Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Uodegų kilnojimo metas

Kas katinui pakels uodegą, jei ne jis pats? Lietuvos politinio gyvenimo stebėjimas į šios patarlės klausimą gali pateikti dar vieną atsakymą: laikraštis. O politinės aktualijos veržiasi patikslinti – rimtas, angliškas, gerai žinomas visame pasaulyje.

Apie žmones ir kates

Vienoje iš paskutiniųjų savo knygų „Kaip katinai uodega peles gaudo“ poetas Marcelijus Martinaitis, didelis žmonių ir kačių pasaulio žinovas, rašė: „Pagalvojau: kam rašyti apie žmones, jeigu galiu beveik viską pasakyti rašydamas apie kates ir katinus.“ Tokia viename sakinyje sutilpusi gyvenimo patirties išvada įpareigoja skaitytojus atsakingiau įsižiūrėti ir į tai, kas mūsų dienomis dedasi politinės gamtos pasaulyje, stebėti skirtingų rūšių atstovų (taip pat ir plėšriųjų žinduolių būriui priklausančių kačių) mitybos, elgesio, medžioklės ypatumus ir svarstyti prielaidas, kaip prie viso to prisitaikyti, kad, gyvendami Lietuvoje galėtume išlikti daugiau ar mažiau saugūs, nesukandžioti, nesudraskyti, neišvyti į kitus, plėšrūnams nelabai patinkančius ar jiems nepasiekiamus arealus.

Nuo intriguojančio žmonių ir kačių panašumo, kuris, anot poeto, leidžia apie mus pasakyti beveik viską, pradėti paskatino į lietuviškos politinės kasdienybės paviršių skambiai tėkštelėjęs ir kai kuriuos valdžios atstovus gerokai aptaškęs įvykis. Britų dienraščio „Financial Times“ portale buvo paskelbti septyni straipsniai apie Lietuvą – jos užsienio politiką, finansines technologijas, fotografijos meną, krepšinį, energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, vadinamojo Suvalkų koridoriaus problemą, tarptautinio pripažinimo sulaukusią jauną įmonę. Viešojoje erdvėje iškart pasipylė ir privačių asmenų, ir politikų, ir valstybės institucijų džiūgavimai dėl Lietuvai ir jos pasiekimams skirto solidžios tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Esminę tokių pasisakymų mintį – kad už šiuos pasiekimus turėtume būti dėkingi premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vykdomai Lietuvos užsienio politikai (tarptautinės publikos dėmesiui buvo pateiktos ir jų abiejų nuotraukos), bene geriausiai savo „Facebook“ paskyroje perteikė operatyviai į „Financial Times“ publikaciją sureagavęs europarlamentaras Andrius Kubilius.

„Apie tai, kaip Lietuva įtakoja Europos Sąjungos užsienio politikos paradigmų kaitą. Įtakojame, nes nesistengiame vien tik plaukti didžiųjų (Berlyno, Paryžiaus, kt.) nuo seno nubrėžtame farvateryje. Nuosekliai brėžiame kitokias, „nepragmatines“, linijas ir taip priverčiame net ir Berlyną ar Briuselį pripažinti, kad dėl Rusijos jau seniai buvome teisūs. Tik iki karo nebuvome girdimi. Dabar jau mus girdi, todėl ir Gabrieliaus bei Ingridos nuoseklūs žodžiai (ir veiksmai) ne tik apie Rusiją, bet ir apie Kiniją keičia iki šiol Europos Sąjungoje vyravusias paradigmas. Berlynas, Paryžius, Briuselis seka mūsų pėdomis, o ne atvirkščiai. Todėl apie tai ir rašo „Financial Times“. Rašo neslėpdami pagarbos ir susižavėjimo Lietuvos laikysena“, – įkvėptai ir pakiliai apie britų dienraščio publikaciją atsiliepė ekspremjeras.

Ar iškelta uodega jaukia protus?

