Nuo 2020 metų sausio 1 d. įsigaliojo griežtesnė suskystintų naftos dujų balionų naudojimo tvarka. Tokie balionai dabar turi būti naudojami su apsauginiais vožtuvais, neva apsaugančiais balioną nuo sprogimo per gaisrą. Valdžios teigimu viskas daroma dėl saugumo, o vartotojai ir prekeiviai mato norą pasipinigauti. Kaip visada – neturtingiausiųjų sąskaita.

Labiausiai „nugręš“ provinciją

Prekiautojų suskystintomis dujomis asociacijos (PSDA) prezidentas Kazys Ruzgas sako, kad kol kas tikslesnius reformos rezultatus pateikti yra per anksti. „Kol kas niekas tiksliai dar nieko nežino. Dujų balionai pildomi kas kelis mėnesius, kas pusę metų. Manau, su vertinimais reikia palaukti“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė jis, pridėdamas, kad ir toliau abejoja, ar bus pasiekti deklaruojami tikslai.

Kaip ten bebūtų, K.Ruzgas tvirtina, kad daugiausia naujasis reikalavimas ir atitinkama išlaidų eilutė palies būtent kaimo ir mažų miestelių gyventojus, nors yra dujų balionų vartotojų ir prestižinio sostinės Žvėryno mikrorajono „medinukuose“. Išganingojo vožtuvo įrengimas, pagal viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, gali kainuoti 10–20 eurų. Galima neabejoti – mokės vartotojas.

Statistika apie tai, kiek naudojama dujų balionų ir kiek iš jų dar yra sovietinio standarto – labai miglota. Kaip teigia įvairūs šaltiniai, jų yra „apie milijoną“. Tarp jų minimi ir seni sovietiniai, kurie esą problemiškiausi, jie sudaro gal 200, o gal 400 tūkst. Kokia „nedidelė“ paklaida, tiesa?

Šiaip ar taip – daugiausia juos naudoja nepasiturintys pagyvenę žmonės provincijoje, ant kurių pečių naujovė ir kris.

Ar padaugės saugumo?

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šių metų sausio mėnesį dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų kilo 4 gaisrai, kurių metu du žmonės patyrė traumų. Pernai sausio mėnesį dėl šios priežasties buvo kilę 2 gaisrai, per kuriuos vienas gyventojas patyrė traumų.

Iš viso 2019 m. kilo 11 509 gaisrai, iš jų 38 dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimai bei gedimai. Dėl šios priežasties kilusiuose gaisruose pernai žuvo trys žmonės, o penki gyventojai patyrė traumų.

K.Ruzgas sakė nesiimąs spėlioti, ar privalomai brukama technikos naujovė išties išgelbės daugiau gyvybių, ar tai tiesiog valdiškas noras padėti kam nors, kas užsiima vožtuvų verslu. „Kalbėdamas apie sprogimus pasakysiu, kad sprogsta dažniausiai dujos, nutekėjusios dėl netvarkingų tarpinių, šlangų, žioplumo. Yra fizikos dėsniai – kokia koncentracija turi būti, kad dujos sprogtų. Kuo čia padės vožtuvai – tegul verčiau pasakoja ir aiškina ugniagesiai“, – „Valstiečių laikraščiui“ komentavo PSDA vadovas.

Šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis taip pat laikosi nuomonės, kad dėl įvykstančių nelaimių labiausiai kalti žmonės ir jų neatsakingas požiūris, o ne patys balionai. „Pats aš jų nenaudoju, tad man nebus nei naudos, nei žalos. Žinoma, tai pirmiausiai palies provinciją. Saugumas visada svarbus ir juo visada lengva bet ką argumentuoti. Visgi, šalia to saugumo siekio tikrai labai dažnai esama kažkieno noro pasidaryti papildomai pinigėlio. Manau, kad daugiausia nelaimių įvyksta ne dėl to vožtuvo buvimo ar nebuvimo, o dėl neatsakingo eksploatavimo, aplaidumo. Jei balionas netvarkingas, žarnos ar tarpinės kiauros – būna dujų nuotėkis ir nelaimė. Pats balionas gali sprogti labai retai – jei jį perpildysi, ar pastatysi ten, kur negalima – kur dideli temperatūrų svyravimai. Kuo čia tas vožtuvas tuomet padės?“ – svarsto ūkininkas.

