Kaip Kėdainių verslininkai Kalėdas įžiebė…

Teoriškai sakoma, kad valdžia yra tam, kad išgirstų, atstovautų ir atlieptų visų žmonių poreikius. Na, o praktiškai visų žmonių poreikių atliepti nė neįmanoma, tačiau bent dalį jų – tikrai galima. Tačiau ar Kėdainiai bent jau bando čia gyvenančiųjų poreikius atlieptii.

Štai artėja didžiosios metų šventės. Jų laukimas tikrai nebūna toks jau šviesus – ruduo Lietuvoje neretai būna niūrus, tamsus, lietingas. Ko gero, nemaža dalis žmonių pritars, kad kas jau kas, o lapkritis yra tikrai vienas iš pačių nemaloniausių mėnesių – sniego dar nėra, anksti temsta, pilkuma yra tiesiog dusinanti.

Dėl to daugelis pasaulio šalių didžiausioms metų šventėms ruošiasi anksti, labai anksti – net gruodžio nelaukia. Štai kalėdinė mugė Vokietijoje prasideda lapkričio gale, Londone – lapkričio antrąją savaitę, daugelis kitų Europos šalių kalėdiškai puoštis ima jau tuoj pat po šiurpnakčio, kuris vis dažniau švenčiamas ir Lietuvoje.

Kalėdinę eglutę jau įžiebė Kaunas, o daugelis kitų šalies miestų tai padarys gruodžio pirmąją dieną. Tik nedidelė dalis miestų kalėdinę dvasią užkurs gerokai vėliau – tarp jų ir Kėdainiai. Mes, tiesa, nebūsime paskutiniai, mat kol kas vėliausiai eglutes žiebti ketina Akmenė (gruodžio 11 dieną) ir Varėna (gruodžio 15 dieną).

Bet, sakysite, o kam čia reikia tas Kalėdas nuvalkioti? Kurgi mūsų tradicijos eglutę puošti Kūčių vakarą?

Na, namuose mes galime eglutes puošti kada tik norime. Namai yra šviesūs ir jaukūs ir be žaliaskarės. Tuo tarpu miestų centrai vėlyvą rudenį būna toli gražu nei jaukūs, nei šviesūs. Dėl to dauguma stengiasi tos šilumos ir gyvybės įnešti kuo anksčiau. Kas gi nori vaikštinėti niūriomis pilkomis gatvėmis? Turbūt labai nedaugelis. O jei nėra žmonių, nėra ir gyvybės, nėra judesio, bendrystės.

Bet, sakysite, o gal kėdainiečiai to ir nenori? Gal jiems netrūksta nei ankstyvų miesto papuošimų, nei karšto vyno ar kalėdinių saldėsių prie eglutės?

Akivaizdu, kad vis dėlto reikia. Štai būrys krašto verslininkų nusprendė nebelaukti, kol lėtapėdė krašto valdžia susipras, kad kalėdiniai papuošimai yra neatsiejama miesto patrauklumo dalis, ir didžiausioms metų šventėms startą davė lapkričio 25 dieną.

Visa Didžioji gatvė buvo papuošta šventiškai. Kalėdinės eglutės, švieselės, nuostabiai ir kūrybiškai pasipuošusios vitrinos ir įmonių langai, vaikus džiuginęs Kalėdų Senelis, Baltoji meška ir Kamanius iš filmo „Transformeriai“ sukvietė ir jaunus, ir senus. Buvo dovanų, karštų gėrimų, kalėdinių saldėsių, šventinės muzikos ir – svarbiausia – tiek žmonių, kad visa Didžioji gatvė buvo tiesiog sausakimša – tokia minia žmonių, kokios Kėdainiai jau seniai nematė.

„Kavamanija“, „Linėja transport“, „Kepinių namai“, krautuvėlė „Ragauk“, „Grėjaus namas“, „Novus rex“, Senamiesčio kepyklėlė, Arbatos ir kavos parduotuvė „Oxalis“, skanaus maisto namai „Uršulė“, „MoniMar“, „Stiklių namas“ – visos šios verslo įmonės nė nelaukdamos, kol rajono valdžia kažką padarys, paėmė vadžias į savo rankas ir sukūrė tokią šventę, kurios kraštiečiai išties nusipelnė ir kurios labai laukė.

O ir krašto verslininkams buvo gera ir smagu pagaliau sulaukti tiek žmonių. Ir nereikia sakyti, kad viskas vardan pinigų – galima drąsiai teigti, kad senamiesčio verslininkai miestui davė gerokai daugiau, nei miestas jiems.

Dabar krašto valdžios laukia iššūkis – sukurti ne prastesnę šventę gruodžio 9-ąją dieną. Juk biudžetas, skirtas šventei, nepalyginamai didesnis, pajėgumai visai kiti nei kelių smulkių pagrindinėje senamiesčio gatvėje dirbančių verslininkų.

Gerai bent tai, kad penktadienį posėdžiavę rajono politikai pagaliau leis bent jau karštu vynu prekiauti prie Kalėdinės eglutės – taigi dar vienu žingsneliu, pasitikdami Kalėdas ir 2024-uosius, būsime arčiau… na, viso likusio šias šventes švenčiančio pasaulio.