Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Užauginti vieną vaiką kainuoja 100 tūkst. eurų

Tik vienas iš dešimties tėvų svarstė ir skaičiavo, kiek gali kainuoti užauginti vaiką iki pilnametystės, atskleidžia SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Iš tiesų vaiko gimimas yra vienas įsimintiniausių įvykių gyvenime, kurio nesinori įkainoti pinigais, tačiau žinojimas, kiek kainuoja užauginti vaiką, skatina atsakingiau vertinti patiriamas išlaidas, tiksliau planuoti, ką būtina pirkti ir į ką verta investuoti, kad vaiko gerovė ir ateitis būtų užtikrinta, komentuoja SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

40 proc. apklaustų tėvų, kurie skaičiavo, kiek kainuoja išlaikyti vaiką iki 18 metų, nurodė, kad suma per metus svyruoja nuo 3 000 iki 5 000 eurų. Dar 13 proc. nurodė, kad išlaidos siekia daugiau negu 5 000 eurų per metus. Išlaidoms per mėnesį siekiant 500 eurų ir daugiau, per 18 metų susidaro didesnė negu 100 tūkstančių eurų suma, rašoma SEB pranešime.

Tiesa, jei vaikas lanko privačią mokyklą, šios sumos gali gerokai padidėti. Vieni metai už ugdymą privačioje mokykloje atsieina vidutiniškai apie 6 000 eurų per metus. Ir čia papildomai nėra įskaičiuotas maitinimas mokykloje, kuris siekia vidutiniškai 5,5–6,5 euro už dieną, papildomi mokami būreliai, ekskursijų išlaidos ir kt. Tokiu atveju suma vaikui užauginti gali siekti ir 200 tūkstančių eurų.

Šios išlaidos dėl infliacijos kiekvienais metais didėja. Ypač jos šoktelėjo šiemet. Remiantis liepos mėnesio Statistikos departamento duomenimis, kilo kone visų prekių ir paslaugų, kurios aktualios auginant vaikus, kainos: maistas mokyklose (17proc.), kanceliarinės prekės (14 proc.), poilsio ir kultūros paslaugos, būreliai (11 proc.), knygos (5,9 proc.) avalynė (3,9 proc.), rūbai (0,9 proc.). Daugelis tėvų rugsėjį vaikams sugrįžus į ugdymo įstaigas ir būrelius tai jau spėjo pajusti.

Jei šeimoje auga ne vienas, o du ir daugiau vaikų, išlaidos bus dar didesnės. Tiesa, dauginti iš dviejų nereikėtų, nes užauginti antrą ar trečią vaiką tėvams įprastai atsieina mažiau negu pirmą – ir dėl jau turimų reikalingų priemonių, drabužių, baldų, kuriuos galima panaudoti antrą kartą, ir dėl didesnių lengvatų, nuolaidų.

Būreliai – investicija ateities gebėjimams

Būreliai, kurių kainos, remiantis statistika, išaugo geru dešimtadaliu, – svarbi vaiko edukacijos dalis. Tyrimo duomenimis, pusė tėvų savo vaikus leidžia į vieną mokamą būrelį, ketvirtadalis – į du mokamus būrelius ir tik 7 proc. apklaustųjų leidžia į tris. Beveik penktadalis sako sau apskritai negalintys leisti mokamų vaikų būrelių.

„Nors edukacijai taupyti nereikėtų, nes ji yra viena svarbiausių sričių, į kurią verta investuoti, galvojant apie vaiko ateitį, būrelius, ypač mokamus, pravartu rinktis atsakingai, kad jie ne tik nesukeltų finansinės naštos, bet ir iš tiesų būtų susiję su vaiko gebėjimais, kuriuos norite ugdyti ir kurie pravers ateityje“, – tvirtina S. Strockytė-Varnė.

Be būrelių, reikėtų nepamiršti ir papildomų išlaidų koncertams, pasirodymams, specialiai įrangai ar aprangai ir pan.

Maistas į mokyklą iš namų – vis dar retenybė

Maistui mokykloje mokinys vidutiniškai per dieną išleidžia apie 3 eurus. Tiesa, pastaruoju metu pietūs vienam vaikui dėl šoktelėjusių maisto kainų pabrango apie 30 proc. ir siekia iki 4 eurų (konkreti pietų kaina, be abejo, priklauso nuo mokyklos ir pasirinkto patiekalo). Vadinasi, šeimai pietūs vienam vaikui kainuoja apie 60–70 eurų per mėnesį. Jei mokykloje vaikas lieka visą dieną ir valgo ir kelis kartus, išlaidos gali dar ūgtelėti trečdaliu.

„Kaip suaugusiems primename, kad taupymo sumetimais kartais pravartu įsidėti savo pietus į darbą užuot leidus pinigus kavinėse, tokį pat įprotį galime ugdyti ir vaikams. Tačiau įsidėti savo užkandžių dėžutę į mokyklą Lietuvoje vis dar nėra populiaru“, – sako SEB ekspertė.

Pusė apklaustų tėvų sako, kad jų vaikai maistą visada perka mokykloje, trečdalis nurodo, kad retkarčiais atsineša maistą iš namų ir tik 13 proc. nuolat nešasi savo maistą.

Vaikai abejingi madai – išnaudokime tai

Nors statistiškai rūbų ir avalynės kainos kilo palyginti mažiausiai, vaikai auga labai greitai, tad išlaidos jiems aprengti ir apauti visada sudaro didelę šeimos biudžeto dalį.

Daugiau negu pusė apklaustų tėvų teigia, kad atnaujinti vaikų garderobą prireikia kiekvieną mėnesį, trečdalis sako, kad apsiperka tris–keturis kartus per metus, tačiau tokiu atveju ir pinigų išleidžia daugiau.

Rūbai yra viena tų kategorijų, kuriai dažnai dar išleidžiame daugiau, negu reikėtų. Statistikos departamento paskelbto tyrimo „Namų ūkio biudžetas 2021“ duomenimis, rūbams ir avalynei statistinė keturių asmenų šeima išleidžia apie 104 eurus per mėnesį, o išmetamas rūbų skaičius į tekstilės konteinerius vien Vilniaus mieste siekia apie 1 800 tonų. 

„Mažesniems vaikams dažnai visiškai nesvarbu, kaip jie atrodo, ar dėvi naują, ar iš antrų rankų atkeliavusį rūbą, kuris dažnu atveju gali kainuoti iki penkių ar net dešimties kartų pigiau negu naujas“, – pažymi SEB ekspertė.

Sutaupę šioje srityje, galėtume daugiau pinigų skirti būreliams ir edukacijai, kuri gali turėti kur kas didesnę įtaką vaiko ateičiai negu dar vienas naujas megztukas ar palaidinė, akcentuoja S. Strockytė-Varnė.

Rekomenduojami video