Visgi minėti pakeitimai, kaip oficialiai aiškina energetikai, buvo pasiūlyti atsižvelgiant į nelaimingus atvejus, kurie kyla eksploatuojant balionus. Žiniasklaidoje skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos informacija, kad per metus įvyksta 2–3 nelaimingi atsitikimai su pasekmėmis, susiję su dujų balionų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimais, ir 10–12 įvykių, susijusių su dujų balionų gedimu arba gaisrais, kai pats dujų balionas nėra gaisro priežastis, bet gaisro židinyje sprogsta.

Saugos įtaiso (vožtuvo) paskirtis – išsaugoti gyvybes bei sumažinti gaisro nuostolius. Apsauginis vožtuvas savo funkciją atlieka per kritines situacijas, kai naudojamo dujų baliono patalpose kyla gaisras. Esant itin aukštai temperatūrai ir susidarius labai dideliam dujų slėgiui balione (virš 25 barų), dujos išleidžiamos per apsauginį vožtuvą, taip apsaugant slėginį indą nuo sprogimo. Be to 2019 metų birželio mėnesį Energetikos ministerija patvirtino veiksmų planą, kurio tikslas – iki 2022 metų atsisakyti nesaugiai naudojamų suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose.

Nuomonės išsiskyrė

Neatsitiktinai kažkas yra lyginęs valdžią su kirpėju, kuris eilinį kartą kirpdamas vis stebisi – kas tave praėjusį kartą apkirpo taip prastai? Kaip ir pastaraisiais metais, kai valdžia nori už pinigus įbrukti visuomenei kokią nors priemonę pačių žmonių saugumui (taip visada argumentuojama) – nuomonės išsiskiria. Šalininkai gąsdina, kad jei supleškės senas nevalytas pečius ar dar dėl ko nors įsiplieks gaisras – balionas be vožtuvo sprogs dėl pakilusios temperatūros ir sugriaus visą namą. Priešininkai atkerta, kad tokia tikimybė itin menka, o dujos pro vožtuvą išsiverš ir dujų mišinys užkurs tokio dydžio fakelą, jog medinė troba vis tiek nebus išgelbėta.

Sutarimas čia vargu ar įmanomas ir panašus ginčas yra ne pirmas. Kai Priešgaisrinės apsaugos departamentas (PAGD) prieš porą metų paskelbė, kad visuose butuose bus privalomi dūmų detektoriai – dalis visuomenės reagavo priešiškai. Dar ir dabar viešojoje erdvėje piktai ironizuojama, kad PAGD sugeba priversti pensininkus pirkti detektorius savo butams, bet yra bejėgis užkardyti tokią nelaimę, kaip garsusis gaisras Alytaus padangų perdirbimo įmonėje.

Prieš kelis metus, visuomenei pasipiktinus teko atsisakyti užmačios priversti kiekvieną močiutę už keliolika eurų įsegti mikročipą net iš namų niekur neišeinančiam katinui. Veterinorių ir čipų versliuko lobistai tada liko musę kandę ir laukia geresnių laikų.

Dvejopai visuomenėje reaguoja ir į žinią apie trikojus greičio matuoklius, kurių policija prisipirko už milijoną eurų. Skeptikai pastebi, kad panašus pirkinys ne pirmas ir vis negana, o tokių investicijų ir naujovių šalininkai atkerta, kad brangi net viena išgelbėta gyvybė ir bamba neva tik tie, kas linkę priešintis bet kokioms naujovėms.

Kaip ten bebūtų, pinigus (milijonines sumas) už vartotojams privalomai įperšamus vožtuvus kažkas į kišenę pasidės, o pagrindinis mokėtojas ir vėl bus nelabai pasiturintis provincijos gyventojų sluoksnis. Regionų atskirties mažinimo lozungai tokiame kontekste ir vėl sukels tik susierzinimą bei pašaipas. Juolab, nėra jokių garantijų, kad net sumontavus vožtuvus seniems balionams, jų vėliau nebus verčiama tiesiog atsisakyti visai arba nebus įvesta tvarka, kad balioną galėsi tik nuomotis, kaip jau nutiko su techninių dujų balionais. Grindžiant saugumu ir baisių gaisrų bei sprogimų paveiksliukais, bauginančia socialine reklama užteršiant visą eterį galima pateisinti bet kokį naują vajų bei išlaidas. Niekas geriau už valdžią oro – nebūtinai balionuose – pardavinėti nemoka.