Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Tūkstančius padovanoja ne tik patiklūs pensininkai

Pastaruoju metu itin padaugėjo melagingų „direktoriaus laiškų“, kuriuose imituojamas atsakingas pareigas įstaigoje einantis asmuo, duodantis nurodymus specialistams atlikti finansines operacijas, kaip pranešė Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC). Policija užregistravo jau ne vienos įmonės pareiškimus apie tai, kaip įmonės buhalteriai pakliuvo ant sukčių kabliuko.

Vykdo paliepimus

„Prieš siųsdami tokius laiškus, piktavaliai dažniausiai atlieka informacijos apie auką rinkimą, todėl laiškai būna gana įtikinantys: naudojamas vadovo vardas ir pavardė, kreipiamasi į specialistą, dirbantį su piniginėmis operacijomis“, – teigiama Kibernetinio saugumo centro pranešime. Pasak NKSC, laiško turinyje gali būti minimos aplinkybės, dėl kurių vadovas yra nepasiekiamas, bet piniginę operaciją reikia atlikti skubiai. Pavyzdžiui, rašoma „Reikia greitai apmokėti sąskaitą. Šiuo metu esu susirinkime, todėl atrašyk paštu“.

Panašiai atsitiko vienos privačios įmonės Ukmergėje buhalterei. Gavusi vadovo elektroninį pavedimą, ji atliko apmokėjimą, kurio suma – 10 620 eurų. Ji pervedė pinigus į sąskaitoje faktūroje nurodyto nežinomo asmens sąskaitą. Po kurio laiko paaiškėjo, kad buvo įsibrauta į vadovo elektroninį paštą ir iš jo išsiųstas fiktyvus laiškas su nurodymu pervesti pinigus. Kadangi laiškas buvo gautas iš vadovo elektroninio pašto, jis atrodė kaip tikras. Tačiau panašūs laiškai siunčiami ne iš tikro el. pašto, bet naudojamasi ir tam tikra programine įranga, imituojant, kad rašo įmonės direktorius, naudojamos vertimo programos.

Panašus laiškas vasaros pabaigoje pasiekė ir Klaipėdos kredito unijos buhalterę. Ji elektroniniu paštu gavo vadovo nurodymą atlikti tarptautinį pervedimą – į nurodytą sąskaitą pervesti 32 900 eurų. Moteris iš karto nesusisekė su unijos vadovu ir įvykdė paliepimą. Kai pinigų unijos sąskaitoje nebeliko, buhalterė sužinojo, kad vadovas jokių nurodymų dėl pinigų pervedimo jai nedavė – buhalterė tiesiog užkibo už sukčių mesto jauko.

Sukčiai iš Nigerijos

Kiek anksčiau Kaune vienos įmonės buhalterė į elektroninį paštą gavo laišką iš UAB direktorės, kuriame nurodoma pervesti iš UAB sąskaitos į Didžiosios Britanijos banką „Barclays“ 10 143 eurus. Tik atlikus pavedimą paaiškėjo, kad nurodymas pervesti pinigus atsiųstas visai ne įmonės vadovo, o nežinomų asmenų.

Po šio įvykio Kauno apskrities policija įspėjo, kad pastaruoju metu Kauno įmonių finansininkai ar buhalteriai gauna elektroninius pranešimus iš neva įmonės direktoriaus (nurodomas direktoriaus, kaip siuntėjo, elektroninio pašto adresas) su nurodymu atlikti skubų mokėjimą už prekes ar paslaugas į Jungtinės Karalystės ar JAV bankų sąskaitas. Laiškais pridedamos melagingos sąskaitos apmokėjimui 11 800-18 900 JAV dolerių sumai už 3D spausdintuvą ar 11 000 eurų – už konsultavimo paslaugas. Elektroniniai laiškai rašomi netaisyklinga lietuvių kalba, taip maskuojant siuntėją.

Informacijos tikrinimo metu gauta duomenų, kad melagingi elektroniniai laiškai siunčiami iš Nigerijos Federacinės Respublikos. Policijos pareigūnai rekomenduoja nurodymus dėl skubių finansinių operacijų papildomai aptarti žodžiu ar kitomis ryšio priemonėmis su įstaigos vadovu ar įgaliotu asmeniu, įsitikinti, ar įmonė pirko prekes, paslaugas iš atsitinkamo tiekėjo, kuris nurodomas gautose sąskaitose. Taip pat rekomenduojama neskubėti atverti prisegamų dokumentų, nes tokiu būdu gali būti pateikiama ne tik melaginga informacija, bet ir kenkėjiškas kodas, galintis paveikti gavėjo informacines sistemas. Siūloma naudoti patikimas antivirusines sistemas ir elektroninio pašto kliento programines įrangas, kurios apsaugos nuo apsimestinių elektroninių pranešimų.

Sukčiavimų elektroninėje erdvėje būdai tampa vis įvairesni, įmantresni. Naudojamasi ne tik „direktorių“ laiškais. Komunikavimas dėl verslo sandorių sudarymo tarp įmonių dabar dažniausiai vyksta elektroniniu paštu. Tuo pasinaudoja kibernetiniai sukčiai, kurie įsilaužia į elektroninio pašto paskyras ir perima susirašinėjimą tarp verslo partnerių – po to nukentėjusieji gauna apgaulingus elektroninius laiškus, kuriuose jie informuojami, kad pasikeitus įmonių duomenims, tikslinga, dėl verslo sandorių sudarymo, atsiskaitymus už prekes ar kt. paslaugas, persiųsti į apgaulinguose laiškuose nurodomas bankų sąskaitas. Dažnai jos atidaromos kitose šalyse.

