Jei 8 iš 10 gyventojų žino, kiek jiems kainuos šventinės dovanos, išlaidas vaišių stalui yra suplanavusi kur kas mažesnė dalis. Vos vienas iš dešimties gyventojų sako skaičiavęs, kiek šiemet teks atverti piniginę šventiniam stalui, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Mažiau planuoja išleisti 4 iš 10

Daugiau negu pusė apklaustųjų (57 proc.), kurie yra apskaičiavę galimas šventinio stalo išlaidas, vaišėms ketina skirti nuo 50 iki 150 eurų. Penktadalis teigia išleisiantys nuo 150 iki 250 eurų, o daugiau negu 250 eurų pasiruošę skirti 7proc. apklaustųjų, rodo tyrimas. Daugiausia planuojančių didžiausias išlaidas maistui dviejuose didmiesčiuose – Vilniuje ir Kaune (atitinkamai 13 ir 18 proc.), pažymima pranešime.

Apklausos metu 38 proc. gyevntojų atsakė, kad tikisi švėntiniam stalui išleisti tiek pat, kiek pernai, o keturi iš dešimties ketina išleisti mažiau. Šventiniam maistui daugiau pinigų skirti planuoja 18 proc. apklaustųjų. 

„Atsižvelgiant į tai, kad maisto kainos kilo daugiau negu 30 proc., tiems, kurie planuoja išleisti tiek pat ar mažiau, teks atsakingai ir kruopščiai suplanuoti šventinio stalo patiekalus ir reikiamų produktų kiekį, kad kaina atitiktų suplanuotą biudžetą, arba pasidalinti išlaidomis su visais, švenčiančiais kartu, kas, kaip rodo tyrimo duomenys, dar nėra įprasta praktika“, – pažymi SEB banko asmeninių finansų ekspertė S. Strockytė-Varnė.

Anot jos, kita vertus, per šventės iš tiesų vis dar dažnai su maistu persistengiame – daug jo lieka nesuvartoto, yra išmetama. Statistika rodo, kad į šiukšlių dėžės iškeliauja vidutiniškai trečdalis nuperkamo maisto, o per šventes, tikėtina, ir dar daugiau.

Už vaišes vis dar moka šeimininkas

Tyrimo duomenys rodo, kad švenčių stalo išlaidos vis dar yra dažniausiai to, pas kurį švenčiame, rūpestis ir atsakomybė – taip teigia 38 proc. apklaustųjų. Trečdalis sako, kad dalijasi ruošiamus patiekalus. Ir išlaidas, ir patiekalus tarp šeimos narių ir giminaičių paskirsto penktadalis, rašoma pranešime.