Tačiau puikią naujieną šlovinančio choro balsai netrukus ėmė ir pritilo: paaiškėjo, kad „Financial Times“ dėmesys įspūdingiems Lietuvos, kurios Vyriausybė „keičia ES paradigmas“, pasiekimams tikrai nėra atsitiktinis. Pasirodo, kad tikroji pagarbos ir susižavėjimo priežastis skausmingai banali: už „Financial Times“ publikaciją Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais dienraščiui susimokėjo Vyriausybei pavaldi institucija. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldžiai viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“ tai atsiėjo 56,8 tūkst. eurų. Iškilo aikštėn ir dar vienas skandalingas dalykas, metantis šešėlį paties „Financial Times“ reputacijai: prie straipsnių apie Lietuvą nenurodyta, kad už juos buvo sumokėta. Kitaip tariant, buvo apkvailinti ne tik džiūgaujantys Lietuvoje, bet ir tarptautinė dienraščio auditorija.

„Protų jaukimas manipuliuojant nusipirktų autoritetų nuomonėmis – įprastas politikos technologų įrankis. Aukščiausias meistriškumas pasiekiamas tada, kai žmonės kvailinami už jų pačių pinigus jiems to nė neįtariant.“

Reakcijai viešojoje erdvėje žaibiškai pasikeitus nuo triumfo į patyčias, pasipylė šios istorijos veikiančiųjų asmenų komentarai. Kaip ir kitų politinių skandalų atvejais, buvo bandoma atsikirtinėti, neigti, teisintis, aiškinti, įrodinėti, šviesti, įtikinėti ir net kaltinti: esą gal kažkas Lietuvai linki bloga, jei nepatinka mūsų valstybę užsienyje gražiai pristatanti politinė reklama? Tačiau kad visa ši istorija pakvipo nekaip, parodė ir iškart nuo jos atsiriboję konservatorių bendražygiai Vyriausybėje. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuriai pavaldi VšĮ  „Investuok Lietuvoje“, pareiškė, kad įmonė dėl užsakomųjų straipsnių į leidinį nusprendė kreiptis pati. O Liberalų sąjūdžiui priklausantis kultūros ministras Simonas Kairys viešai prisipažino, kad jam keistai atrodo valdančiųjų politikų ir institucijų džiūgavimai dėl „Financial Times“ skirto dėmesio valstybei.

Ką iš tikrųjų reiškia ši istorija? Ar kad Vyriausybės reikalai tokie prasti, jog juos pataisyti  bandoma užsienio žiniasklaidoje nusipirkta politine reklama, kurią partinės propagandos fabrikėlis bando pateikti kaip akibrokštą daugumos Lietuvos gyventojų nuomonei? Esą jūs nepasitikite Vyriausybe, bet žiūrėkite, kaip puikiai jos politiką vertina „Financial Times“! Nejau manote, kad britai kvailesni už jus? O gal patys kažko svarbaus valdžios veikloje neįžvelgiate, kažko nesuvokiate, neįvertinate to, ką turite? Protų jaukimas manipuliuojant nusipirktų autoritetų nuomonėmis – įprastas politikos technologų įrankis. Aukščiausias meistriškumas pasiekiamas tada, kai žmonės kvailinami už jų pačių pinigus jiems to nė neįtariant. Yra Lietuvoje tokių meistrų, yra ir tokių partijų. Tačiau atsakymo prašosi ir dar vienas klausimas: nejau katino bandymas aukštai iškelti uodegą, kad jį bent kas pamatytų, yra ženklas, kad po dviejų mėnesių – rinkimai?

