Prie Ukmergės rajono vairo praėjusią savaitę stojęs Darius Varnas tikina žinantis, kaip Ukmergę padaryti kitokią – skatinančią žmones rinktis čia gyventi, o ne laimės ieškoti kitur.

O koks buvo jo paties gyvenimo ir pasirinkimų kelias? Apie tai – šiame interviu su naujuoju rajono vadovu.

Kaip nusprendėte pasukti į politiką, atvedusią iki mero posto? Kas ir kada paskatino?

Politikoje esu jau 12 metų. Į ją atėjau dirbdamas UAB „Bikuvos prekyba“ Ukmergės padalinio vadovu. Pakvietė buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Tačiau tada per savivaldos rinkimus patekti į savivaldybės tarybą pritrūko vos vieno balso.

Po ketverių metų, 2015 m., rinkimuose buvau išrinktas į savivaldybės tarybą. Dirbau Ūkio komiteto pirmininku bei dalyvavau  darbo grupių ir komisijų veikloje.

2019 m. rinkimuose buvau visuomeninio rinkimų komiteto „Tavo Ukmergė“ kandidatas į merus. Pagal gautų balsų skaičių likau trečias, bet buvau išrinktas į savivaldybės tarybą. 

Nuo 2019 m. birželio 4 d. ėjau rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, į kurias pasiūlė sudaryta valdančioji dauguma, o slaptu balsavimu patvirtino taryba.

Į politiką pasukau matydamas, kad kraštas vystosi tik iniciatyvių žmonių dėka. Man visada rūpėjo Ukmergė. Noriu ją matyti kitokią ir žinau, kaip tai padaryti. Turiu daug minčių ir idėjų, kaip mūsų kraštu sudominti investuotojus, sukurti kuo geresnes sąlygas čia gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms, kad iš čia jie nesiveržtų į perkrautus didmiesčius.

Labai noriu, kad visi ukmergiškiai gyventų oriai, kad mamos su mažyliais grožėtųsi mūsų pėsčiųjų takais, o senjorai medituotų parkuose.

Kokius darbus gyvenime teko dirbti? Kaip prisimenate savo pirmąją algą?

Gyvenime daug darbų teko dirbti, teko pabuvoti ir emigracijoje...

Pirmąją algą uždirbau dar būdamas visiškai vaikas – su arkliniu grėbliu – „grėbialka“ – teko grėbti šieną kolūkyje.

Papasakokite apie savo vaikystės namus. Kokioje šeimoje augote, kokią mokyklą lankėte? Kokie šilčiausi vaikystės prisiminimai?

Gimiau ir augau Ukmergės rajone, gausioje 6-ių vaikų  šeimoje. Augom 4 broliai ir 2 seserys.

Mane ir vyresniąją sesę skiria lygiai dešimt metų – abu gimėme tą patį mėnesį ir tą pačią dieną – spalio 19-ąją. Pradinę mokyklą baigiau Paąžuolių  kaime, vėliau baigiau Taujėnų vidurinę mokyklą (dabar Taujėnų gimnazija).

Šiltus jausmus ir šypseną sukelia vaikystės laikų prisiminimas, kai, žvejojant su septyneriais metais vyresniu broliu, jis, paėmęs mane ant rankų, pagąsdino, kad nuo lieptelio įmes mane į užtvanką. Jis to nepadarė, tačiau tada aš jį taip pat pagąsdinau ir, dėl mudviejų svorių skirtumo, jo neišlaikiau ant rankų ir brolis atsidūrė vandenyje. Po šio įvykio man teko ilgai slėptis ir laukti, kol mama grįš iš darbo.

Kokius gyvenimo kertinius principus įskiepijo tėvai? Ar su jais palaikote glaudų ryšį?

Savo tėvams esu dėkingas už tai, kad jie įskiepijo manyje žmogiškumą, padorumą, dažnai girdėjau, kad bet kokių santykių pagrindas yra pagarba šeimoje, mokykloje, darbovietėje, tarp atskirų kiekvieno kolektyvo žmonių, tarp vadovo ir darbuotojų.

