An­že­la, paskambinusi į redakciją, išdėstė susidariusią situaciją, o taip pat atsiuntė šį laiką:

„Ma­no 74-erių ma­ma pa­si­ju­to la­bai blo­gai, iš­si­kvie­tė grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą ir bu­vo nu­ga­ben­ta į Aly­taus ap­skri­ties S.Ku­dir­kos li­go­ni­nės Pri­ėmi­mo-sku­bios pa­gal­bos sky­rių. Bu­vo pa­tik­rin­tas krau­jo spau­di­mas ir ji pa­leis­ta na­mo be jo­kio iš­ra­šo. Nors ma­ma gy­dy­to­jai pa­aiš­ki­no, kad ji sir­go ko­ro­na­vi­ru­su ir sa­vai­tę nie­ko ne­val­gė, ke­lias die­nas vi­du­ria­vo, yra nu­sil­pu­si, blo­gai jau­čia­si, skau­da pil­vą. Klau­si­mas toks: ne­jau­gi tiek il­gai už­trun­ka pa­da­ry­ti krau­jo ty­ri­mą ir pa­sta­ty­ti nu­sil­pu­siai mo­te­riai la­ši­nę? Pa­ti at­vyk­ti ne­ga­lė­jau, nes gy­ve­nu ne Lie­tu­vo­je, bet skam­bi­nau į sky­rių, kal­bė­jau su gy­dy­to­ja, ku­ri at­sa­kė, kad ma­ma yra yra sta­bi­li, kar­diog­ra­ma ir krau­jo spau­di­mas nor­ma­lus, tem­pe­ra­tū­ros nė­ra. Ta­čiau ma­ma, prieš kvies­da­ma grei­tą­ją, iš­gė­rė vais­tų nuo spau­di­mo ir tem­pe­ra­tū­ros, ko­vi­do tes­tas bu­vo ne­igia­mas.

No­riu pa­klaus­ti, ka­da li­go­niui da­ro­mas krau­jo ty­ri­mas? Ar tik ta­da, kai jau žmo­gus be są­mo­nes? Ar tik­rai ma­no ma­mai ne­bu­vo bū­ti­nas šis ty­ri­mas?“

Dar viena laikraščio skaitytojos nuomonė

Kol lau­kė­me li­go­ni­nės ko­men­ta­ro, re­dak­ci­ją pa­sie­kė dar vie­nas laiš­kas. An­gli­jo­je gy­ve­nan­ti Jus­ti­na Re­ni­ta pik­ti­na­si, kad jos 95-erių se­ne­lis, ku­riam pa­si­da­rė blo­ga, bu­vo iš­vež­tas į S.Ku­dir­kos li­go­ni­nės Pri­ėmi­mo-sku­bios pa­gal­bos sky­rių, bet ne­tru­kus iš­leis­tas na­mo vie­nas. Jis ne­tu­rė­jo su sa­vi­mi nei pi­ni­gų, nei te­le­fo­no. Ar­ti­mie­ji iš­gir­do, kad grį­žęs se­ne­lis juos šau­kia po dau­gia­bu­čio lan­gais, nes rei­kė­jo su­mo­kė­ti už tak­si. „Mū­sų šei­mą tai šo­ki­ra­vo. Kaip ga­li­ma pa­leis­ti iš li­go­ni­nės gar­baus am­žiaus žmo­gų po mi­ni in­sul­to (jam pa­sa­kė, kad to­kia diag­no­zė bu­vo), ku­ris vos pa­ei­na, mąs­to mig­lo­tai, be gy­dy­mo pla­no, be nie­ko! Be­je, mo­čiu­tė me­di­kams pa­li­ko vi­sus sa­vo kon­tak­tus. Šian­dien man rie­dė­jo aša­ros del se­ne­lio, dėl ki­tu žmo­nių, su ku­riais taip el­gia­ma­si…“ – ra­šo skai­ty­to­ja.

* * *

Ko­men­tuo­ja Ber­na­de­ta Na­va­lins­kie­nė, Aly­taus ap­skri­ties S.Ku­dir­kos li­go­ni­nės tei­si­nin­kė:

„Pa­gal per­siųs­ta­me elek­tro­ni­nia­me laiš­ke nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes iš­ana­li­za­vo­me pa­cien­tės ap­si­lan­ky­mo li­go­ni­nės Pri­ėmi­mo-sku­bios pa­gal­bos sky­riu­je me­di­ci­ni­nius do­ku­men­tus. Pa­aiš­ki­na­me, kad pa­cien­tė at­vy­ko į Pri­ėmi­mo-sku­bios pa­gal­bos sky­rių, ka­dan­gi ji „ke­lias die­nas sir­go CO­VID-19 ir ne­pri­ėmė šei­mos gy­dy­to­ja“ (taip nu­ro­dy­ta GMP kvie­ti­mo kor­te­lė­je). Pri­ėmi­mo-sku­bios pa­gal­bos sky­riu­je pa­cien­tei bu­vo at­lik­tas pir­mi­nis būk­lės ver­ti­ni­mas, pa­ma­tuo­tos gy­vy­bi­nės funk­ci­jos, įver­tin­ta šir­dies veik­la, už­ra­šy­ta elek­tro­kar­diog­ra­ma. Sky­riaus gy­dy­to­ja, ap­žiū­rė­ju­si pa­cien­tę, įver­ti­nu­si anam­ne­zės duo­me­nis ir ob­jek­ty­vią pa­cien­tės būk­lę, sky­rė me­di­ka­men­ti­nį gy­dy­mą ir spren­dė, kad pa­cien­tė krei­pė­si dėl ne­bū­ti­no­sios pa­gal­bos, jai ne­rei­ka­lin­gas pa­pil­do­mas iš­ty­ri­mas ir / ar sta­cio­na­ri­nis gy­dy­mas. Esant sta­bi­liai būk­lei, pa­cien­tei bu­vo su­teik­tos re­ko­men­da­ci­jos ir ji  iš­leis­ta am­bu­la­to­ri­niam gy­dy­mui į na­mus.“