Per daug sureikšminta

Ekspremjeras Gediminas Vagnorius, paprašytas išsakyti savo požiūrį į „Investuok Lietuvoje“ apmokėtą „Financial Times“ publikaciją, pradėjo nuo dabartinės užsienio investicijų būklės. „Investicijų Lietuvoje niekada nebuvo per daug. Realiai vertinant šių metų investicijas matyti, kad jos yra visiškai sustojusios. Kapitalo eksportas yra didesnis, nei užsienio kapitalo įplaukos. Tad susirūpinti tikrai reikia, ypač kai investuotojams dabar kyla tokia geopolitinė rizika. Jie tą mato ir įsivaizduoja – pagrįstai ar ne, kitas dalykas – kad ji yra aukšta. Todėl, manyčiau, Vyriausybė teisingai daro, bandydama šiek tiek taisyti padėtį ir pateikti Lietuvą kaip saugią, investicijoms patrauklią šalį. Čia nematau absoliučiai nieko bloga“, – sakė G.Vagnorius.

Prisiminęs savo vadovautų Vyriausybių darbą 1991–1992 ir 1996–1999 metais, jis atkreipė dėmesį į tai, kad anuomet dar svarbesnis dalykas už kapitalo pritraukimą buvo palankaus Lietuvos įvaizdžio Vakarų visuomenėje ir politiniuose sluoksniuose formavimas siekiant narystės Europos Sąjungoje. „Siekėme pabrėžti, kad ateidama į Europą Lietuva atneš ne problemų, bet bus naudinga ir senosioms Europos šalims. Tuo metu buvo labai svarbu patraukliai pristatyti Lietuvą, ir stengėmės tą daryti. Nors, aišku, jei skaičiuotume, kiek valstybė išleidžia lėšų savo įvaizdžiui, palankiam prisistatymui užsienyje, matyt, biudžete to skaičiaus net neįžvelgtume, toks menkas jis būtų. Tad viešinimas reikalingas. Nors situacijos ir skirtingos, bet, nepriklausomai nuo aplinkybių, nuo valstybės raidos etapo, manyčiau, kad Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Vyriausybė turėtų nuolat priminti apie Lietuvą kaip apie pažangią, modernią valstybę. Aišku, neužtenka tik priminti, reikia stengtis, kad ji tikrai taptų moderni“, – pridūrė ekspremjeras.

G.Vagnorius neįžvelgia nieko bloga ir dėl to, kad „Financial Times“ publikacijoje didelis dėmesys skirtas konkretiems politikams – premjerei ir užsienio reikalų ministrui. Jie gausiai cituojami, skelbiamos jų nuotraukos. „Užsienio žiniasklaidoje platinama informacija turi būti individualizuota, perteikta premjero, finansų ar užsienio reikalų ministro žodžiais. Dėl to ta reklama būna patrauklesnė. Ir aš čia nematyčiau jokio interesų konflikto, nes užsienyje mūsų rinkėjų yra labai nedaug. Manau, kad interesų konfliktų dažniau kyla, kai viešinimo programos vykdomos pačioje Lietuvoje. Kartais ir plika akimi gali pamatyti stumiamus politinius interesus. Šalia to viešinamo projekto ar programos kartu yra viešinami ir tie viešieji asmenys, ypač artėjant rinkimams. Ir tai labai akivaizdu. O dėl publikacijos užsienyje neįžvelgčiau jokio interesų konflikto. Manau, čia per daug sureikšminti dalykai“, – sakė G.Vagnorius.

Naudingas bet koks viešinimas

Ekspremjeras Gediminas Kirkilas sutiko su nuomone, kad jeigu ne europarlamentaro A.Kubiliaus skubėjimas džiaugtis apmokėta „Financial Times“ publikacija ir ES „paradigmas keičiančia“ Lietuvos užsienio politika, kažin ar šis įvykis būtų išsirutuliojęs iki politinio skandalo. Atrodo, kad viešojoje erdvėje ekspremjero pasisakymas buvo suprastas kaip atskleidžiantis tikrąjį visuomenės kvailinimo mastą ir tikslus.

