Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Tyrimas: sulaukę pensijos lietuviai tikisi gyventi iš atlyginimo

Atėjus pensiniam amžiui lietuviai planuoja toliau dirbti ir atlyginimą laiko pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje. Toliau būsimų pajamų sąraše rikiuojasi valstybinė senatvės pensija ir antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos.

Tai atskleidė 2020 metų pabaigoje bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ šeštą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaimyninėse šalyse planuojamų pajamų šaltinių struktūra gerokai skiriasi. Latviai tikisi gyventi pirmiausia iš valstybinės senatvės pensijos, antros pensijų pakopos lėšų ir asmeniškai sukauptų lėšų. Estai į pirmą vietą iškelia asmenines santaupas (trečiosios pakopos pensija, investicinis gyvybės draudimas, indėliai, investicijos ir kt.), kiti šaltiniai – antra pensijų pakopa ir valstybinė senatvės pensija.

„Stebina, kad lietuviai taip išsiskiria iš Baltijos šalių ir ruošiasi dirbti sulaukę pensinio amžiaus. Duomenys rodo, kad šiuo metu daugiau vyresnių negu 65 metai asmenų dirba Estijoje (12,9 proc.) negu Lietuvoje (11,1 proc.) ar Latvijoje (10,9 proc.). Žvelgdami į Lietuvos statistiką, matome, kad, sulaukę pensinio amžiaus, dalis gyventojų dar keletą metų išlieka aktyvūs darbo rinkoje – 65–69 metų amžiaus grupėje dirba 24 proc. senjorų, tačiau vyresnių dirbančiųjų skaičius smarkiai sumažėja“, – pranešime cituojama „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė.

Norint išgyventi teks dirbti ir pensijoje?

Pasak I. Pigagienės, į tokius tyrimo duomenis galima žvelgti dvejopai. Lietuvos žmonės, galvodami apie ateitį, į pirmą vietą iškelia asmenines pastangas, tiki, kad viskas yra jų pačių rankose, ir sąmoningai renkasi finansinę gerovę susikurti toliau dirbdami net ir sulaukę pensinio amžiaus. Tačiau labiau tikėtina, kad tyrimo rezultatai rodo ne pozityvų lietuvių veržlumą, bet įsitikinimą, kad, norint išgyventi, teks dirbti iki gilios senatvės, alternatyvių galimybių, kaip užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje, daugelis nemato.

„Lūkestis dirbti išėjus į pensiją neturėtų būti priežastis nukelti sprendimą kaupti ateičiai – galimybė dirbti sulaukus pensinio amžiaus labai priklauso nuo sveikatos būklės, kvalifikacijos, darbo rinkos padėties. Dar būnant darbingo amžiaus reikia imtis veiksmų ir užsitikrinti finansinį saugumą senatvėje, o sulaukus pensinio amžiaus turėti pasirinkimą – dirbti ar ilsėtis. Galbūt norėsis dirbti dėl saviraiškos, bet tai visai kas kita negu dirbti dėl išgyvenimo“, – pastebi „SEB Life and Pension Baltic SE“ atstovė.

Norint išvengti didelio pajamų sumažėjimo baigus profesinę veiklą, ekspertai rekomenduoja visą darbingą laikotarpį kaupti ateičiai ir tam skirti apie 10 proc. gaunamų pajamų. Kuo jaunesniame amžiuje pradedama periodiškai taupyti, tuo mažesnes sumas kiekvieną mėnesį reikia atsidėti.


Rekomenduojami video