Dėl senstančios visuomenės ir didėjančio ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus kompensuojamųjų vaistų ir medicinos priemonių skiriama vis daugiau. Tą rodo pernai šalies vaistinėse išleista gyventojų suma – 497 milijonai eurų.

Anot Valstybinės ligonių kasos (VLK), didžioji dalis šios sumos – 458 mln. eurų – buvo kompensuota iš PSD fondo lėšų, 19 mln. paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, o dar beveik 20 mln. priemokų sumokėjo pacientai.

Pernai Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus vartojo ir MPP naudojo 1,2 mln. pacientų, t. y. 43 proc. visų gyventojų (beveik 3 proc. daugiau nei užpernai). Vyresni nei 60 metų gyventojai sudarė 54 proc.  visų, vartojusių kompensuojamuosius vaistus ir naudojusių kompensuojamąsias MPP.

Didėjant kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimui, kasmet didėja ir išlaidos šiai sričiai. Per 5 metus jos išaugo daugiau nei 200 mln. eurų. Vidutinės metinės PSDF išlaidos vieno gyventojo vaistams ir MPP kompensuoti siekė 163 eurus, t. y. 24 eurais daugiau nei 2021-aisiais.

Pernai pradėti kompensuoti 16 naujų bendrinių pavadinimų vaistai, skirti išsėtinei sklerozei, psichikos ir elgesio sutrikimams, opiniam kolitui, onkologiniams susirgimams ir dar daugeliui kitų ligų gydyti. Daugiausiai išlaidų sudaro onkologiniai vaistai. Didžiausias išlaidų augimas pernai buvo priešnavikinių vaistų grupėje. Išlaidos onkologiniams vaistams kompensuoti sudarė 44 proc. visų fondo išlaidų, skirtų vaistams kompensuoti ir siekė net 193 mln. eurų. Dar 69 mln. eurų prireikė kardiologinių, o beveik 48 mln. eurų kraujotakos sistemą veikiančių vaistų išlaidoms padengti.

Daugiausia priemokų pernai gyventojai sumokėjo, įsigydami kardiologinius vaistus – beveik 12 mln. eurų, vaistus, veikiančius virškinimo traktą – daugiau nei 2 mln. eurų bei veikiančius nervų sistemą – 1,4 mln. eurų. Kardiologinių vaistų Lietuvoje suvartojama daugiausiai.