Pabėgėlių priėmimo ir integravimo procesą labiausiai palengvintų reali sisteminė pagalba apsirūpinant būstu bent pirmiems metams, profesionali pagalba ieškant darbo pagal turimą kvalifikaciją bei intensyvūs ir integracijos galimybes užtikrinantys kalbos kursai, parodė Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ir Europos migracijos tinklo atliktas tyrimas.

Dauguma tyrime dalyvavusių į Lietuvą perkeltų asmenų tarp pagrindinių išvykimo iš gimtinės priežasčių įvardijo karo įvykius, norą apsaugoti savo vaikus, bėgimą nuo mirties, sugriautus namus, genčių nesutarimus.

"Buvo nebeįmanoma išeiti iš namų, vaikai eidavo į mokyklą su baime, kad nenukristų bomba ant mokyklos ar eidamas gatve negautų kulkos", - tyrime cituojama 33 metų amžiaus moteris.

Visiems tyrimo dalyviams Lietuva buvo paskirta pagal pabėgėlių perkėlimo programą, nei vienas iš jų nebuvo nurodęs šios šalies prioritetiniame sąraše.

"Atvykau ne savo pasirinkimu (...) man pasakė, kad arba Graikija, arba mes atgal į Siriją. Graikijoje ir Turkijoje nėra gera situacija, todėl atvykimas čia gavosi prievartinis", - ataskaitoje cituojamas trisdešimtmetis vyras.

Daugumos tyrimo dalyvių žinios apie Lietuvą buvo menkos arba jie jų iš viso neturėjo. Šiek tiek žinojo apie klimatą, sudėtingą lietuvių kalbą, kad Lietuva yra buvusi Sovietų Sąjungos valstybė.

Dėl žinių trūkumo neretai sukuriamas lūkestis, kad Lietuvoje pabėgėlių gyvenimo sąlygos tokios pat kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, t. y. gaunamas nemokamas būstas, didesnės išmokos, didesnis darbo užmokestis. Turimos žinios apie Lietuvą, neatitinkančios realybės, atvykus sukelia nemenką nusivylimą šalimi, teigiama ataskaitoje.

Daugelis apklaustųjų pakankamai pozityviai vertina tai, kaip buvo pasitikti Lietuvoje, esą jie buvo sutikti pagarbiai, laikantis visų formalių procedūrų. Tačiau keletas pabėgėlių skundėsi, kad po ilgos kelionės jais nebuvo reikiamai pasirūpinta, sakė, kad dėl procedūrų gausos jautėsi lyg nusikaltėliai.

Pirmosiomis dienomis juos trikdė nauja ir nepažįstama aplinka, Rukloje esančios karinės bazės, žinojimas, kad nepamatys artimųjų, kuriuos vylėsi sutikti, pabėgėlių gyvenimo sąlygos Lietuvoje, vienišumas ir nežinomybė.

"Šokiravo, kad (Pabėgėlių priėmimo, ELTA) centro vieta šalia karinės bazės, skraidinami kariniai lėktuvai, vaikai išsigando", - ataskaitoje cituojama 34 metų moteris.

Ataskaitoje pažymima, kad gyvenimo sąlygos Pabėgėlių priėmimo centre vertinamos palankiai, tačiau turima daug neigiamos patirties su lietuviais, gyvenančiais Rukloje, - iš jų gatvėse sulaukiama priešiškumo, agresijos, abejingumo ir pašaipų.

"Mano žmona, kai eina į parduotuvę, visi žiūri keistai, lyg mes teroristai būtumėme" - cituojamas 55 m. vyras.

Ateities perspektyvos Lietuvoje suvokiamos gana miglotai, nes nežinoma, ar bus išpildyti pagrindiniai lūkesčiai, nuo kurių priklausys noras likti šalyje - nemokamas būstas, gerai apmokamas darbas, leidžiantis išlaikyti šeimą, galimybė mokytis bei gauti medicininę pagalbą. Vis dėlto, norui kurti ateitį šalyje įtaką daro ne vien išpildyti pabėgėlių lūkesčiai, bet ir pačių atvykusių asmenų motyvacija čia likti, jų kalbiniai gebėjimai bei socialinių ryšių kūrimas, pabrėžiama ataskaitoje.

Solidarizuojantis su didžiulį migracinį spaudimą patiriančiomis ES valstybėmis narėmis iki 2017 m. gruodžio 31 d. numatyta perkelti 1 105 prieglobsčio prašytojus.

Praėjus daugiau nei metams nuo sprendimo priėmimo, procesas tik įsibėgėja - iki 2016 m. lapkričio mėn. perkelta 185 prieglobsčio prašytojai arba 17 proc. numatytos kvotos, o perkeltieji prieglobsčio prašytojai susiduria su iššūkiais, dėl kurių jų integracija tampa sunkiai įmanoma, teigiama TMO pranešime spaudai.

Tyrimas buvo atliekamas įgyvendinant Europos migracijos tinklo (EMT) 2015-2016 m. programą, bendradarbiaujant su UAB „Spinter Tyrimai".