Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ukrainietis „Laisvės kario” skulptorius paprašė alytiškės padėti iš bombarduojamo Kijevo ištrūkusiems Nikitai ir Sašai

Uk­rai­nos ka­ro pa­bė­gė­lių kri­zė ta­po iš­ban­dy­mu, ku­rį Lie­tu­va gar­bin­gai iš­lai­kė. Dau­gy­bė aly­tiš­kių pri­ėmė į sa­vo na­mus vi­siš­kai ne­pa­žįs­ta­mus žmo­nes, pa­de­da jiems, pa­lai­ko mo­ra­liš­kai, o šios ben­drys­tės is­to­ri­jos – kiek­vie­na uni­ka­li sa­vaip. Aly­tiš­kė Re­gi­na Vil­ke­lie­nė rū­pi­no­si bro­liu ir se­se­ri­mi iš Ki­je­vo, ku­rių tė­vai ka­ro Uk­rai­no­je iš­va­ka­rė­se iš­skri­do į In­di­ją, jo­gos sto­vyk­lą.

Pa­gal­bos pra­šy­mas – iš Ki­je­vo

„Dob­ro­go ran­ku“ (lie­tu­viš­kai „la­bas ry­tas“) – taip šio­mis sa­vai­tė­mis feis­bu­ke kas­ryt pa­si­svei­ki­na aly­tiš­kė R.Vil­ke­lie­nė ir ki­je­vie­tis Ole­sius Sy­do­ru­kas. „Taip su­ta­rė­me, tai – žen­klas, kad vis­kas yra ge­rai. Ole­sius šiuo me­tu gi­na tė­vy­nę. Mes bu­vo­me pa­žįs­ta­mi iš anks­čiau, dirbome labdaros fonde, pro­jekte „Kunigaikščio Ostrogiškio karūna“. Olesius dirbo kaip skulptorius prie paminklo atstatymo. Ži­no­jau, kad jis – vie­nas „Lais­vės ka­rio“ Kau­ne au­to­rių. Pir­mo­mis ka­ro die­no­mis pa­ra­šiau, kad mū­sų na­mų du­rys vi­suo­met at­vi­ros jo šei­mai“, – pa­sa­ko­ja Re­gi­na.

Pra­dė­jus bom­bar­duo­ti Ki­je­vą, ji su­lau­kė Ole­siaus ži­nios, kad pa­gal­bos rei­kia jo drau­gų vai­kams. „Det­kam“ – taip jis man įvar­di­jo vai­kus, at­sa­kiau „taip“. Apie jų am­žių ne­mąs­čiau, nes kaž­ko­dėl įsi­vaiz­da­vau maž­daug pra­di­nu­kus. Pa­aiš­kė­jo, kad Ni­ki­tai sep­ty­nio­li­ka, o se­sei Sa­šai – dvi­de­šimt“, – pa­sa­ko­ja aly­tiš­kė.

Ke­lio­nė iš Ki­je­vo bu­vo sun­ki. Pir­mu ban­dy­mu jau­nuo­liams ne­pa­vy­ko net pa­siek­ti au­to­bu­so, nes te­ko sku­biai bėg­ti į slėp­tu­vę. Ban­dant iš­vyk­ti an­trą kar­tą, pa­aiš­kė­jo, kad ką tik su­sprog­din­tas pa­grin­di­nis til­tas į mies­tą. Vis dėl­to Ni­ki­tai ir Sa­šai pa­vy­ko pa­siek­ti Lie­tu­vą, Re­gi­na juos par­si­ve­žė į Aly­tų vė­lų va­ka­rą. „Vai­kai bu­vo la­bai iš­var­gę, al­ka­ni, o man taip no­rė­jo­si juos pra­džiu­gin­ti. Kai­my­nė Ri­ma pa­si­siū­lė pa­ga­min­ti va­ka­rie­nę, kol mes grį­ši­me. Val­giui jau ga­ruo­jant ant sta­lo, ma­no sve­čiai ne­drą­siai pri­si­pa­ži­no, kad jie yra... ve­ge­ta­rai, o pa­tie­ka­lai, ži­no­ma, mė­siš­ki. Stai­ga su­pra­tau, kad ma­no šal­dy­tu­ve nie­ko „ve­ge­ta­riš­ko“ ga­li ir ne­at­si­ras­ti“, – da­bar jau su šyp­se­na ne­ti­kė­tus iš­šū­kius pri­si­me­na aly­tiš­kė.

Pro­ble­mų ki­lo ir dėl to, kad Ni­ki­ta – ne­pil­na­me­tis, jo glo­bė­ja for­ma­liai ta­po se­suo, o aly­tiš­kė, kaip jie juo­kau­da­vo, ga­vo sta­tu­są „ba­buš­ka Re­gi­na“.

