Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ūkininko prašymas tarybos taip ir nepasiekė

Pernai Kėdainių rajono tarybai priėmus gana kontraversišką sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos kainos didinimo, nepraėjus nė metams krašto politikus pasiekė ir pirmieji rašytiniai pasipiktinimo laiškai. Bėda, kad išimtinai į rajono tarybos narius besikreipęs ūkininkas liko neišgirstas – tarybai jo prašymo niekas net neperdavė.

Dar sausį

Pirmasis Kėdainių krašto ūkininko Alfonso Kupčiūno raštas, kuriuo jis kreipėsi į tarybos narius, savivaldybei buvo išsiųstas dar šių metų sausio 14 dieną. Tiesa, savivaldybės raštinėje jis dar kurį laiką pagulėjo, kol buvo prisiruošta ūkininkui pateikti atsakymą.

Maža to, per tą laiką, nuo ūkininko rašto pateikimo iki atsakymo jam, savivaldybėje buvo sušaukti du tarybos posėdžiai – vasario 18 ir vasario 25 dienomis – tačiau nė viename iš jų krašto politikams ūkininko kreipimasis pagarsintas nebuvo.

Prašė peržiūrėti

Savo rašte ūkininkas A. Kupčiūnas prašė, kad krašto politikai peržiūrėtų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą ir jį suvienodintų.

„Esu ūkininkas, nuomoju iš viso 58,28 hektaro valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Absoliuti dauguma šios žemės nemelioruota, žemo našumo, iki išsinuomojant buvo apleista.

Kėdainių rajono savivaldybės taryba nustatė žemės ūkio nuomos mokesčio tarifą, kuriuo turintiems daugiau kaip 10 hektarų žemės nustatytas 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės nuomos tarifas.

Tarybos sprendimas yra aiškiai diskriminuojančio pobūdžio, nes nuomos mokesčio tarifai nustatyti atsižvelgiant ne į nuomojamos žemės savybes, bet konkretiems, žinomiems tarybos sprendimo priėmimo metu valstybinę žemę nuomojantiems asmenims.

Toks tarybos pasirinktas metodas yra subjektyvus, nesąžiningas, neatitinka LR Vyriausybės nuostatų, kuriomis savivaldybių tarybos deleguota teisė nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifų dydžius, siejamus su pačia nuomojama žeme, bet ne su ją nuomojančiais asmenimis“, – teigė ūkininkas.

„Šiuo atveju jūs balsavote dėl klausimo, kuris svarbus mums.  Tai gal vertėjo elgtis sąžiningai?“ A. Kupčiūnas

Tiesa, sunku pasakyti, ar išties galima teigti, kad didesnis mokestis nustatytas konkretiems asmenims.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir turto skyriaus vyr. specialistė Alina Melinauskienė informavo, kad savivaldybės teritorijoje 10 ir daugiau hektarų nuomojasi 63 fiziniai asmenys bei 19 juridinių asmenų.

Atsakė meras

Tiesa, žmogaus raštas nors ir nepasiekė tarybos narių, bet visgi į jį atsakyta – kovo 2 dieną mero Valentino Tamulio pasirašytame rašte ūkininkas buvo informuotas, kad pakeisti tarybos priimto sprendimo neįmanoma.

„Atsakydami į jūsų prašymą informuojame, kad neturime teisinės galimybės keisti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo.

Svarstydami 2022 m. mokesčio tarifus ir teikdami juos įvertinti Kėdainių rajono savivaldybės tarybai, atsižvelgsime į jūsų siūlymą“, – teigiama mero atsakyme.

Neapsidžiaugė

Visgi ūkininkas, gavęs mero atsakymą ir supratęs, kad jo raštas, skirtas tarybos nariams, šių net nepasiekė, visai neapsidžiaugė. Priešingai – kovo pabaigoje jis išsiuntė dar vieną raštą, tik šį kartą jau tiesiogiai ir visiems Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariams.

„Savivaldybės taryba turi teisę pakeisti savo sprendimą, todėl jai ir pateikiau prašymą.

Toks mano žingsnis remiasi paprasta logika – aš esu sudaręs žemės nuomos sutartis su Lietuvos valstybe, kuri teisę nustatyti valstybinės žemės nuomos mokestį delegavo savivaldybės tarybai. Todėl būtent taryba gali pakeisti savo sprendimą, jeigu pakartotinio svarstymo, kurio metu bus kalbama argumentų kalba, supras, kad jis buvo priimtas neapgalvotai ir yra žalingas bei nesąžiningas.

