Žengiant koja kojon su sparčia technologine pažanga, teisės aktų pokyčiais ir rinkos iššūkiais, šiandien ūkininkai nebegali išsiversti be profesionalių konsultacijų. Tai sritis, kurioje bet kuris modernus ūkis ieško patikimų atsakymų į kasdienius gamybos, vadybos, apskaitos bei tvarumo klausimus. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad visą rugsėjo mėnesį bus laukiama paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (toliau – Strateginis planas) intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“.

Nemokamos konsultacijos

Kaip pažymi ŽŪM Strateginio planavimo departamento Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus vyriausioji specialistė dr. Aušra Čiplienė, parama konsultavimo paslaugoms yra viena populiariausių, todėl neabejotina, kad ūkininkų susidomėjimas išliks itin aukštas.

Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 1,525 mln. Eur (Sostinės regiono projektams skirta 610 800 Eur, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams – 914 200 Eur paramos lėšų). Verta paminėti, kad šiai priemonei 2023–2027 m. laikotarpiu suplanuotos paramos lėšos sudaro įspūdingą 5 mln. Eur sumą.

Kas gali pretenduoti į šią paramą? Konsultavimo paslaugos gali būti teikiamos aktyviems ūkininkams bei miško valdytojams, taip pat Europos inovacijų partnerysčių (EIP) grupės susikūrimą ir inovacinį projektą planuojantiems inicijuoti subjektams (pavyzdžiui, ūkininkams, miškininkams, kooperatyvams ir kitiems), kurie atitinka nustatytas tinkamumo sąlygas.

Konsultavimo paslaugų teikimo valandos fiksuotasis įkainis siekia 58 Eur be PVM.

Bendra paramos suma vienam konsultavimo paslaugų gavėjui 2023–2027 metų laikotarpiu sudaro iki 2 tūkst. Eur be PVM, o maksimalus leistinas ūkio konsultacijų skaičius yra ne daugiau kaip 34 konsultacijos.

Paslaugų gavėjams ypač paranku tai, kad paramos intensyvumas siekia 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, todėl jokių papildomų savų lėšų pridėti nereikia.

Pasak A.Čiplienės, didžiausio klausytojų ir dalyvių dėmesio sulaukia aplinkai ir klimatui naudingų žemės ūkio praktikų taikymo bei darnaus maisto medžiagų valdymo temos, apimančios vandens ir dirvožemio apsaugą, dirvožemio gerinimą ir organinių medžiagų kaupimą, tvarų augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimą, maisto medžiagų pusiausvyrą, anglies kaupimą, taip pat ūkio finansų ir verslo valdymo bei biologinės įvairovės išsaugojimo klausimai.

Strateginis planas sudarė kur kas lankstesnes sąlygas į konsultavimo veiklą įsitraukti patiems įvairiausiems rinkos dalyviams – ne tik didelėms institucijoms, bet ir asociacijoms, vienijančioms fizinius bei juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškininkystės veikla, žemės ūkio kooperatyvams bei jų asociacijoms. Konsultuoti gali ir individualią veiklą vykdantys nepriklausomi konsultantai.

Savo konsultavimo paramos „krepšelį“ ūkininkai gali naudoti konsultuojantis pas skirtingus konsultantus visiškai be jokių apribojimų.

Svarbiausios naujovės

Siekdama užtikrinti maksimalų skaidrumą, teisinį aiškumą ir apsaugoti lėšų panaudojimo efektyvumą, ŽŪM atliko reikšmingus paramos teikimo taisyklių pakeitimus. Šie patobulinimai tiesiogiai palietė paraiškų vertinimą, regioninį planavimą bei pačių konsultacijų apskaitą.

Pagrindiniai šių metų pakeitimai ir naujovės:

·         Tikslus regioninis priskyrimas. Anksčiau regionas būdavo nustatomas pagal išankstinę konsultanto prognozę paraiškoje, dabar – tik pagal realią vietą (žemės ūkio valdos centrą), kur buvo suteiktos paslaugos. Tai padės lėšas regionams paskirstyti tiksliau ir tolygiau.

·         Aiškiai apibrėžta valandos sąvoka. Siekiant išvengti skirtingų interpretacijų, nustatyta, kad valandos trukmės konsultacija trunka lygiai 60 minučių ir ji laikoma nedalomu apskaitos vienetu.

·         Netinkamos finansuoti išlaidos. Netinkamomis bus laikomos konsultacijos, suteiktos laikotarpiu, kai jų teikėjas buvo išbrauktas iš sąrašo arba konsultantas neturėjo registracijos konkrečioje srityje.