Na­muo­se li­ko tuš­čia

Pir­mo­mis die­no­mis, kai jų na­muo­se ap­si­gy­ve­no nuo ka­ro pa­bė­gę uk­rai­nie­čiai, Re­gi­na ir jos vy­ras Rei­mun­das sten­gė­si ne­jung­ti te­le­vi­zi­jos ži­nių, kad jau­nuo­liai ga­lė­tų šiek tiek at­si­gau­ti nuo pa­tir­tų iš­gy­ve­ni­mų. Ta­čiau ne­tru­kus pa­aiš­kė­jo, kad jie smar­kiai kly­do – vai­kai mo­bi­liuo­se te­le­fo­nuo­se se­kė nau­jau­sias ži­nias iš Uk­rai­nos, tie­siog gar­siai sa­vo re­ak­ci­jų ne­iš­sa­ky­da­vo, nes sau­go­jo pa­čius glo­bė­jus nuo emo­ci­jų. Įtam­pa tuo me­tu iš tik­rų­jų bu­vo di­džiu­lė, pa­bėg­ti nuo jos Re­gi­na ban­dė kvies­da­ma vai­kus pa­si­vaikš­čio­ti po Aly­tų.

Jau­nuo­lius į sve­čius Vil­niu­je pa­si­kvie­tė ir Re­gi­nos sū­nus Do­vy­das, ta­čiau il­giau lik­ti sos­ti­nė­je jie ne­pa­no­ro, o pa­klaus­ti iš­si­ta­rė: „Pas jus na­muo­se jau­čia­mės sau­giai.“ Vi­są tą lai­ką, kol Ni­ki­ta ir Sa­ša gy­ve­no Vil­ke­lių na­muo­se, Re­gi­na ben­dra­vo su jau­nuo­lių tė­vais, ku­riems šis iš­si­sky­ri­mas kai­na­vo la­bai daug svei­ka­tos. Pa­si­ro­dė, kad, no­rint parsk­ris­ti iš In­di­jos, teks rink­tis rei­są per Hel­sin­kį, nes ara­bų lėk­tu­vuo­se uk­rai­nie­čiai ne­bu­vo pa­gei­dau­ja­mi.

„Esu la­bai dė­kin­ga vi­siems, kas pa­dė­jo rū­pin­tis Ni­ki­ta ir Sa­ša. Ačiū Jū­ra­tei Mar­čiu­lai­tie­nei, ku­ri pa­ga­mi­no ve­ga­niš­kų pa­tie­ka­lų, nes man to­kio ne­įpras­to mais­to ruo­ši­mas bu­vo tik­ras iš­šū­kis – nu­ė­ju­si į par­duo­tu­vę net ne­la­bai ži­no­jau, ko­kius pro­duk­tus rink­tis. Taip pat di­de­lis ačiū Auš­rai Bla­žaus­kai­tei, pri­si­dė­ju­siai fi­nan­si­ne pa­ra­ma“, – sa­ko R.Vil­ke­lie­nė.

Šiuo me­tu Ni­ki­ta ir Sa­ša drau­ge su tė­vais lai­ki­nai iš­vy­ko į Pran­cū­zi­ją, o vė­liau pla­nuo­ja gy­ven­ti Slo­va­ki­jo­je, kur Ni­ki­ta jau įsto­jo į uni­ver­si­te­tą. Po iš­si­sky­ri­mo uk­rai­nie­čių šei­ma su­si­ti­ko Vil­niu­je, ten pir­mą kar­tą su­si­pa­ži­no ir su aly­tiš­kiais Vil­ke­liais, lai­ki­nai glo­bo­ju­siais jų vai­kus. Joks „ačiū“ to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je, ko ge­ro, ne­ga­li per­duo­ti emo­ci­jų. „La­bai keis­tas jaus­mas – grį­žo­me iš Vil­niaus oro uos­to na­mo, o ten – tuš­čia, lyg ir kaž­ko trūks­ta, nak­ti­nių po­kal­bių apie kny­gas su Sa­ša, šur­mu­lio, man trūks­ta jų la­bai gra­žaus bro­liš­kai se­se­riš­ko ben­dra­vi­mo“, – pri­pa­žįs­ta aly­tiš­kė.

„Lais­vės ka­rį“ pir­mą kar­tą pa­ma­tė skulp­to­riaus žmo­na ir duk­ra

Uk­rai­nie­tis skulp­to­rius O.Sy­do­ru­kas – vie­nas iš tri­jų Kau­ne esan­čios „Lais­vės ka­rio“ skulp­tū­ros au­to­rių (kar­tu su Arū­nu Sa­ka­laus­ku ir uk­rai­nie­čiu Bo­ri­su Kry­lo­vu). Ši tri­ju­lė su­kū­rė ir bron­zi­nį pa­min­klą Vy­dū­nui Klai­pė­do­je.

