Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ukrainiečių išlaikymas Kėdainiuose šiemet jau atsiėjo beveik dvigubai brangiau

Kol vieni Ukrainos karo pabėgėliai bando kabintis į gyvenimą svetimame krašte – norintys dirbti, dirba, ypač vasaros sezono metu, nuomojasi būstą rinkos kainomis, mokėdami nuo 100 iki 300 eurų per mėnesį, patys viskuo apsirūpina, kiti jų tautiečiai jau ilgiau nei metus gyvena Kėdainių rajono savivaldybės suteiktose patalpose, nemoka už nuomą ir komunalinius mokesčius, kai kurie iš jų nesugeba susirasti darbo, kai kuriems to nesiseka padaryti, o yra ir tokių, kurie negali dirbti dėl vienokių ar kitokių problemų. Tuo metu Kėdainių rajono savivaldybė, uoliai stengdamasi padėti nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams, per šiuos metus jų išlaikymui jau išleido beveik dvigubai didesnę pinigų sumą nei pernai, kurią savivaldybei kompensuoja Finansų ministerija. Bene sudėtingiausioje situacijoje atsidūrė ukrainiečių vaikai, kurie nuo rugsėjo vėl turės minti mokyklų, kuriose mokoma svetima kalba, slenksčius. Kiek tiksliai jų Kėdainių rajono mokyklose bus šiais mokslo metais, paaiškės tik prasidėjus rudeniui.

Integruotis nelengva, bet yra dėkingi lietuviams

„Kėdainių rajono švietimo įstaigose mokslo metus užbaigė 160 vaikų iš Ukrainos (t. y. karo pabėgėliai iš Ukrainos). Kiek ukrainiečių vaikų nuo rugsėjo vėl pradės lankyti Kėdainių rajono mokyklas, galėsime atsakyti tik po rugsėjo 1 dienos“, – „Rinkos aikštę“ informavo V. Dobrovolskienė pažymėdama, jog praėjusių, 2022, metų rugsėjo 1-osios duomenimis, ukrainiečių moksleivių Kėdainių rajono mokyklose buvo 156.

Paklausta, kaip apskritai vaikams sekasi mokytis lietuviškose mokyklose, integruotis į Kėdainių rajono bendruomenę, Švietimo skyriaus vedėja kalbėjo: „Manome, kad nėra lengva, nes kita šalies kultūra, kalba ir pan.“.

Bendrai apie ukrainiečių integraciją į kėdainiečių bendruomenę kalbėjusi J. Ladygienė antrino kolegei ir sakė: „Į šį klausimą geriausiai atsakytų patys ukrainiečiai. Kiek su jais kalbėta, tai dauguma neslepia, kad jie yra psichologiškai sužaloti: jiems sunku, nuolat prisimena karo baisumus, neramina artimųjų likimas. Ypač sunku paaugliams. Tačiau pabėgėliai yra dėkingi už teikiamą pagalbą. Čia jie jaučiasi saugūs. Beveik visi vienbalsiai sako, kad vos tik jų Tėvynėje taps saugu, grįš į Ukrainą“.

„Šiuo metu Kėdainių rajone savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 818 Ukrainos piliečių, iš kurių 180 nepilnamečiai. Prieš metus jų buvo 912, iš kurių 235 buvo nepilnamečiai. Registrų centras

Turi įveikti nemažai kliūčių

Pašnekovės teigimu, Kėdainių rajone apsigyvenę nuo karo Ukrainoje pabėgę asmenys stengiasi kiek įmanoma greičiau integruotis į vietos bendruomenės gyvenimą.

„Tačiau visi gerai suprantame, kad jų integracijos procesas nėra lengvas ir paprastas. Ukrainos piliečiai išgyvenę psichologines, materialines, socialines problemas, turi įveikti nemažai kliūčių, lemiančių jų sėkmingą integraciją. Ir tai kiekviena šeima išgyvena ir jaučiasi individualiai, – supratingai kalbėjo J. Ladygienė. – Mūsų rajono žmonių susitelkimas padėjo ir padeda nuo karo bėgantiems žmonėms įsitvirtinti ir jaustis kiek įmanoma saugiau mūsų rajone.“

Kaip sakė savivaldybės vyr. specialistė, šiuo metu svarbu dirbti ties ilgalaike integracija, veiksminga ir tvaria pabėgėlių poreikius atliepiančia įtrauktimi.

„Yra ne vienas projektas. Daug su ukrainiečiais dirba nevyriausybininkai, M. Daukšos viešoji biblioteka, Kultūros centras, švietimo įstaigos“, – vardijo J. Ladygienė.

