Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vaikus dažniausiai skaudina... jų artimieji

 Šiandien – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Oficialūs šaltiniai teigia, kad tokią minėtiną dieną dar 1949 metais oficialiai įteisino Tarptautinės moterų federacijos sesijoje susibūrusios pasaulio aktyvistės. Skelbiama, jog ši diena – tai tarsi priminimas visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises, nes tik saugūs ir neujami vaikai vėliau gali būti visapusiškai stiprūs ir dėmesingi, kūrybingi suaugę žmonės, geri tėvai savo atžaloms.

Ši minėtina diena „Akistatai“ – tai dar viena proga apžvelgti mūsų kasdienybės faktus, susijusius su vaikais, ir paskatinti skaitytojus pasvarstyti, ar pakankamai ginamos vaikų teisės Lietuvoje – šeimoje, mokykloje, kaimynystėje, gatvėje.

Šiandien įvairiuose šalies kampeliuose vyksta vaikų koncertai, piešinių ant asfalto konkursai, sportuojančių vaikų rungtynės, ekskursijos po įdomias gimtinės vietas, vaikai kolektyviai lanko globos įstaigose gyvenančius senelius ir juos džiugina savo talentais. Neabejotina, kad tokiuose renginiuose vaikai matomi pasipuošę, linksmi, džiugūs!

Bet tai yra tik viena medalio pusė kalbant apie Lietuvoje gyvenančius visus – daugiau nei 533 000 – vaikus iki 18 metų (nepilnamečius).

Štai Europos Tarybos komisarai savo ataskaitose Europos Komisijai pernai yra konstatavę, kad Lietuvoje net per 132 000 vaikų gyvena ties skurdo riba. Per 18 000 vaikų mūsų šalyje gyvena vadinamosiose socialinės rizikos šeimose, kuriose arba yra tik vienas iš tėvų ir nepajėgus deramai pasirūpinti savo atžala, arba tėvai girtauja, smurtauja, kitaip nusikalsta prieš savo vaikus.

Statistikos duomenimis, per šių metų 4 mėnesius net 1006 vaikai tapo įvairių nusikaltimų aukomis. Skaudžiausia, kad tokiais juos dažniausiai – oficialiai užfiksuotas 201 atvejis – pavertė patys artimiausi žmonės – tėvai. Po tėvų kiti vaikų skriaudikai per tuos 4 mėnesius rikiavosi taip: kentėti įvairaus amžiaus nepilnamečius vertė jiems nepažįstami žmonės – 121 atvejis, vienas iš patėvių ar įtėvių – 69 įvykiai, artimi giminaičiai – 42, globėjai – 7 ir net pedagogai – užfiksuoti 5 tokie atvejai.

Tai iškart perša išvadą, kad mūsų vaikai dar toli gražu nėra saugūs ir laimingi, kaip turėtų būti kiekvienam žmogui bent jau jo vaikystėje.

Iškrypėlių taikiklyje

Didžiausias laimingos vaikystės griovėjas – fizinis ir lytinis smurtas prieš vaikus. Statistika byloja, kad per šių metų 4 mėnesius šalies policija užfiksavo 18 atvejų, kai nepilnamečiai buvo išžaginti, 11 – kai prieš juos naudota seksualinė prievarta, ir net 34 – kai vaikai buvo tvirkinami. Ir vėl dažniausiai – pačioje artimiausioje vaikams aplinkoje.

Pastaruoju metu labai populiarėja, galima sakyti, irgi, seksualinio pobūdžio nusikaltimai – vaikų išnaudojimas pornografijai. Tokių atvejų šiemet iki gegužės 1-osios Lietuvoje užfiksuota net 18. Tokių pomėgių turintiems vaikų išnaudotojams atrodo, kad nuogo vaiko atvaizdas pačiam nepilnamečiui – jokia skriauda. Tačiau tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose dalyvaujantys psichologai teigia, kad apgaule prikalbinti vaiką nusifotografuoti nuogu kūnu ir įvairiomis pozomis, esą „kaip parodytuose pornografiniuose filmuose“, – tai tik pirmas žingsnis į gilesnę ir platesnę bei sunkesnę nusikalstamą veiklą. Mat tokios nuotraukos, grasinant jas išviešinti, tampa pagrindiniu nusikaltėlių šantažo įrankiu – nufotografuoti asmenys, bijodami viešumo, dažniausiai tampa paklusnūs, vykdo įvairias, net ir nusikalstamas, savo „vergvaldžių“ užgaidas. Tokių istorijų „Akistata“ yra skelbusi jau ne kartą ir vis skelbia toliau – nuogi nufotografuoti vaikai įtraukiami į pedofiliją, kitus lytinius nusikaltimus, prostituciją ir pan.

