Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojai 2019 metais inventorizavo 45 naujus karstinius reiškinius. Iš jų 15 atsirado 2019-aisiais.

Taip teigia Lietuvos Geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Mikulėnas.

Karstinio kraštovaizdžio kitimą tiesiogiai lemia žemės paviršiaus suslūgimai ir įdubimai, naujos įgriuvos, urvai, plyšiai ir kiti reiškiniai, priklausomi nuo nuolat gelmėse vykstančių karstinių procesų. Jų intensyvumą labiausiai reguliuoja klimatiniai veiksniai: teigiamų ir neigiamų oro temperatūrų kaita, kritulių pobūdis ir jų kiekis, papildantis požeminius vandenis bei skatinantis sulfatinių uolienų tirpinimą.

2019 metai priskirtini vidutinio vandeningumo metams. Tačiau ypač mažas kritulių kiekis 2018 metais, visai be kritulių 2019 m. balandžio mėnuo ir santykinai sausa 2019 metų vasara lėmė išsekusius požeminio vandens išteklius.

Paprastai esant žemam požeminiam (gruntiniam bei Įstros – Tatulos vandeningojo sluoksnio) vandens lygiui dalis po žeme esančių karstinių tuštumų neužsipildo požeminiu vandeniu, o kai žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje dėl didelio vandens kiekio dirvožemyje pasunkėja virš karstinių tuštumų atitirpstantis gruntas, susidaro palankios sąlygos smegduobių atsiradimui.

Praėjusių metų sausio – kovo mėnesiais kritulių kiekis buvo ženkliai didesnis už normą. Karaimiškyje buvo surastos 5 nedidelės karstinės įgriuvos.

Dar 8 praėjusiais metais susidariusios nedidelės smegduobės inventorizuotos Karaimiškyje, Mantagailiškyje, Kauniuose, Kirdonyse.

Iš pavasarį pažymėtų naujų smegduobių išliko ne visos. Dalis jų buvo užarta nepaisant privalomų smegduobių apsaugos zonų. Ryškėja tendencija užlyginant senas smegduobes plėsti žemės ūkio naudmenas.

Prie kelio Saločiai – Biržai Mantagailiškyje ir prie sankryžos su keliu Kauniai – Šlepščiai, taip pat kelyje į Kirkilus toliau „bręsta“ karstinės deformacijos. Tai tik keletas vietų, kur būtini geologiniai tyrimai.

Parengė Jurgita Morkūnienė