Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantis biržietis, vienas turtingiausių savivaldybės tarybos narių įsitraukė į protesto akciją. Jis pasisako prieš valdančiųjų šalyje vykdomą politiką. Ūkininkams nepatinka keliami mokesčiai.
Pradėta taiki akcija
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys, į Biržų rajono savivaldybės tarybą patekęs su koalicija „Vieningi Biržai“, kurioje susibūrė „valstiečiai“ bei liberalsąjūdiečiai, Pagavėnių kaimo ūkininkas Kęstutis Armonas savo lauke pastatė žalios spalvos kryžių. Tokį pat šiame lauke pastatė ir kaimynystėje ūkininkaujantis Jurijus Klepeckas.
Jie įsitraukė į Lietuvos žemdirbių sąjungos pradėtą pirmąjį visuotinės protesto akcijos etapą – „Žalieji kryžiai“.
Teigiama, kad tai tyli ir taiki akcija, kurios metu žemės ūkio subjektai – ūkininkai, bendrovės - stato savo dirbamoje žemėje prie kelių, kuriuose yra didžiausias judėjimas, žalius kryžius. Tokiu būdu jie transliuoja žinutę, kad priimami politiniai sprendimai žlugdo ekonomikos šaką, ant kurios sėdi visa šalis. Žemdirbio vardo menkinimas ir jo veiklos žlugdymas kerta vieną pagrindinių valstybės saugumo ramsčių – aprūpinimą savo piliečius saugiu maistu!
Ši akcija – tai pirmoji žinutė visuomenei ir politikams, jog beatodairiškai naikinant žemės ūkį, sunaikinamas visas lietuviškas kaimas – tautiškumo lopšys.
„Šiaurės rytai“ paprašė ūkininkaujančio politiko Kęstučio Armono atsakyti į keletą klausimų.
- Kodėl jūsų lauke atsirado žalias kryžius?
- Žemdirbys – ūkininkas šiuo metu niekinamas, žeminamas. Atsižvelgiama į Ramūną Karbauskį, kuris valdo didelius žemės plotus, ir visi mato tokį ūkį. Bet Lietuvoje yra 120 000 ūkininkų, kurie ne tokie galingi. Galvojama, kad visi turtingi, važinėja vien džipais, bet taip nėra. Sukuriama tokia opinija, kad visuomenė mus išlaiko. Tai kuria aukščiausi politikai. Jie ir įstatymus kuria.
- Jūs pats esate LVŽS narys. Ši partija šiuo metu yra valdančioji šalyje. Ar logiška, kad pasisakote prieš šios daugumos vykdomą politiką?
- Esu mažas varžtelis, statistinis „valstietis“. Iš mano pusės žodis į dangų neina.
Esame valdžioje, bet matome, kad vyksta negeri dalykai. Visi tą mato.
- Kaip manote, ar akcijos ką nors pakeis?
- Ar pakeis akcijos, nežinau, bet gal atkreips valdžios dėmesį. Čia yra daugiau pasitikrinimas dėl vienybės, nes ūkininkai priklauso skirtingoms organizacijoms. Mūsų akcijos nepalaiko Lietuvos Žemės ūkio rūmai. Tad susipriešinimas užprogramuotas.
Dabar laukuose statome kryžius. O po to traktoriais suvažiuosime prie savivaldybių, išsakysime nuoskaudas. Tokia akcija planuojama lapkričio 26 dieną. Šiuo metu Biržų ūkininkų sąjungos pirmininkas Tadas Micikevičius rūpinasi leidimais. Aš, kaip buvęs pirmininkas, jam padedu. Planuojama, kad Biržų rajone į akciją įsijungs 50 traktorių.
- Bet juk Biržų rajono savivaldybės taryboje valdančią daugumą sudaro irgi valstiečiai žalieji. Ir meras juk jūsų partijos atstovas.
- Mes nesame prieš Biržų valdžią. Ji nedaro įtakos šalies valdančiajai daugumai. Vienintelis dalykas, kas nuo Biržų priklauso, yra dideli žemės mokesčiai. Bet šiemet jie patvirtinti, juos reikės susimokėti.
Norisi, kad po šios akcijos dėmesį į mūsų problemas atkreiptų centrinė valdžia – Seimas, Vyriausybė.
- Kas labiausiai jus skaudina?
- Skaudina tai, kad sužinojome, jog žemės mokestis didės. Didėja socialiniai, taršos, aplinkos mokesčiai. Nors mes ir taip mokame, ką privalome. Bet vedama į tai, kad gali tekti bankrutuoti.
Šie metai buvo sunkūs kaip niekada.
Dėl sausros derlius perpus mažesnis. Labai sudėtinga.
- Akivaizdu, kad partijoje gali įvykti skilimas. Ar negalvojate iš jos išeiti?
- Iš partijos negalvoju išeiti. Bet manau, kad būnant partijos viduje galima išsakyti savo poziciją. Esu partietis, bet ginu savo gyvenimo būdą, kad galėčiau pragyventi ir išlaikyti šeimą.
Man nepatinka, kad eidama į valdžią partija žadėjo stiprinti regionus, o iš esmės vyksta kitaip.
- Priminkite, kiek jūs valdote žemės, koks jūsų ūkis.
- Dirbu 280 hektarų, auginu grūdines kultūras. Ir esu pasistatęs vieną didžiausių Europoje vėjo jėgainę.
Jurgita Morkūnienė