Tokių nusikaltimų aukos, išvargintos orgijų ir bauginimų bei įtampos, drįsta ir pasiskųsti tėvams ar draugams, mokytojams, bet teisėsaugininkai įsitikinę, kad didesnioji tokių aukų dalis ilgai jaučia gėdą, kenčia, bet vengia ieškoti savo teisybės, kad pagaliau išsivaduotų.

Štai pasigilinus vien į Kauno apygardos teismo posėdžių grafikus, matyti, kad per savaitę teisėjai čia nagrinėja po 5–7 lytinio pobūdžio bylas, kuriose nukentėjusieji – mažamečiai ir nepilnamečiai.

Krato ir purto kūdikius

Prieš porą metų šalies medikai pradėjo viešai skelbti faktus apie purtytus ir kratytus kūdikius, kai tai darė supratimo apie kūdikių auginimą stokojantys jų tėvai. Medikai viešino tokių vaikų nuotraukas, kuriose užfiksuotos gausios mėlynės ant mažų kūnelių. Tuo tikėtasi „supurtyti“ ir tėvus – atkreipti jų dėmesį, kad nevalia mažylio kratyti ir purtyti, nes jį ištinka vadinamasis sukrėsto vaiko sindromas, dažnai padarantis vaiką luošiu.

Štai Vilkaviškio policijos pareigūnai aiškinasi, kokiomis aplinkybėmis būtent tokią traumą gegužės viduryje patyrė Pajevonio kaimo gyventoja, gimusi šiemet. Daugiavaikėje šeimoje auganti mažylė greičiausiai jau nebeturės laimingos vaikystės, nes tokios traumos, anot medikų, dažniausiai neišgydomos. O kaltė dėl supurtyto kūdikio po įvykio buvo verčiama esą kitiems šeimos vaikams...

Prieš porą mėnesių toks atvejis sukrėtė ir Pabradės miestelį (Švenčionių r.). Čia medikai gelbėjo naujagimį ir net neabejojo, kad mažylis namie stipriai purtytas.

Paauglės klystkeliai

Pernai kovą Šiaulių medikų nustatytas sukrėsto vaiko sindromas 7 mėnesių mažylei baigėsi net mirtimi. Mažoji šiaulietė buvo gydoma apie 2 paras, bet nebeišgyveno.

Neseniai Šiaulių apygardos teismas šioje tragiškoje istorijoje paskelbė nuosprendį mirusios mažylės motinai Dovilei Kripaitei (18 m.) ir tuo metu jos turėtam sugyventiniui Denisui Sorokinui (24 m.).

Pora iš pradžių buvo kaltinama mažylės nužudymu, kurį laiką turėjo gyventi už grotų, tačiau dabar abu jau mėgaujasi laisve, nes teismas įvertino, kad mergytę mirtis ištiko dėl neatsargaus jos motinos ir patėvio elgesio.

Pačios D. Kripaitės gyvenimo faktai rodo, kad jos motinystė kone iš anksto buvo pasmerkta baigtis tragiškai. Mergina dukrelės susilaukė būdama nepilnametė (17 m.). Taip baigėsi paauglės noras būti savarankiškai, nepriklausomai nuo tėvų. Ji, ieškodama nuotykių ir naujų meilių, blaškėsi ne tik po Šiaulius, bet ir po Kauną, Klaipėdą. Galop savo tėvo, nuvarginto paauglės sukeltų problemų, rūpesčiu buvo įkurdinta Šeimos centre Šiauliuose. Ten D. Kripaitė prasitarė, kad laukiasi kūdikio, kurio tėvas patekęs į pataisos namus.

Netrukus paauglė pabėgo į Klaipėdą, po to apsistojo Kaune. Šiame mieste ji susipažino su 6 metais vyresniu vyru ir su juo apsigyveno. Kai gimė dukrelė, pora ją augino – šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą.

Kūdikis greitai mirė

Po kurio laiko nepilnametė vėl grįžo į Šiaulius. Esą sugyventinį ji palikusi, nes šis smurtaudavęs. Tėvas negalėjo priimti dukters su anūke pas save, todėl jas abi vėl priglaudė tas pats Šeimos centras.

