Praėjusiais metais pajūrio savivaldybių kišenes papildė milijonai eurų, surinktų už automobilių statymą. Klaipėdai tai buvo rekordiniai metai, kai surinkta 1,5 mln. eurų daugiau nei užpernai. Taip pat daugiau surinko ir Palanga, kur praėjusiais metais rinkliava brango visose zonose.

Iš viso Klaipėdoje praėjusiais metais automobilius mokamose aikštelėse palikdavę vairuotojai į uostamiesčio kišenę sumokėjo 3,8 mln. eurų. Ši suma – rekordinio dydžio, skelbia portalas 15min.lt.

Nuo 2021-ųjų rugsėjo uostamiestyje nuo 90 ct iki 1,5 euro pabrango automobilių statymas pačioje brangiausioje – raudonojoje – zonoje. Be to, ji renkama jau ir savaitgaliais. Skaičiuojama, kad vienu metu Klaipėdoje mokamose zonose gali stovėti apie 7 000–8 000 automobilių, neskaičiuojant gyventojų transporto.

Pastebima, kad vis dažniau už automobilio stovėjimą mokama ne grynaisiais pinigais, o naudojantis programėle. Tik 3 iš dešimties vairuotojų ieško monetų ir moka jomis.

Palangoje šiemet surinkta taip pat daugiau rinkliavos iš vairuotojų. Užpernai Palangos savivaldybės biudžetas buvo papildytas 899 tūkst. eurų, o pernai – 1,04 mln. eurų. Tai siejama su praėjusį pavasarį patvirtintu sprendimu didinti rinkliavas. Automobilių stovėjimas Palangoje apmokestinamas 4 mėnesius per metus.

Neringos savivaldybė, priešingai nei Klaipėda ir Palanga, negali pasigirti geresniais rezultatais. 2021 metais. Alksnynės poste buvo surinkta 2,92 mln. eurų rinkliavos iš mašinų vairuotojų, o 2022-aisiais – 2,63 mln. eurų. Tokį mažėjimą lėmė mažesni turistų srautai ir išaugę elektromobilių srautai, kurių savininkai rinkliavos nemoka.

VL