Siekdama mažinti sergamumą ŽIV ir kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI), taip pat stiprinti šių ligų ištyrimo, diagnozavimo, gydymo prieinamumą ir efektyvumą bei ugdyti toleranciją šiomis ligomis sergantiems žmonėms, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino ŽIV/AIDS ir LPI profilaktikos bei kontrolės veiksmų planą 2024–2030 metams.

„Sergamumas ŽIV Lietuvoje pastaruosius penkerius metus tarp Lietuvos piliečių nuosekliai mažėja, 2022 m. šio viruso paplitimas bendroje populiacijoje siekė 0,2 proc. Nors rezultatas atrodo neblogas, vis dar esame toli nuo užsibrėžto tikslo, kad 95 proc. užsikrėtusiųjų žinotų, jog gyvena su šiuo virusu, iš jų 95 proc. gautų efektyvų gydymą ir tokia pati dalis gydomų asmenų pasiektų gerų gydymo rezultatų. Kitaip tariant, kad būtų nuslopintas viruso dauginimasis ir jo koncentracija kraujyje“, – teigiama SAM pranešime žiniasklaidai.

Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) strategijoje numatytas globalus tikslas įveikti AIDS epidemiją iki 2030 m. bei nustatyti šios strategijos artimesni (iki 2025 m.) uždaviniai 95–95–95, numatantys, kad 95 proc. su ŽIV gyvenančių asmenų turėtų žinoti, kad yra užsikrėtę ŽIV, 95 proc. jų būtų gydomi antiretrovirusiniais vaistais ir 95 proc. tokį gydymą gaunančių asmenų būtų gydoma efektyviai, t.y. žmogaus imunodeficito virusų koncentracija kraujyje neviršytų 1 000 kopijų/ml.

Lietuvoje UNAIDS programos tikslų įgyvendinimo 2022 m. rodikliai atitiko 87–47–95.

2024–2030 m. veiksmų planas numato visuomenės ir tikslinių grupių informavimo priemones, platesnį prevencinių priemonių taikymą rizikos grupėse. Planuojama didinti ŽIV ir LPI tyrimų aprėptį, gerinti naujai diagnozuotų asmenų integravimą į ŽIV ligos gydymą bei užtikrinti gydymo tęstinumą asmenims, kuriems pradėtas ŽIV ligos gydymas.

Gerinti su ŽIV ir LPI susijusių paslaugų kokybę ir prieinamumą padės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimas, moksliniai tyrimai bei analizės problemų nustatymui, teisinės bazės tobulinimas ištyrimo, gydymo prieinamumui ir tęstinumui užtikrinti bei integruotų paslaugų teikimas. Tiek šalies viduje, tiek bendradarbiaujant su užsienio partneriais planuojama gerinti ŽIV/AIDS ir LPI stebėseną.

Kaip nurodoma veiksmų plane, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, iš viso Lietuvoje per 1988–2022 m. laikotarpį nustatyti 3 835 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 54,8 proc. užsikrėtė vartodami švirkščiamąsias narkotines medžiagas, 24,6 proc. – per heteroseksualius santykius, 9,2 proc. – per homoseksualius santykius, 0,2 proc. – perinataliniu būdu. 11,2 proc. užsikrėtimo būdas nėra žinomas.

Pastaruoju metu stebimas didėjantis naujų užsikrėtimo atvejų skaičius lytinių santykių metu. ŽIV užsikrėtusių vyrų beveik keturis kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 2 791 ir 744.

Taip pat sergamumas sifiliu Lietuvoje buvo sumažėjęs 2020 m. – 1,97 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2021 m. padidėjo – 4,2 atvejo, o 2022 m. vėl sumažėjo – 3,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Sergamumas gonorėja per 2020–2021 m. išliko stabilus – 1,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2022 m. šiek tiek padidėjo – 1,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Sergamumas chlamidioze nuo 2020 m. didėja: nuo 6,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2020 m. iki 9,1 atvejo 2022 m.

Parengta pagal SAM