Bet čia jaunoji mama gyveno vos savaitę – vėl pradėjo veržtis į Kauną. Norėjo vykti su dukrele. Tikino, kad naujasis draugas – D. Sorokinas – padėsiąs jai atsistoti ant kojų.

Dar po kurio laiko jaunoji šeima apsigyveno Šiauliuose – D. Sorokinas įsidarbino, išsinuomojo butą. Tai sužinoję miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai mažylės globą paskyrė jos seneliui – globoti sutikusiam D. Kripaitės tėvui. Naujų problemų kurį laiką nebuvo.

Tačiau paskutinę pernykščio vasario naktį D. Sorokinas iškvietė greitąją pagalbą sugyventinės mažylei, nes ši jau duso, neberodė gyvybės ženklų.

Medikai iškart įtarė sukrėsto vaiko sindromą. Netrukus ligoninėje tai buvo patvirtinta atlikus kompiuterinę tomografiją – prietaisas parodė, kad kraujas išsiliejęs po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tokios traumos patiriamos stipriai supurčius kūdikį, šiam nukritus iš aukščio.

Mažylei netrukus mirus, ekspertai nustatė, kad kūdikis buvo nužudytas.

Įvykio naktį abu sugyventiniai buvo blaivūs. Jie neigė savo kaltę dėl dukrelės nužudymo – priminė, kad mažylė gimė neišnešiota, mažai valgydavo, mažai svėrė (vos 4 kilogramus), neaugo, be to, ją neva ištikdavę epilepsijos priepuoliai. Tačiau medikų apgauti nepavyko.

Temidė gailestinga

Galop teisme D. Kripaitė prisipažino, kad bene prieš savaitę iki dukrelės mirties ji buvo netyčia išmetusi mažylę iš rankų – ši nukritusi tiesiai į vonią. O po kelių dienų jaunoji mama, esą dukrelę ištikus priepuoliui, nežinodama, ką daryti, kelis kartus kūdikį supurčiusi...

Tuo metu kaltinamasis D. Sorokinas teigė tomis dienomis, prižiūrėdamas mergytę, nesugebėjęs nuraminti jos verkiančios, todėl kelis kartus sudavęs jai ranka per sėdmenis.

Tokie abiejų kaltinamųjų parodymai sutapo su ekspertų išvada, jog kūdikio mirties priežastis – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, įvykęs dėl sukrėsto vaiko sindromo.

Visi kaltinamųjų veiksmai prieš mergytę teismo buvo įvertinti ne kaip tyčiniai, o tik kaip neatsargūs. Todėl ir bausmės abu sulaukė negriežtos. Štai už sukčiavimą anksčiau jau teista D. Kripaitė, prieš kūdikį nusikaltusi būdama dar nepilnametė, teisme išgirdo, kad ji kalta ne dėl tyčinio dukrelės nužudymo, o dėl neatsargaus savo mažylės gyvybės atėmimo, ir sulaukė 2,5 metų laisvės atėmimo bausmės, tačiau bausmės vykdymas jai atidėtas 2 metams. Jaunutė moteris įpareigota tęsti mokslus, dirbti.

O D. Sorokino kaltė – kad jis nežymiai sutrikdė mažylės sveikatą. Už tai vyrui skirta 564 eurų bauda, bet ji iškart sumažinta iki 188 eurų, nes kaltinamasis kurį laiką iki teismo praleido būdamas suimtas.

Jaunajai motinai, per savo nerūpestingumą netekusiai pirmagimės, teismas dar nurodė sumokėti 2208 eurus Ligonių kasai už sužalotos jos dukrelės gydymą.

Po sunkių išgyvenimų ir nemalonumų pora nebegyvena kartu – jie jau tik buvę sugyventiniai.

Ilgėdavosi... smurtautojo

Labai liūdna, tačiau tokių motinų, savo atžalas branginančių kur kas mažiau už savo kasdienybės vyrus, dažniausiai tik meilės aistras kurstančius, yra gana daug. Taip teigia socialiniai darbuotojai, kasdien susiduriantys su tokiomis moterimis. Ir dar teigiama, kad toks gyvenimo būdas – lyg genas, perduodamas iš kartos į kartą.

Štai Marijampolėje socialinės darbuotojos pastaruoju metu nespėja lakstyti paskui jauną moterį – pavadinkime ją Radvile (dabar 19 m.). Radvilė pernai pagimdė dukrelę, įformino savo santuoką, tačiau jaunas vyras, anksčiau ne kartą jau teistas, netrukus papuolė už grotų už naujus nusikaltimus. Vagis, plėšikas, kvaišalų platintojas ir mėgėjas – taip galima pavadinti Radvilės meilę.

