Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Valdantieji atskleidė, kaip turėtų atrodyti ligoninių ir GMP tinklas

Seimo sveikatos reikalų komitete šią savaitę pirmą kartą pristatytas ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planas. Jam virsti realybe planuojama skirti net 800 mln. eurų. Nepaisant gerų norų Seimo nariams kilo daug klausimų dėl reformos įgyvendinimo.

Komiteto metu išsamų pristatymą pateikusi sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pabrėžė, kad pertvarka siekiama, jog sveikatos paslaugos būtų prieinamos visiems gyventojams – nesvarbu, kur jie gyvena, kokia jų socialinė ar ekonominė padėtis. Kaip nurodė viceministrė, ši pertvarka yra Vyriausybės programos priemonė, kurią planuojama įgyvendinti kitų metų pirmą pusmetį.

„Bet ją turime padaryti kiek anksčiau dėl Europos Komisijos (EK) derinimų, susijusių su finansavimu. Nes išankstinė EK pateikta mums sąlyga yra ta, kad tiktai pateikus tinklo viziją ir koncepciją ir komisijai jai pritarus galės būti skiriamos lėšos. Tai mes šią sąlygą kelsime ir visoms sveikatos priežiūros įstaigoms“, – kalbėjo ji.

COVID-19 pandemija pagilino situaciją

Visų pirma apžvelgdama dabartinę situaciją viceministrė konstatavo, kad iššūkiai dėl prastos gyventojų sveikatos ne tik išliko, bet kovido tik dar buvo pagilinti. „Mes turime apskritai trumpesnę vidutinę gyvenimo trukmę, didelį išvengiamą mirtingumą, kas mums kelia labai didelį nerimą ir rodo mūsų paslaugų kokybę ir visuomenės sveikatos veiklą. Nes prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas yra ypač didelis skirtumas ir kovidas visa tai išryškino. 2020 m. turėjome 9,5 proc. daugiau mirčių ir vidutinę gyvenimo trukmę Lietuvoje sutrumpinome apie 1,4 m.“ – pastebėjo ji. Kaip priminė SAM atstovė, Lietuva, palyginus su visa Europa, turi daug gydytojų ir odontologų, bet mažai slaugytojų.

„Turime daug aktyvaus gydymo stacionaro lovų ir didelį išvengiamą hospitalinį sergamumą. Taip pat turime 30 proc. mažesnes už vidurkį išlaidas sveikatos priežiūrai – tiek bendrai, tiek vienam gyventojui“, – vardijo viceministrė.

Anot D. Jankauskienės, nepakankamas sistemos atsparumas grėsmėms ir krizėms yra akivaizdus. Taip pat akis bado paslaugų fragmentacija, kuri apsunkina visus paciento kelius ir dėl to jau atėjo laikas galvoti apie asmens visuomenės pirminės, antrinės ir ambulatorinės/stacionarinės pagalbos integraciją savivaldoje. EK beda ir į nepakankamą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, netolygumus. „Taip pat žmonės nepatenkinti paciento laukimo eilėmis ir mūsų IT sistema, žmogiškųjų išteklių pasiskirstymu ir jų kompetencija, kas kovido metu ypač išryškėjo“, – pridūrė viceministrė.

Pateikė grėsmių analizę: naujų įstaigų statyti neketina

Vienas pertvarkos uždavinių – įvertinti grėsmes ir nustatyti įstaigų pagal tai išdėstymą, kad sistema būtų pasirengusi reaguoti. Iš naujo atlikus ekstremalių situacijų rizikos analizes įvardyta virš dviejų dešimčių didžiausios rizikos grėsmių – branduolinės, pandeminės/infekcinių ligų grėsmės, įvairios cheminės avarijos, teroristiniai išpuoliai ir pan. „Tikslas buvo nustatyti, kur turi stovėti gydymo įstaigos, kad su tomis grėsmėmis būtų susitvarkyta taip, kaip reikia, ir ko trūksta. (...) Tai išvada tokia – naujų įstaigų statyti nereikia, o esamas reikia pritaikyti esamoms grėsmėms ir tam numatytos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšos. Jos yra gana nemažos“, – sakė D. Jankauskienė. Kalbėdama ant apie infekcinių ligų grėsmes viceministrė akcentavo, kad čia pavyzdžiu gali būti pasiteisinęs COVID-19 valdymo planas. „Visos 55 įstaigos buvo per 5 organizuojančias įstaigas susitelkę ir kas savaitę labai stipriai dirbo. Tą mes siūlysime naudoti ir ateičiai – kaip apskritai viso tinklo planavimo ir koordinavimo reikmėms“, – pridūrė ji.