Nauja tai, kad paraiškų priėmimas ir vertinimas vykdomas atskirai pagal regionus: Sostinės regioną ir Vidurio bei Vakarų Lietuvos regioną. Dėl to paraiškų priėmimas skirtinguose regionuose gali būti sustabdytas skirtingu metu. Pats paraiškų priėmimo stabdymo principas nesikeičia – jis sustabdomas, kai pateiktų paraiškų prašoma paramos suma 50 proc. viršija konkrečiam regionui skirtą paramos lėšų sumą.

Paslaugų gavėjai bus atrenkami pagal iš anksto nustatytus kriterijus, vertinant viešųjų registrų duomenis ir skiriant atrankos balus už:

·         vykdomą veiklą sektoriuose: pieninė galvijininkystė (40 balų); mėsinė galvijininkystė ir kiti gyvulininkystės sektoriai (30 balų); sodininkystė, daržininkystė, uogininkystė ne mažesniame kaip 0,1 ha plote (30 balų); kita žemės ūkio ar miškų veikla, kai plotas ne mažesnis kaip 0,1 ha, o miško plotas – ne mažesnis kaip 0,5 ha (20 balų);

·         ekologinį ūkininkavimą: jei gavėjas vykdo ekologinę gamybą arba pereina prie jos (10 balų);

·         valdos ekonominį dydį: labai smulkus ūkis (25 balai); smulkus ir vidutinis ūkis (30 balų); stambus ūkis (20 balų);

·         buvimą jaunuoju ūkininku (10 balų).

Svarbu tai, kad kontroliuojanti institucija – Nacionalinė mokėjimo agentūra – turės teisę atlikti atrankinius skambučius konsultavimo paslaugų gavėjams, siekdama patikrinti jų faktinį dalyvavimą konsultacijose.

Ūkis – ir atsakomybė, ir galimybė

Kėdainių rajone, netoli Dotnuvos, įsikūręs Dambrauskų šeimos ūkis – puikus pavyzdys, kaip dešimtmečius kaupiama patirtis susitinka su naujosios kartos ambicijomis. Ūkininkas Saulius Dambrauskas daržininkystės verslą pradėjo dar 1991 metais, o šiandien ūkio vairą sėkmingai perima sūnus Povilas, po studijų JAV pasirinkęs tęsti tėvo pradėtą kelią. Bendras tėvo ir sūnaus valdomas plotas siekia daugiau nei 1 tūkst. ha, kuriuose auginamos bulvės, svogūnai ir grūdinės kultūros. Didžioji dalis daržovių sertifikuota pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą.

Daržininkystė yra ypač rizikingas ir specifinis sektorius, reikalaujantis didelio tikslumo, o klaidos čia kainuoja itin brangiai. Kaip atvirai pasakoja Saulius, yra buvę, kad nepavykus realizuoti išaugintos produkcijos, tūkstančius tonų bulvių yra tekę tiesiog išberti laukuose kaip trąšas. Todėl norint išvengti tokių nuostolių, šiuolaikiniame ūkyje neapsieinama be griežto planavimo, rizikos valdymo ir profesionalių patarimų.

Didelį vaidmenį šio ūkio sėkmės istorijoje atlieka nuolatinis žinių kaupimas. „Ūkis, kuris nesikeičia, nebus konkurencingas“, – įsitikinę abu ūkininkai. Todėl Dambrauskai ne tik ūkininkauja, bet ir mokosi: važiuoja į seminarus, analizuoja naujoves, konsultuojasi su ekspertais.

Strateginio plano priemone „Konsultavimo paslaugos“ yra pasinaudojęs ir tėvas, ir sūnus. Gautos konsultacijos Dambrauskams tapo tuo strateginiu tiltu, kuris padėjo išvengti brangiai kainuojančių klaidų ir priimti tikslius agronominius bei finansinius sprendimus. Profesionali ekspertų pagalba leido ūkininkams efektyviau planuoti investicijas, optimizuoti kasdienius procesus ir pasiekti maksimalų gamybinį našumą.

Abu ūkininkai europinę paramą ir konsultacijas vertina per ekonominės naudos prizmę. ES lėšos ir specialistų žinios padėjo modernizuoti sandėlius, įsigyti pažangius purkštuvus, laistymo įrangą. Pasak Povilo, kuris ne tik perėmė ūkį, bet ir išplėtė jį technologiniu požiūriu, paramos yra ir ji padeda ūkininkams sutaupyti modernizuojant ūkius, investuojant į brangią įrangą.