Per metus ukrainiečių sumažėjo

Kad vaikai lengviau išgyventų karo baisumus ir patirtų bent kažkiek džiaugsmo, jau antrą vasarą iš eilės jiems buvo siūloma nemokamai dalyvauti vasaros stovyklose. Tačiau norinčių Kėdainių rajone beveik neatsirado.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) skelbtame konkurse vaikų vasaros stovyklų organizatoriams, kurie planuotų rengti bendras ukrainiečių ir lietuvių vaikų vasaros poilsio stovyklas, tarp mūsų rajono švietimo įstaigų, norinčių dalyvauti konkurse, neatsirado. Todėl ir Kėdainių savivaldybėje vykusiose vaikų vasaros stovyklose pageidavo dalyvauti tik 5 vaikai, tačiau dviejų iš jų planai pasikeitė ir stovyklose nedalyvavo“, – apie vasaros stovyklų situaciją kalbėjo V. Dobrovolskienė.

Pasidomėjus, kiek ukrainiečių šeimų (žmonių) yra likę gyventi Kėdainių krašte, J. Ladygienė sakė tikslios informacijos neturinti. Lygiai taip pat pašnekovė atsakė ir paklausus, ar visiems atvykusiems pavyko įsidarbinti: „Mūsų žiniomis, yra dirbančių, yra ir nedirbančių“. Tačiau tikslaus skaičiaus ji nežinojo.

Tuo metu Registrų centro „Rinkos aikštei“ pateiktais duomenimis, „šiuo metu Kėdainių rajone savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 818 Ukrainos piliečių, iš kurių 180 nepilnamečiai. Prieš metus jų buvo 912, iš kurių 235 buvo nepilnamečiai“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šie skaičiai galimai nėra tikslūs, nes deklaruota gyvenamoji vieta gali būti vienoje vietoje, bet fiziškai asmenys gali gyventi kitoje.

Per 2022 m. IV ketvirtį ir 2023 m. I ketvirtį Kėdainiuose apsistojusių ukrainiečių išlaikymui išleista kone dvigubai daugiau mokesčių mokėtojų pinigų – 19 tūkst. 109 eurai. Aut. past.

Dauguma būstą nuomojasi patys

Kaip aiškino pašnekovė, tiksliai žinoti, kiek ukrainiečių gyvena mūsų rajone, sudėtinga dar ir dėl to, kad šie apie savo išvykimą dažnu atveju niekam nepraneša, bet yra ir tokių, kurie praneša.

„Ukrainiečių judėjimą sekti labai sudėtinga. Jie nelinkę nieko informuoti, kai išvyksta iš Lietuvos. Yra gyvenančių nuo pat atvykimo praėjusiais metais. Yra ir dabar atvykstančių. Žinome, kad atvyksta ir socialiniuose tinkluose sužinoję apie galimybę įsidarbinti mūsų rajone“, – į klausimą, ar yra naujai atvykstančių ukrainiečių šeimų, ar likę tik tie, kurie atvyko su pirmąja karo pabėgėlių banga, atsakė J. Ladygienė.

Tačiau tie, kurie vis dar čia gyvena, dauguma būstą nuomojasi patys.

„Savivaldybė suteikusi patalpas: Kėdainių pagalbos šeimai centre, kuriame šiuo metu gyvena 15 asmenų – 9 suaugę ir 6 vaikai. Iš jų 4 asmenys pensinio amžiaus, 1 moteris nedirba – registruota Užimtumo tarnyboje, 4 asmenys – dirba, – detalizavo vyr. specialistė. – Vaikai nuo 5 iki 14 m. amžiaus. Visi lanko ugdymo įstaigas. 4 vaikai lanko Centro vaikų dienos centrą, dalis iš jų yra projekto „Pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas ir ankstyva integracija“ veiklų dalyviai. Ukrainiečiams Centre skirti 5 kambariai.“

Taip pat, pasak J. Ladygienės, savivaldybė suteikusi patalpas Kėdainių ,,Spindulio“ mokykloje. Čia jiems skirti 3 kambariai. Juose gyvena vyras ir moteris su vaiku. Vaikas lanko ,,Spindulio“ mokyklą.

Taip pat mokykloje gyvena viena studentė bei moteris su mažamečiu vaiku. Moteris dirba, o vaikas lanko ugdymo įstaigą.

Gyvenamosios patalpos suteiktos ir Kėdainių profesinio rengimo centre. Jame skirti 4 kambariai. Gyvena 4 asmenys, iš jų vienas moksleivis.

2022 m. Kėdainių rajono savivaldybė išleido 10 tūkst. 078 eurus ukrainiečių, gyvenančių savivaldybės suteiktose patalpose, komunalinėms išlaidoms padengti. Tokia suma išleista per  II ir III praėjusių metų ketvirčius.

Per 2022 m. IV ketvirtį ir 2023 m. I ketvirtį Kėdainiuose apsistojusių ukrainiečių išlaikymui išleista kone dvigubai daugiau mokesčių mokėtojų pinigų – 19 tūkst. 109 eurai.

Rekomenduojami video