„Mano Vyriausybė buvo paskelbusi konkursą dėl Lietuvos pristatymo užsienyje koncepcijos sukūrimo. Tada, jei prisimenate, atsirado šūkis „Drąsi Lietuva“. Tačiau toje koncepcijoje nebuvo numatyta politikų, pavyzdžiui, Vyriausybės narių, pasisakymų. Siekėme pristatyti Lietuvos kultūrą, istoriją, papročius, tuo metu to trūko. Tai, ką dabar padarė Vyriausybė, manyčiau, iš esmės nėra blogai. Bloga buvo jų pačių komunikacija kilus pirmajai reakcijai į apmokėtą publikaciją. Jie pradėjo tai neigti“, – sakė G.Kirkilas. Pasak ekspremjero, reikėjo tiesiai pasakyti, kad už Lietuvos pristatymą užsienyje jos vadovų ir politikų lūpomis buvo sumokėta. „Tad mano nuomonė dvejopa: viena vertus, tą daryti reikia, kita vertus, tą reikia daryti viešai, skaidriai ir neneigti“, – teigė G.Kirkilas.

Jis nepritarė kritikuojantiems publikacijoje minimus politikus, kad jie šitaip reklamuojasi: esą vidaus politinėje rinkoje tai ypatingos reikšmės neturi. „Jeigu Lietuvos vardas yra minimas tarptautinėje žiniasklaidoje, bet kuriuo atveju – ar tai būtų užsakyta reklama, ar mūsų vadovų interviu – tai yra naudinga valstybei. Užsienio investuotojai surenka visą informaciją, ir paskelbtą žiniasklaidoje, ir socialiniuose tinkluose. Tad bet koks viešinimas yra naudingas, tik kyla klausimas, ar būtent tokiais būdais, kaip sakiau. Priešokiais didelės reklamos nepadarysi“, – sakė ekspremjeras.

Ieško politinių dividendų

„Man atrodo labai keista, kad per tarptautinę žiniasklaidą, pavyzdžiui, „Financial Times“, ieškoma kažkokių politinių dividendų, galimybių pasireklamuoti straipsniuose“, – stebėjosi ekspremjeras Algirdas Butkevičius, šį faktą susiejęs su galimais susitarimais su dalimi Lietuvos žiniasklaidos. „Tikriausiai yra susitarimai, kad tokios publikacijos nuskambėtų per mūsų visuomenės informavimo priemones: žiūrėkite, žmonės, „Financial Times“ atkreipė dėmesį į dabartinę Vyriausybę! Minimos tam tikrų Vyriausybės narių pavardės. Skelbiama, kad jie „labai sėkmingai“ susidoroja su valstybėje iškilusiomis problemomis“, – ironizavo politikas.

„Galiu pasakyti iš savo praktikos: 2013 m. Lietuva pirmininkavo ES Tarybai. Aišku, tai buvo iššūkis: svarstyta, kaip pirmoji iš posovietinių valstybių susidoros su tokia užduotimi. Buvo tam tikrų reklamų užsienio žiniasklaidoje, bet jose niekada nebuvo pabrėžti nei Lietuvos prezidentės, nei premjero kokie nors išskirtiniai nuopelnai. Tiesiog buvo aiškiai pasakyta, kad su Lietuvai tekusia užduotimi buvo labai sėkmingai susidorota: kas buvo suplanuota, tas ir buvo padaryta“, – sakė A.Butkevičius.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad reklamavimosi užsienyje reikalai siekiant mūsų valstybę padaryti patrauklesnę investuotojams būdavo viešai aptariami Vyriausybės posėdžiuose. „Tardavomės, ar geriau važiuoti į atskiras valstybes pristatant šalį investuotojams, ar užsakyti informaciją žiniasklaidoje. Bet tokiais atvejais nėra pabrėžiama, ką mano premjeras ar netgi atskira politinė partija. Kai šalys užsako informacijos sklaidą per BBC, CNN ar kitus užsienio žiniasklaidos kanalus, ten niekada nepamatysite nei valstybės prezidento, nei atskirų politikų. Dirbdamas premjeru duodavau interviu užsienio žiniasklaidai, ir netgi dabar, kai esu opozicijoje, savo nuomonę esu išsakęs ir JAV žurnalui „Politico“, ir visuomeniniam Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“, ir britų dienraščiui „Guardian“ – vyksta konkretus dalykinis bendravimas, nepabrėžiant nei priklausomybės politinei jėgai, nei pareigų. Taip buvo ir man dirbant premjeru“, – sakė politikas.