Buvo laikas, kai Radvilė pasiskundė socialinei darbuotojai, jog sutuoktinis prieš ją smurtauja. Todėl moteris su dukrele buvo įkurdintos „valdiškoje“ įstaigoje. Bet labai greitai Radvilė pradėjo taip šėlti svetimoje pastogėje, ilgėdamasi... savojo smurtautojo, kad grasino tuoj pat nusižudysianti, jeigu negalėsianti tuoj grįžti pas savo vyrą.

Moteriai buvo paaiškinta: jeigu ji grįžtanti pas vyrą, jos pirmagimė keliausianti į kūdikių namus. Radvilei toks variantas tiko.

Ir štai jau daugiau nei pusmetis, kai Radvilės pirmagimė gyvena kūdikių namuose, nes gimdytoja negali jos susigrąžinti – valkatauja, pradingsta iš Marijampolės, įjunko į kvaišalus ir turi naują širdies draugą, nes sutuoktinis įkalintas.

Koks bus į vyrus gimdytojos iškeistos dukrelės tolesnis likimas, kol kas visiškai neaišku. Anot socialinių darbuotojų, teigti, kad Radvilė nemyli mažylės, negalima – mat ji kelis kartus dukrelę lankė kūdikių namuose. Bet ar tai meilė? Ar tai vaiko apsauga nuo gyvenimo negandų? Ar tai  pagarba savo vaikui?

Perduodama genais?

„Akistatos“ kalbintos socialinės darbuotojos, vis „gaudančios“ Radvilę, minėjo, kad tokios – vien meilės aistros valdomos – praeityje buvo ir Radvilės mama, ir močiutė. Pastaroji savo dukros, Radvilės motinos, kadaise susilaukė kalėdama „zonoje“, vėliau pati jos neaugino, o abi susidraugavo tik gerokai vėliau, kai buvusios kalinės dukra buvo jau ne tik suaugusi moteris, beje, pasirinkusi asocialų gyvenimo būdą, bet ir dviejų mergyčių mama. Negera mama – girtaujanti, valkataujanti, nerūpestinga, mėgstanti neaiškias kompanijas.

Ši moteris šiokį tokį ryšį su abiem globos namuose užaugusiomis savo dukromis užmezgė irgi tik po daugybės metų. Bet tuomet pačios motinos „prižiūrima“ viena mažametė dukra tapo garbaus amžiaus lytinio iškrypėlio auka. Mergaitės gyvenimas nuo tada nesiklosto taip, kaip turėtų klostytis, jeigu ji būtų auginta rūpestingos, supratingos motinos.

Stipriai bujoja nemeilė

Nereikia nė mokslinių tyrimų ar psichologijos studijų, kad būtų galima suprasti, jog didžiausia tokio palaido gyvenimo – nelaimių ir tragedijų, susijusių su vaikais, – priežastis yra netinkamas arba nepakankamas tėvų dėmesys savo atžaloms. Tai sietina ne tik su dideliu suaugusiųjų užimtumu, bet ir, kaip teigia patyrę socialiniai darbuotojai, apskritai su nemeile vaikui. Antraip kaip galima būtų paaiškinti tokias dažnas vaikžudystes Lietuvoje (apie 3–5 naujagimius per metus), dar dažnesnius pedofilijos atvejus (kaip rodo bylos teismuose), jau nekalbant apie kasdienį smurtą prieš nepilnamečius, kokio amžiaus jie būtų, ar skaudžias nelaimes, įvykusias dėl vaikų didžiulio smalsumo, judrumo, gyvenimo patirties stokos, daug laiko per dieną palikus juos be tėvų ar kitų suaugusiųjų akylos priežiūros.

Apie nemeilę savo pagimdytiems vaikams liudija ir globos įstaigose ar pas globėjus gyvenančių vaikų skaičius. Statistika byloja, kad šiuo metu Lietuvoje veikia apie 100 vaikų globos institucijų. Jose gyvena per 3000 vaikų – ir tik 2 procentai šių yra abiejų tėvų netekę našlaičiai.

Dar daugiau savo gimdytojų globos netekusių vaikų auga pas laikinuosius globėjus. O ištraukti globotinius iš globos ir juos įsivaikinti, suteikti šeimos saugumą ir meilę šiuo metu eilėje laukia ne tiek ir daug šeimų – kiek per 100.

