Lietuvos ūkininkai piktinasi dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų. Dėl to pirmadienį jie planuoja protestus visoje šalyje. Ūkininkai rinksis prie didžiųjų prekybos tinklų, perdirbėjų būstinių ir statys kryžius.

Kaip sakė Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas portalui lrytas.lt, kalbėdamas apie protesto tikslus, nedaugžodžiavo: „teisingumo siekiame“. Kaip minėjo jis, siekia teisingos pieno kainos vartotojams, teisingos kainos žemdirbiams. „Kainos yra neadekvačios, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Aiškiai matosi, kad kažkas iš to viso gėrio lobsta: prekybininkas arba perdirbėjas. Tai šiai dienai ir aiškinamės, ar prekybininkas, ar perdirbėjas didesnis Skrudžas“, – aiškino pašnekovas.

Norime atkreipti perdirbėjų ir prekybininkų dėmesį, jei jie dar turi kažkokių sąžinės likučių“, – kalbėjo M.Puidokas.

 Nors Žemės ūkio ministerija jau skelbė, kad bus inicijuojami tam tikri teisės aktų keitimai dėl pagalbos prieno ūkiams, M.Puidokas sako nesitikintis, kad sulauks pagalbos. Primename, kad panaši protesto akcija vyko dar 2016 metais.

Ūkininkai taip pat protestavo dėl žemų pieno supirkimo kainų – pieno gamintojai Vilniuje nemokamai dalijo šviežią pieną. K. Navickas: numatytos neatidėliotinos priemonės ir pagalba pieno ūkiams Dėl ženkliai kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų susidariusi padėtis pieno sektoriuje bus sprendžiama keičiant teisės aktus bei kitomis reguliavimo ir pagalbos priemonėmis. Nuo paėjusių metų spalio pieno supirkimo kaina ėmė mažėti dėl ženkliai kritusių grietinėlės, sviesto ir kietojo sūrio kainų užsienio rinkose.

 Lietuva eksportuoja iki 70 procentų pieno produkcijos. Taip pat pastaruoju metu ėmė mažėti pieno produktų vartojimas ir vidaus rinkoje. Dėl šių priežasčių sumažėjus mūsų šalyje pagamintos pieno produkcijos konkurencingumui ir susidarius nepalankioms pardavimų sąlygoms, pieno produktų perteklius kaupiamas sandėliuose. Be to, naujos produkcijos gamybą stabdo rinkų ir kainų neapibrėžtumas.

 „Nesutinkame, kad dėl šios padėties nukentėtų silpniausia pieno produktų gamybos grandis – pieno ūkiai. Jiems gresia skaudžiausios pasekmės – veiklos atsisakymai ir bankrotai. Ypač tai aktualu turintiems finansinių bei europinės paramos įsipareigojimų, nebaigusiems investicinių projektų. Jau dabar aišku, kad tokia padėtis taptų nepakeliama mažiesiems pieno ūkiams. Todėl rinkų ir kainų svyravimų našta privalo vienodai dalintis visi – pieno gamybos, perdirbimo ir prekybos grandinės dalyviai“, – sako ministras K. Navickas.