Sieks stambinti ligonines

Pristačiusi esminius tinklo pertvarkos principus viceministrė pažymėjo, kad paslaugų organizavimas turi vykti pagal lygmenis. Anot viceministrės, tai – nieko naujo, bet bus įpareigojama paruošti ir užtikrinti bazinių sveikatos priežiūros paslaugų paketą savivaldybėse.

Regioninių specializuotų paslaugų išdėstymas antriniame lygyje planuojamas pagal 5 regionines teritorijas, tretiniame – pagal dvi regionines teritorijas. Svarstyta pridėti ir Klaipėdos universitetinę ligoninę, tačiau įvertinta, jog tai būtų pernelyg brangu finansiškai. Numatyta, kad vieno profilio vadinamosios monoligoninės – ar tai būtų onkologija, ar psichiatrija, ar tuberkuliozė, ar odontologija – turi būti integruotos į kompetencijos centrus. „Keliame principą, kad Vilniuje ar Kaune būtų ne 5, 6 ligonines su labai nedaug lovų, o po vieną stambią universiteto ligoninę“, – sakė viceministrė.

Greitosios medicinos tinklo centralizavimas

Ministerija taip pat siūlo centralizuoti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tinklą. Pagrindinis šios pagalbos teikimo kriterijus – GMP turi pasiekti žmogų per 15 min. mieste ir 25 min. – kaimo vietovėje. „Ir įstaigos turi būti išdėstytos taip, kad nuvykimas į ligoninę, kaip sakome, iki adatos, t. y. intervencijos įvyktų per valandą“, – sakė SAM atstovė. Anot viceministrės, pritaikius geografinės inžinerijos modelį atlikta analizė parodė, kad jei šiuo metu yra 94 GMP budėjimo vietos, siekiant atitikti minėtus kriterijus, jų turėtų būti 123. Tuo metu GMP brigados skaičių nuo 218 reiktų padidinti tik trimis. „GMP tinklas – čia matome patį svarbiausią valstybės saugumo klausimą sveikatos priežiūroje. Ji turi dirbti kaip laikrodis, o problemų šiuo metu yra visa puokštė ir ministerijai, tiesą pasakius, jau nusibodo kaitalioji ministro įsakymus ir derinti viską“, – sakė D. Jankauskienė.

i pažymėjo, kad šiuo metu GMP teikia 49 juridinių asmenys, yra 5 dispečerinės, tačiau tarp jų stokojama susiklausymo ir dialogo. „Skirtingų greitosios medicinos pagalbos stočių priklausymas skirtingai jurisdikcijai, tai yra savivaldybėms, netolygumai dėl neužimtų brigadų skaičiaus iki keturių kartų, jeigu vidurkis – aštuoni iškvietimai ir vėlavimas 4 proc. atvejų – atrodo, kad jis nedidelis, bet jis yra labai reikšmingas, nes tai yra gyvybės. Todėl mes per naujus taškus ir per centralizaciją spręstume praktiškai visas problemas“, – aiškino ji.

Žada neuždaryti nė vienos įstaigos

Valstybinė ligonių kasa (VLK) taip pat pateikė kriterijus, kiek minimaliai turi būti teikiama paslaugų, kad ligoninė būtų laikoma tvaria. „Siūlau neišsigąsti žiūrint į šitą kriterijų, nes, atrodo, kad išties daug ligoninių nelieka, bet taip tikrai nėra. Bet ką Ligonių kasa sako, kad minimali ligoninė, kuri gali save išlaikyti pagal įkainius, darbuotojų skaičių, saugumą, tai 90 lovų ligoninė su 4000 atvejų per metus. Jei ligoninė kiek didesnė – dviejų-trijų profilių, joje reikia turėti 100–120 lovų ir atitinkamai daugiau atvejų ir t.t.“ – dėstė D. Jankauskienė. Anot jos, nors šie atskiri profilių skaičiai gali gąsdinti, ketinama pasiūlyti pereinamąjį laikotarpį su tam tikrais kriterijais. Mažesnes savivaldybės įstaigas tuo metu planuojama integruoti į pirminių paslaugų teikimą.

Rekomenduojami video