Tėvai išmokė mane didžiuotis savo darbu ir jausti jo prasmę. Mėgstu visiems padėti, stengiuosi suteikti pagalbą tiems, kas jos prašo. Taip mane išauklėjo mama Elena Lina. Labai ačiū mamai už tai. Glaudus ir stiprus ryšys mane tebesieja su ja.

Tėčio Gedimino, deja, jau neturiu. Anapilin jis iškeliavo 2007 metais.

O kokia jūsų paties šeima, kada ją sukūrėte? Papasakokite ką veikia žmona, vaikai.

Su žmona Vilma šeimą sukūrėme 2002 metais, auginame du sūnus. Vyresnysis Martynas studijuoja informacines technologijas, o jaunėlis Kristupas mokosi Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje. Žmona vyr. finansininke dirba užsienio kapitalo įmonėje Vilniuje.

Šiemet minėsite 50-ies metų jubiliejų. Kokie būna jūsų gimtadieniai ir koks bus šis?

Savo gimtadienius švenčiu tik simboliškai... Stengiuosi dar negalvoti, kad jau 50-metis beldžiasi į duris.

Gyvenate kaime šalia Vidiškių. Kokius kaimiško gyvenimo privalumus matote?

Gyvename viensėdyje – taip dabar vadinasi vienkiemiai. Labai džiaugiuosi čia gyvendamas – mėgstu pasidarbuoti šiltnamyje, galiu auginti elnius, bitininkauti. Turime ir tvenkinį, kur pažvejoju ramiai. Gyvendamas kaime pailsiu nuo miesto šurmulio, net nereikia kažkur vykti.

Laisvalaikio tikrai neturiu daug, bet kai jo surandu, daugiausia laiko praleidžiu bitininkaudamas arba su savo auginamais elniais. Man tai labai patinka.

Papasakokite plačiau: kokią didžiausią žuvį pagavote, kiek bičių avilių turite, kokį ilgiausią atstumą teko nueiti?

Didžiausia pagauta žuvis – 12-os kilogramų karpis. Turime 10 avilių bičių. Apie ilgiausią pėsčiomis nueitą atstumą gerai nepamenu, bet tai būtų ne mažiau kaip 20–25 kilometrai.

Ar jūsų kieme yra krepšinio aikštelė, ar dažnai žaidžiate ir su kuo?

Taip, tikrai yra, nes pats esu baigęs Sporto mokyklą, ten lankiau krepšinio treniruotes. Mano sūnūs taip pat žaidžia krepšinį. Mažėlis, kaip aš jį vadinu (nors jau mane praaugęs), kuriam jau 17 metų, dar papildomai lankosi ir sporto klube, atstovauja Sporto centro komandai respublikiniuose čempionatuose.

Kada paskutinį kartą liko laiko knygai?

Neseniai pradėjau skaityti knygą apie Baraką Obamą, buvusį JAV prezidentą. Kartais tiesiog turi surasti laiko tam.

Ar turite daug draugų, ar lengvai įsileidžiate naujus žmones į savo gyvenimą?

Tikrų draugų daug nebūna, tačiau bičiulių turiu nemažai. Neslėpsiu – tikrai atidžiai atsirenku, ką galiu įsileisti į savo gyvenimą.

Ar šeima nepriekaištauja, kad jai lieka mažai laiko. Tikriausiai ateinančius ketverius metus liks dar mažiau?

Visko būna, bet tikriausiai supranta, kad esu savo gimtinės patriotas, esu atsidavęs darbui.

Kaip suprantate frazę „išbandymas valdžia“?

Sakoma, kad patys didžiausi išbandymai žmogui yra trys – tai išbandymas valdžia, šlove ir pinigais. Visa tai kaip reikiant susuka galvą, ne kiekvienas gali tai atlaikyti, ne visiems tai išeina į naudą.

