Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Tūkstančiai ligonių liks be vaistų

Vaistų gamintojų asociacija praneša, kad nuo liepos įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, apie 150 tūkst. pacientų vaistų, kuriais iki šiol gydėsi, galės nusipirkti tik už savus pinigus. Deja, tai nėra lobizmo atvejis, asociacija apie tai kalba ne norėdama pagąsdinti ir išpešti sau naudos. Tai, kad naujoji tvarka neigiamai palies daug pacientų, patvirtino ir pacientų organizacijos, ir sveikatos apsaugos politiką formuojantys parlamentarai.

Nuo liepos įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, apie 150 tūkst. pacientų, norėdami tęsti gydymą, medikamentus turės pirkti iš asmeninių lėšų. Iš naujojo kainyno, Vaistų gamintojų asociacijos duomenimis, buvo išbraukti beveik keturi šimtai iki tol kompensuotų vaistinių preparatų. Tai vaistai, skirti sergantiems širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos bei kitomis ligomis.

Vaistinių preparatų pasirinkimas gyventojams Lietuvoje mažėja nuolat, pastebima Vaistų gamintojų asociacijos pranešime. Anot ekspertų, pagrindinė to priežastis - per griežtas teisinis reguliavimas. Skaičiuojama, kad nuo sausio iki balandžio, pirkdami receptinius kompensuojamuosius vaistus, kurie nebepatenka į kompensuojamųjų vaistų kainynus, gyventojai iš viso jau išleido apie 9 mln. eurų.

„Pacientų išleidžiamos sumos receptiniams vaistams, kurie yra kompensuojamųjų vaistų sąraše, bet nepatenka į kainyną, pastaruoju metu didėja. Pirmąjį metų ketvirtį žmonės už šiuos medikamentus sumokėjo maždaug 1,1 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Tai rodo, kad pacientai dažniau linkę tęsti jiems pasiteisinusį medikamentinį gydymą", - sako Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa Bričkienė.

Duomenys taip pat rodo, kad antrąjį metų pusmetį didėja vos 19 vaistinių preparatų bazinė kaina, o mažėja - daugiau nei 400. Tai reiškia, kad valstybės išlaidos šiose grupėse esantiems vaistams pastaruoju metu taip pat mažėja. Seimo rudens sesijoje numatyta svarstyti Farmacijos įstatymo pakeitimus. R.Bričkienė ragina politikus atsižvelgti į dabartines tendencijas ir priimti tokias pataisas, kurios užtikrintų didesnį vaistų pasirinkimą pacientams ir mažintų jų asmenines išlaidas gydymui.

„Jei į naująjį įstatymą būtų įtraukti pakeitimai, nustatantys vienodą maksimalią priemoką vaistams, turėtume visai kitokią situaciją. Pagal tokią tvarką, šiame kainyne būtų likę 65 vaistiniai preparatai ir tai leistų bent 100 tūkstančių pacientų tęsti jiems įprastą gydymą, neperkant jiems priklausančių kompensuojamųjų vaistų už pilną kainą. Nebūtų korektiška įstatymo pakeitimais bandyti perauklėti pacientus keisti savo įpročius. Tai turėtų tapti ilgalaike valstybės sveikatos raštingumo strategija", - teigia asociacijos vadovė.

Farmacijos įstatymo pakeitimus Seimas turi priimti iki metų pabaigos, nes pernai Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai. Tvarka turi būti pakeista ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 2 d.

Rekomenduojami video