ministerijoje ar Vyriausybėje dirbantys žmonės, svarbiausia, kad jie tinkamai atliktų savo pareigas. Bet po kurio laiko pamačiau, kad kai kurie, ypač konservatorių atstovai, darbe nerodydavę didelės iniciatyvos, išviešindavo, iškeldavo į politinį lygmenį informaciją apie ruošiamus sprendimus. Viešumoje tai buvo traktuojama kaip silpnai paruošti dokumentai, nors projektai dar nebūdavo galutinai parengti, apsvarstyti ir patvirtinti. Tokia praktika jiems labai būdinga“, – sakė politikas.

Lieka už borto

Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Valius Ąžuolas sakė, kad valdančiųjų tikslas, jo manymu, labai aiškus. „Jie nori paversti valstybės tarnybą partiniais UAB-ais. O kodėl? Žiūrėkite: atlyginimus didins tik skyrių vedėjams ir kitiems vadovams, eiliniai darbuotojai liks už borto. Tačiau vadovams bus leista nuspręsti, kuriam darbuotojui padidinti atlyginimą, o kuriam – sumažinti. Schema, aišku, bus labai paprasta: jeigu darbuotojas – konservatorius, jam atlyginimas bus pakeltas, jeigu ne – sumažintas. Kodėl dabar tokios schemos neišeina pritaikyti? Todėl, kad valstybės tarnautojas apsaugotas: jis gauna priedą už stažą, kurio nei skyriaus vedėjas, nei direktorius negali atimti. Tačiau šie priedai bus panaikinti. Vadinasi, tavo atlyginimas priklausys tik nuo vadovo. Klausantis visų šitos reformos vykdytojų aiškinimų, kyla klausimas: tai kiek pinigų bus skirta eilinių valstybės tarnautojų atlyginimams didinti? Atsakymas – nulis. Nieko! Algas kels Seimo nariams, ministrams, departamentų, skyrių ir įstaigų vadovams. O visi kiti lieka už borto. Iš tikrųjų tai būtų tyčinis valstybės tarnybos griovimas. Jei kažkam atrodo, kad joje tereikia direktorių, ministrų, Seimo narių, kad būtų atlikti visi darbai, tas labai klysta. Valstybės tarnyba laikosi ant tarnautojų, kurie kiekvieną dieną dirba savo darbą, nesvarbu, kokia partija būtų valdžioje“, – sakė V.Ąžuolas.

Politikas stebėjosi, jo žodžiais tariant, valstybės tarnybos reformos vėliavą nešančio Ministrės pirmininkės I.Šimonytės patarėjo valstybės tarnybos klausimais Vito Vasiliausko pozicija. „Jis visur pabrėžia, kad valstybės tarnyboje svarbiausia direktoriai. Aš suprantu, kad jis, šitiek metų prasėdėjęs banke, nelabai gaudosi, kas valstybės tarnyboje dirba, o kas ne. Puikiai žinau, kad Seimo komitete, svarstant vieną ar kitą klausimą, ministras tepasako kelis sakinius ir tuo savo pasisakymą baigia, perduodamas dalykinę dalį tęsti valstybės tarnautojui, kuris dirba daug metų ir viską žino. Štai kur didžiausia kompetencija, bet mums tokie žmonės nerūpi“, – stebėjosi pašnekovas.

V.Ąžuolas sakė esąs sunerimęs ir dėl kitų valdžios planų. „Mane nustebino ir žinia, kad ministrė planuoja iš statutinių pareigūnų atimti pensiją. Dabar į pensiją išėjęs statutinis pareigūnas gauna dvi pensijas: „Sodros“ ir pareigūno valstybinę pensiją. Tai jie jau sugalvojo, kad į pensiją išeinantis pareigūnas galės pasirinkti arba vieną, arba kitą. Ką jie sau mano? Žmonės, išdirbę tiek metų žinodami, kad gaus papildomą pensiją, staiga išgirs, kad turės pasirinkti vieną iš jų? Pasklidus tokioms kalboms nepatikėjau, bet kolegė priėjo prie ministrės ir paklausė, ar ji tikrai ketina tai daryti. Ministrė patvirtino: taip, tegul pasirenka. Tai štai: jei padarys tokį dalyką, tai pusė statutinių pareigūnų išeis iš darbo. Nors atlyginimai nėra dideli, žmonės dirba dėl tų socialinių garantijų. Ir valstybės tarnyboje tas pats: daug žmonių čia dirba dėl to, kad gauna priedą už stažą“, – sakė V.Ąžuolas.