Manęs tai nesugadino ir, tikiuosi, nesugadins, kadangi taip išauklėjo tėvai.

Ką pirmiausia norėtumėte nuveikti Ukmergės rajono žmonių labui, tapęs meru?

Reikia skubiai tvarkyti infrastruktūrą. Niekas geriau neformuoja estetinio įvaizdžio apie miestą kaip jo tvarkingos pagrindinės gatvės, aikštės. Jas mato pravažiuojantys kaimyninių rajonų ir kitų šalių gyventojai. Man norisi Ukmergę padaryti gražiausiu rajonu Lietuvoje, tinkamu laisvalaikio praleidimui, su žaliosiomis erdvėmis.

Ukmergėje dar trūksta susibūrimo vietų vaikams ir jaunimui, dviračių takų, paplūdimio.

Kokių daugiausia gyventojų skundų sulaukdavote, einant savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas?

Daug gyventojų nusiskundimų sulaukdavome dėl atliekų tvarkymo. Ypač dėl stiklo, plastiko ir popieriaus pakuočių – jų konteineriai nuolat perpildyti, trūksta šiukšliadėžių gyvenamųjų bei daugiabučių namų rajonuose, prie mokyklų, sveikatingumo trasose.

Savivaldybei pavaldžiai įmonei – Ukmergės autobusų parkui – pradėjus vežti mišrias atliekas, situacija pagerėjo. Greitai turėtų išsispręsti ir problemos, susijusios su pakuočių išvežimu ir dėl šiukšliadėžių trūkumo miškuose esančiose sveikatingumo trasose.

Žmonės prašo peržiūrėti autobusų maršrutus, juos keisti arba didinti skaičių, yra nepatenkintų juos aptarnaujančių vairuotojų elgesiu. Tai jau aptarta su Ukmergės autobusų parko vadovu, turinčiu daug ambicijų padaryti teigiamus pokyčius įmonėje.

Kita skaudi ukmergiškių keliama problema – eilės patekti pas gydytojus. Savivaldybė yra tiesiogiai atsakinga už pirminės sveikatos priežiūros sistemą, už tai, kad gyventojai galėtų patogiai ir laiku gauti šeimos gydytojų paslaugas. Būtina efektyvinti sistemą, padidinti finansavimą, pritraukti naujų gydytojų. Ukmergiškių sveikatos labui savivaldybė turi rasti lėšų.

Gana opūs yra ir su gyvūnais susiję klausimai. Ieškosime ir rasime, kas tinkamai bei atsakingai priglaus benamius, pasiklydusius ar sužeistus gyvūnus, juos gydys bei ieškos jiems naujų namų.

Ką labiausiai norėtumėte rajone pakeisti, bet žinote, kad tikrai nepavyks?

Nieko neįmanomo nėra, kai eini teisingu keliu.

Gal įnešite naujų tradicijų į savivaldybės administracijos gyvenimą?

Pirmasis mano darbas savivaldybėje buvo susijęs su darbo sąlygų pagerinimu darbuotojams. Pastate, kuriame įsikūrusi administracija, remontas nebuvo darytas nuo 1985 metų.

Patalpos buvo beviltiškai nusidėvėjusios. Labai norėjau, kad darbuotojai į darbą eitų gerai nusiteikę. Manau, kad to pavyko pasiekti, nes vis dažniau sulaukiu iniciatyvų, pasiūlymų iš administracijos skyrių. Kiek girdžiu, tokios geros atmosferos darbe niekada nebuvo. Tai džiugina ir įkvepia naujiems darbams.

Ar ateityje tapsite partijos, su kuria laimėjote mero postą, nariu?

Labai gerai jaučiuosi būdamas nepartinis, tikrai apie tai dabar net negalvoju ir nemanau, kad yra svarbu būti kokios nors partijos nariu.

Kalbino Vilma Nemunaitienė