Pasak ekspremjero, savo šalį užsienyje pristatyti reikia, bet tą reiktų daryti kitaip. „Pirmiausia turi būti viešai paskelbta apie tokią viešinimo priemonę. Visada geriau, kad mūsų šalį pristatytų ne politikai, o atskirų sričių ekspertai – ekonomistai, mokslininkai, pramonininkai. Jie gali papasakoti apie naujoves, pasiekimus, perspektyvas. Bet jeigu iškart iškeliamas premjeras ar užsienio reikalų ministras... Visuomenė juk nėra kvaila“, – apibendrino A.Butkevičius.

Triguba apgavystė

Paklaustas, ko, jo manymu, iš tikrųjų buvo siekiama „Investuok Lietuvoje“ apmokėtos „Financial Times“ publikacijos istorijoje, ekspremjeras Saulius Skvernelis atkreipė dėmesį į tai, kad užsakomieji arba pagal privalomą ES projektų viešinimą parengti straipsniai turi būti atitinkamai pažymėti, kad iškart būtų matoma, jog turinys – užsakytas. „Dažniausiai tokius straipsnius nelabai kas ir skaito, nes pamato, kad tai užsakytas tekstas. Taigi, šia prasme padaryta apgavystė: jie patys užsisakė „Financial Times“ straipsnį, susimokėjo, gavo reklamą, ir po to dar patys ėmėsi ją reklamuoti. Neva yra nustebę, kad „Financial Times“ apie juos parašė, atseit, kokie jie geri, kokia kieta mūsų Vyriausybė! Gavosi triguba apgavystė. Pirmoji – kad prie straipsnio nebuvo pažymėta, jog tai nupirkta valstybės ir netgi atskirų politikų reklama, antroji – tariamas jų pačių nustebimas ir panegirika Vyriausybei ir konkretiems politikams: žiūrėkite, mus pastebėjo, įvertino! O trečia apgavystė – pažiūrėkime, kas sudaro „Investuok Lietuvoje“ valdybą. Tai politinio pasitikėjimo asmenys, viceministrai, kurie tiesiog tokiu būdu liaupsina savo tiesioginius vadovus“, – sakė S.Skvernelis.

Ekspremjeras sakė neprisimenantis, kad jo vadovauta Vyriausybė būtų naudojusi tokią užsakomųjų straipsnių užsienio spaudoje praktiką. „Galbūt kažko panašaus yra buvę, bet tikrai neprisimenu. Taip, buvo viešinama informacija pagal ES projektus, be to, per pandemiją tiesiog reikėjo gelbėti spaudą, ir vienas iš gelbėjimo būdų buvo Vyriausybės užsakomieji straipsniai. Bet, kaip sakiau, jie buvo skirti tam, kad galėtų išgyventi žiniasklaida, nes per pandemiją jos situacija buvo tiesiog tragiška“, – teigė politikas.

S.Skvernelio teigimu, investicijų į valstybę pritraukimą lemia daugybė dalykų. „Viskas lemia: ir mokestinė aplinka, ir valstybės konkurencingumas, ir valdžios patikimumas, vadovų solidumas, žodžio laikymasis. Aišku, reklama irgi daro tam tikrą poveikį. Nesakau, kad reklama yra blogai. Bet ji negali būti apgaulinga“, – pabrėžė ekspremjeras.

Rekomenduojami video