Deja, mano prašymas tarybos narių nepasiekė ir net nebuvo svarstytas, kadangi meras, panašu, pamanė, kad jis yra labai svarbus asmuo nustatant tarifą“, – savo rašte nusivylimo neslėpė kėdainietis.

Tuo tarpu savivaldybės teisininkas Dalius Ramonas teigė, kad tokie gyventojų prašymai į tarybos posėdžius ir nebūna įtraukiami.

„Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 5 d. „Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti pagal suteiktus įgaliojimus komitete apsvarstyti sprendimų projektai“ „Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius“. Tai yra baigtinis sąrašas asmenų, galinčių rengti ir pateikti sprendimų projektus.

Pagal 13 str. straipsnio 6 dalį, „savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras.

Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę.“ Sprendimų projektų rengimo, pateikimo procedūras nustato savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, Teisėkūros pagrindų įstatymas.

Deja, mano prašymas tarybos narių nepasiekė ir net nebuvo svarstytas, kadangi meras, panašu, pamanė, kad jis yra labai svarbus asmuo nustatant tarifą. A. Kupčiūnas

Taigi, gyventojų prašymai, be parengtų sprendimų projektų, taryboje tiesiogiai nesvarstomi, jų įtraukimas į darbotvarkę ir svarstymas tarybos posėdyje nenumatytas.

Gyventojai gali kreiptis į aukščiau nurodytas institucijas, turinčias teisę inicijuoti sprendimų projektus, arba gali naudotis peticijos teise – pateikti kreipimąsi  Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. Įstatyme nustatyti asmenys, turintys teisę teikti sprendimų projektus, gali pagal gautą prašymą inicijuoti tarybos sprendimo projekto rengimą arba pateikti motyvuotą atsakymą pareiškėjui“, – aiškino savivaldybės teisininkas.

Neišdiskutavo?

Ūkininko manymu, toks sprendimas, stipriai kirtęs per kišenę tiems, kurie nuomojasi 10 ir daugiau hektarų iš valstybės, buvo priimtas gerai visko neapsvarsčius nei komitetuose, nei pačiame rajono tarybos posėdyje pernai liepą.

„Ar kas nors bent susimąstė, ar kelių suinteresuotų asmenų noras atitinka miesto bendruomenės interesus?

Ar buvo atlikta analizė, kiek sutarčių bus nutraukta ir kiek apleistų žemių virs šabakštynais?

Susidaro įspūdis, kad tarybos sprendimas priimtas net nediskutuojant dėl jo nei komitetuose, nei taryboje.

Suprasčiau, jei sprendimas liestų pačius tarybos narius, tai galėtumėte spręsti, kaip norite. Bet šiuo atveju jūs balsavote dėl klausimo, kuris svarbus mums.

Tai gal vertėjo elgtis sąžiningai?“ – retoriškai klausė A. Kupčiūnas.

Ar kas nors bent susimąstė, ar kelių suinteresuotų asmenų noras atitinka miesto bendruomenės interesus? Ar buvo atlikta analizė, kiek sutarčių bus nutraukta ir kiek apleistų žemių virs šabakštynais?A. Kupčiūnas

Nepaaiškino

„Rinkos aikštė“ kreipėsi į rajono merą V. Tamulį ir klausė, kodėl ūkininko raštas, skirtas tarybos nariams, jų nepasiekė.

Į šį klausimą meras neatsakė, tačiau aiškino, kad į ūkininko prašymą bus atsižvelgta, kai bus svarstomas tas pats valstybinės žemės nuomos klausimas 2022 metams.

„Kadangi prašymas gautas 2022 metų pradžioje, į jį bus atsižvelgta, kai bus sprendžiamas valstybinės žemės nuomos tarifų klausimas būtent už šiuos metus.

Kėdainių rajono savivaldybės vadovai jau kalbėjo apie žemės nuomos mokesčio tarifus su ūkininkų atstovais. Yra sutarta iki vasaros dar kartą susitikti ir išdiskutavus rasti geriausią sprendimą valstybinės žemės nuomos klausimu. Bus nagrinėjamas ir į gerbiamo A. Kupčiūno pasiūlymas.

Ūkininkai žino, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, nuomojantys ar naudojantys valstybinę žemę, gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės tarybos patvirtintą Mokesčių lengvatų svarstymo komisiją dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo  ar atleidimo“, – teigiama mero atsakyme.

Rekomenduojami video