Šiuo me­tu kariu ta­pęs O.Sy­do­ru­kas yra li­kęs Uk­rai­no­je, o Lie­tu­vo­je ap­si­gy­ve­no jo žmo­na ir duk­ra. Žmo­na Ole­na į Vil­nių at­skri­do drau­ge su Ni­ki­tos ir Sa­šos tė­vais tie­siai iš jo­gų sto­vyk­los In­di­jo­je. Šie­met skulp­to­rius O.Sy­do­ru­kas su šei­ma pla­na­vo ap­si­lan­ky­ti Kau­ne ir ap­žiū­rė­ti skulp­tū­rą „Lais­vės ka­rys“, ku­rios gi­mi­mą jo žmo­na ir duk­ra ste­bė­jo dirb­tu­vė­se Uk­rai­no­je. De­ja, pla­nus pa­ko­re­ga­vo ka­ras.

„Sa­vait­ga­lį Ole­na su duk­ra vie­šė­jo Aly­tu­je, nu­va­žia­vo­me į Mer­ki­nę, jos už­li­po į Mer­ki­nės ap­žval­gos bokš­tą. La­bai ste­bė­jo­si, kad pas mus to­kia gra­ži gam­ta yra vi­sai ša­lia, džiau­gė­si ži­bu­tė­mis“, – sa­ko R.Vil­ke­lie­nė. De­ja vu – nu­spren­du­sios pa­pie­tau­ti Mer­ki­nė­je, vieš­nios il­gai ty­ri­nė­jo res­to­ra­no „Dzū­ky­nė“ me­niu, nes jos abi yra ve­ga­nės.

Re­gi­na pa­sa­ko­ja, kad pro­ble­mą iš­spren­dė dil­gė­lių sriu­ba su trin­tais rie­šu­tais ir res­to­ra­no per­so­na­lo iš­ra­din­gu­mas, bet gal­vą pa­suk­ti te­ko.

Gel­bė­jo ir skulp­to­riaus kai­my­nus

Šiuo me­tu iš Lie­tu­vos į Por­tu­ga­li­ją jau iš­vy­ko dar vie­na uk­rai­nie­čių šei­ma, ku­riai aly­tiš­kiai taip pat pa­dė­jo gel­bė­tis nuo ka­ro mū­sų ša­ly­je skulp­to­riaus O.Sy­do­ru­ko pra­šy­mu. Tai – jo kai­my­nai Ki­je­ve, šei­mos tė­vas va­do­vau­ja tūks­tan­čius dar­buo­to­jų tu­rin­čiai įmo­nei, pats nie­ka­da ne­gal­vo­jo, kad jam ga­li tek­ti at­si­dur­ti ka­ro pa­bė­gė­lio si­tu­a­ci­jo­je.

„Šei­ma iš Ki­je­vo pa­si­trau­kė su tri­mis vai­kais ir ke­tur­ko­ju – Ro­de­zi­jos ridž­be­kų veis­lės šu­ni­mi. Bū­tent dėl au­gin­ti­nio šei­mai pa­si­ro­dė sun­ku su­ras­ti lai­ki­no ap­gy­ven­di­ni­mo vie­tą per „Stip­rūs kar­tu“ sis­te­mą, ku­rio­je Aly­taus ka­ro pa­bė­gė­lių re­gist­ra­ci­jos cen­tre sa­va­no­riau­ja ir R.Vil­ke­lie­nė. Šį­kart pa­gel­bė­jo Egi­di­jus Bla­žaus­kas, uk­rai­nie­čiai bu­vo ap­gy­ven­din­ti kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­je „Dvar­čė­nų dva­ras“.

„Dau­ge­lio da­ly­kų pa­tys ne­įver­ti­na­me, mums rei­kia, kad dar iš ša­lies kas pa­sa­ky­tų. Džiau­giuo­si skai­ty­da­ma uk­rai­nie­čių ži­nu­tes, kad Vil­nius jiems at­ro­do la­bai cha­riz­ma­tiš­kas mies­tas, o Lie­tu­va – ta ša­lis, ku­rio­je jie no­rė­tų gy­ven­ti“, – sa­ko R.Vil­ke­lie­nė.

P. S. Iš Uk­rai­nos gel­bė­ja­mi ne tik žmo­nės, bet ir gy­vū­nai, šią sa­vai­tę skulp­to­rius O.Sy­do­ru­kas pa­si­da­li­no feis­bu­ke ge­ra ži­nia: skulp­tū­ros „Lais­vės ka­rys“ mo­de­lis, žir­gas Lau­ras iš Olek­san­dros Se­mio­no­vos žir­gy­no par­ga­be­na­mas į Lie­tu­vą.

Rekomenduojami video