Panašu į apkasų kasimą

„Na, kad valstybės tarnybai reikia pokyčių, matyt, tikrai niekas nesiginčija. Ilgainiui ji tapo mažai patraukli, atlyginimai gana nedideli, valstybės tarnyba šiuo požiūriu nėra konkurencinga. Bet tai, kaip norima pertvarkyti, kelia klausimą, ar tikrasis reformos tikslas yra valstybės tarnybos modernizavimas, atlyginimų didinimas, ar kas nors kita, kas oficialiai nedeklaruojama?“, – klausė Lietuvos regionų frakcijai priklausanti Seimo narė Agnė Širinskienė. Pasak jos, numatyta atlyginimus kelti tik aukščiausio lygio vadovams ir politikams, o įdomiausia, kad net ir deklaruojant atlyginimų didinimą nėra paskaičiuota, kiek lėšų tam bus skirta iš valstybės biudžeto. „Nors būtent nuo valstybės biudžeto priklauso atlyginimų dydis. Turint pinigų daryti reformą vien tam, kad padidintum atlyginimus, nereikėtų, nes tereikia tiesiog skirti lėšų iš biudžeto ir jas padalyti, tokia būtų logika“, – pridūrė politikė. 

A.Širinskienės teigimu, kiti tikslai irgi kelia didelių klausimų. „Visų pirma, keičiama atrankos į valstybės tarnybą tvarka. Ji praėjusioje kadencijoje buvo centralizuota, padaryta taip, kad įstaigų vadovai ar atskiri politikai negalėtų kištis į atrankas. Dabar daroma atvirkščiai. Atranka decentralizuojama, ir iš esmės kiekvienas įstaigos vadovas galės organizuotis atrankas pagal nusistatytus kriterijus. Ir, žinoma, tokiais atvejais labai lengva tas atrankos sąlygas pritaikyti konkretiems žmonėms“, – sakė pašnekovė.

Ji priminė, kad valstybės tarnybos konkursai iki atrankos centralizavimo pritraukdavo kur kas mažiau žmonių: jie sakydavo nenorintys dalyvauti, nes netiki, kad atranka bus sąžininga, kad laimėtojas nėra iš anksto parinktas. Kai buvo pakeista atrankos tvarka, dalyvaujančiųjų konkursuose skaičius žymiai išaugo. „Apklausos parodė, kad žmonės daugiau pasitiki kandidatų atranka, todėl labai keista, kad valstybė staiga vėl nusprendė grįžti prie tvarkos, kuri yra labai neskaidri ir kėlė mažesnį žmonių pasitikėjimą. Kyla klausimas – o kokios priežastys? Atsakymas, matyt, gali būti tik vienas: norima labai lengvai į valstybės tarnybą susistatyti savo žmones – ir į vadovų pozicijas, padidinus jiems atlyginimus, ir į visas kitas“, – sakė A.Širinskienė.

Jai kilo abejonių ir dėl tam tikrų papildomų socialinių garantijų valstybės tarnautojams, kurios padėdavo iš dalies konkuruoti su privačiu sektoriumi. Tai ir priedas už darbą stažą, ir kelios papildomos atostogų dienos. „Buvo 22 dienos, dabar paliekama 20, ir iš esmės toks sprendimas visiškai nemotyvuojamas. Be abejo, tokie pokyčiai veiks kaip tam tikras demotyvatorius, ypač žemesniems valstybės tarnautojams. Tad ką tu gauni iš šitos reformos, jeigu nesi politikas, Seimo narys ar valstybinės įstaigos vadovas? Gauni sumažintas atostogas ir, ko gero, sumažintą atlyginimą, nes nebelieka priedo už stažą. Šiuo atveju bijau, kad žemesniosios grandies valstybės tarnautojai paprasčiausiai pradės bėgti į privatų sektorių, nes motyvuojančių privalumą, kurie juos dar sulaikydavo, iš esmės nebelieka“, – sakė Seimo narė.

Ji atkreipė dėmesį ir į keičiamą valstybės tarnautojų atleidimo tvarką: įvedamas bandomasis laikotarpis. „Tai reiškia, kad laimėjęs konkursą, dalyvavęs visuose atrankos pokalbiuose, sėkmingai atlikęs testus ir atsirinktas iš daugelio kandidatų net nebūsi tikras, ar liksi dirbti tose pareigose. Juk tau po 3 mėnesių gali pasakyti, kad šiam darbui netinki. Taigi, nebelieka stabilumo. Tą bandomąjį laikotarpį juk galima išnaudoti ir labai negerais tikslais: jei konkursą laimėjo ne tas žmogus, kurio tikėtasi, po 3 mėnesių jį galima išmesti ir skelbti naują konkursą. Tikrai pasigendu skaidrumo saugiklių, ir man kaip Seimo narei išties gėda, kad prisidengiant valstybės tarnybos reforma dvigubai didinami atlyginimai Seimo nariams, kai tuo tarpu, išskyrus aukščiausius valstybės pareigūnus ir politikus, kitiems valstybės tarnautojams atlyginimai tikrai nedidės“, – sakė A.Širinskienė.

Politikės teigimu, panašu, kad valstybės tarnyboje dar labiau įsigalės partinės lesyklėlės. „Neatmesčiau ir tos galimybės, kad konservatorių partija taip bando išsikasti apkasus tolimesniam gyvenimui opozicijoje, prikamšyti į šiltas vietas saviškių, suprasdami, kad valstybės ilgai nevaldysi. Tokio pasiruošimo, tokio apkasų kasimo požymių aš tikrai matau“, – apibendrino A.Širinskienė.