Deja, laukiantieji dažniausiai pageidauja įvaikinti tik vaikus iki 3 metų, šiek tiek šeimų įsivaikintų ir augesnį vaiką – iki 6 metų, o juk yra ir paauglių, ir jaunuolių, taip ir nepažinusių saugaus gyvenimo šeimoje malonumo.

Kasmet Lietuvoje įvaikinama po daugiau nei 100 vaikų (pernai – 139), tačiau dėl to sumažėję galimų įvaikinti vaikų skaičiai tuoj pat atsistato, nes procesas, kai vis paliekami be gimdytojų globos nauji vaikučiai, kol kas nesustabdomas.

Taip – Gyvybės langams

Žinoma, kartais motinai, visam laikui atstūmusiai savo vaikelį, reikia tik padėkoti už tai, kad ji jo nenužudė. Tam Lietuvoje nuo 2009-ųjų lapkričio veikia 10 vadinamųjų Gyvybės langelių – oficialiai įrengtų vietų prie ligoninių ar vaikų namų, kuriose galima saugiai palikti savo nenorimą auginti naujagimį ir gimdyvei likti nenubaustai už tai, nepersekiojamai.

Šalies Gyvybės langeliuose, kurių Lietuvoje yra 10, kaip „Akistatą“ informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, šiemet buvo anonimiškai palikti 2 mažyliai. Įdomu palyginti: pernai – 10, užpernai ir 2015 metais – po 8, dar metais anksčiau – 5, 2013-aisiais – 7, 2012 metais – 6, 2011 metais – 4, 2010-aisiais – 12, 2009 metais – 1 (per vieną gyvavimo mėnesį).

Šie skaičiai rodo, kad Gyvybės langeliai yra labai reikalingi, nes minėti 63 vaikučiai šiandien yra gyvi, dauguma jų radę šilumą svetimuose įtėvių namuose, o juk jie galėjo būti ir nužudyti...

Beje, būna retų atvejų, kai kūdikių atsisakę gimdytojai vėliau „pareina į protą“ ir priversti atlikti nemenkus žygius, kad tik susigrąžintų paliktąsias savo atžalas. Štai, Įvaikinimo tarnybos duomenimis, ir pernai vienas vaikelis buvo išbrauktas iš galimų įvaikinti nelaimėlių sąrašo, nes tikrieji tėvai atšaukė savo sutikimą jį įvaikinti.

Iš minėto sąrašo vaikai išbraukiami ir dėl kitokių priežasčių – štai pernai net 245 vaikai, laukę įvaikintojų, paprasčiausiai suaugo – tapo pilnamečiai. Jie taip ir negavo teisės ir būtinybės pažinti šeimos gyvenimo modelį.

Taigi šiemet Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Lietuva pasitinka ir vėl gausiais liūdnais faktais, liudijančiais, kad vaikai jau senokai nebėra didžiausias žmonių turtas, pasididžiavimas ir gyvenimo tikslas. Nelaimės ir tragedijos, susijusios su vaikais, skaudina, šiurpina, stebina, bet jų nemažėja.

O „Akistata“, nuolat sekdama įvairiaspalvius įvykius Lietuvoje, priversta dažnai kartoti, kad mūsų vaikai dar labai dažnai yra tik daiktai, žaislai suaugusiųjų rankose, kuriuos panorėjus galima apgadinti, sulaužyti, numesti, paslėpti, atiduoti ar net išvis sunaikinti.

Tik faktai:

Kad vaikystė ir paauglystė nėra džiugi ir laiminga, liudija ir faktas, jog iki gegužės 1-osios Lietuvoje 441 nepilnametis šiemet jau yra tapęs įtariamuoju dėl įvairių nusikaltimų.

Dar dalis vaikų kasmet tampa įvairių nusikaltimų aukomis – štai 2017 metais tokių vaikų buvo užfiksuota apie 280.

Kai kuriuose nusikaltimuose tendencijos kinta: štai 2017 metais tarp vaikų, nukentėjusių nuo seksualinio smurto, daugiau buvo berniukų (anksčiau būdavo daugiau mergaičių) – iš 36 vaikų 20 buvo berniukai.

Vaikų kančios kartais veda juos net ir prie savižudybės: save žalojusių ar turėjusių suicidinių ketinimų pernai buvo užfiksuoti 27 vaikai (nepilnamečiai) – 20 mergaičių ir 7 berniukai.

 

Irena ZUBRICKIENĖ

 

Rekomenduojami video