Telefoniniai sukčiai

Nemažėja ir nukentėjusiųjų nuo telefoninių sukčių. Policija dar kartą atkreipia dėmesį, kad telefoniniai sukčiai aktyvėja ir vis suranda naujų apgaulės būdų.

Visuomenė nuolat informuojama, kad netikėtų gaunamomis žinutėmis į mobiliuosius telefonus dėl „laimėtų“ prizų, pareigūnu arba giminaičiu prisistatančio asmens skambučiais dėl ištikusios nelaimės. Dauguma gyventojų jau žino apie tokius sukčiavimo būdus, tačiau į sukčių pinkles patenkančių ir nukentėjusių gyventojų nemažėja.

Gyventojai į nusikaltėlių pinkles patenka norėdami susirasti darbą ar parduoti kokį nors daiktą. Sukčiai taikosi ir į tuos, kurie spaudoje ar interneto svetainėse pasiskelbia ieškantys bet kokio darbo. Dažnai telefonu paskambinęs asmuo teiraujasi, ar skelbimų autorius sutiktų padirbėti, pavyzdžiui, jo vaiko aukle ir, neragindamas skubėti, leidžia pagalvoti, apsvarstyti pasiūlymą. Pats pažada paskambinti po kelių dienų. Žmogus, ieškantis darbo, sutinka. Sukčius pasako pasirengęs tuoj pat sumokėti dalį atlyginimo, todėl paprašo banko sąskaitos ir elektroninės bankininkystės duomenų. Jei darbo ieškantis žmogus tai atskleidžia, nusikaltėlis, pasinaudojęs šiais duomenimis, žaibiškai ištuština jo sąskaitą arba paima greituosius kreditus.

Kitas sukčiavimo būdas yra toks – nusikaltėlis įtikina daikto pardavėją, kad nori avansu pervesti pinigus jam į sąskaitą už prekę ir prašo asmens pasakyti ne tik sąskaitos numerį, bet ir prisijungimo slaptažodžius. Dažnai nusikaltėlis pasako, kad nepavyksta iš karto pervesti pinigų ir reikia daugiau duomenų, kad būtų galima skubiai atlikti pavedimą. Jei daikto pardavėjas atskleidžia sukčiui elektroninės bankininkystės duomenis, šis, pasinaudojęs jais, palieka žmogų be pinigų sąskaitoje ar dar ir skolą greituosius kreditus teikiančiai bendrovei.

„Žavūs džentelmenai“

Apgavikas yra puikus žmogaus sielos žinovas, supranta, ko žmogus ieško, ko jam trūksta, ko jis nori. Atspėjęs slaptą troškimą, apgavikas sukuria iliuziją, kad iš tiesų yra tas žmogus, kuriuo verta pasitikėti. Jis gali tapti karininku ar didvyriu, mokslininku ar verslininku, kultūros veikėju, advokatu, policininku ar ministru. Viskas priklauso nuo situacijos, nuo aplinkybių.

Nukentėjusieji (dažniausiai moterys) „Facebook“ ar kitų socialinių tinklų paskyrose, pažinčių svetainėse pradeda bendrauti su nepažįstamais asmenimis, dažniausiai užsieniečiais, kurie prisistato našliais, dirbančiais inžinieriais didelių objektų statybose ar tarnaujantys misijose (dažniausiai Sirijoje), arba medikais. Sukčiai sakosi norintys visas savo gyvenimo santaupas investuoti Lietuvoje, siunčia fotografijas – žinoma, ne savo. Užmezgę kontaktą, jie siekia didesnio artumo – susirašinėja per mobiliųjų telefonų programėles (Viber, Messenger ir kt.); el. paštą, balsu bendrauja su moterimis – rodo joms dėmesį, giria, atjaučia, patarinėja. Galiausiai prisipažįsta įsimylėję, pažada atvykti į Lietuvą „susituokti ir laimingai bei turtingai“ gyventi.

Įgavę pasitikėjimą, prašo padėti sutvarkyti su pinigų atvežimu į Lietuvą susijusius reikalus: nurodo „diplomatų“, neva atsakingų už pinigų įvežimą (dokumentų tvarkymą) duomenis ir siunčia banko sąskaitų užsienyje numerius, į kurias prašo pervesti dideles pinigų sumas, žadėdami patirtas išlaidas kompensuoti su kaupu. Sutikus, nurodomos vis naujas priežastys, dėl kurių jų pinigai negali pasiekti Lietuvos ir prašoma atlikti dar vieną (kiekvienu kartą neva paskutinį) pavedimą. Sakoma, kad to nepadarius, visi pinigai gali būti prarasti. Jau investavusios dideles pinigų sumas ir dar vis tikėdamosis jas atgauti, nukentėjusiosios toliau siunčia savo pinigus į nurodytas užsienio bankų sąskaitas nežinomiems asmenims, patiria didelių nuostolių, dažnai įklimpsta į skolas.

Atminkite, kad bendraujant internetu būtinas atsargumas ir netgi sveikas įtarumas. Apie žmogų daug sužinome iš kūno kalbos, greitesnio grįžtamojo ryšio betarpiškai kalbantis. Internetas ar mobiliosios programėlės suteikia daug mažiau galimybių pažinti, susidaryti objektyvesnę nuomonę apie kitą asmenį.

Gavus prašymų arba bet kokių užuominų apie pinigų pervedimą mažai pažįstamiems žmonėms, būtina be jokios skubos, kritiškai ir atsakingai įvertinti didelę tokio poelgio riziką.

 

„Akistatos“ ir Policijos departamento inf.

 

Rekomenduojami video