Jau patvirtinus trečios
vakcinos dozės tvarką susilpninto imuniteto pacientams vis garsiau
kalbama, kada palaikomojo skiepo galėtų sulaukti ir kitos visuomenės
grupės. Nors dar išlieka abejonių, ar tikrai visiems reikės trečios
skiepo dozės, kiti specialistai ragina nedelsti, mat kai pradės sirgti
paskiepyti ar vėl užsikrėsti jau persirgusieji.
Dar prieš kurį laiką VU
Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius paragino
kuo greičiau sekti Izraelio pavyzdžiu ir pradėti trečia doze skiepyti
daugiau žmonių.
„SAM sprendimas paskiepyti sunkiomis kraujo ligomis ir inkstų
nepakankamumu sergančius yra geras, tačiau jo įtaka epidemijos valdymui
labai menka, nes apima mažiau negu 0,1 proc. populiacijos. Neturėkime
iliuzijų – net Urugvajuje pasiskiepijo „tik“ 73 procentai gyventojų, ką
jau kalbėti apie Lietuvą, kur antivakserių balsas skamba iš kiekvieno
lygintuvo, o dalis esamų ir būsimų Seimo narių iš to kraunasi politinį
kapitalą būsimiems rinkimams.
Kuo daugiau šalyje
neskiepytų asmenų, tuo pandemijos greitis, delta atmainai plintant kaip
vėjaraupiams, bus didesnis. Neturėkime iliuzijų, kad nesirgs paskiepyti
žmonės. Jau sakiau anksčiau – paskiepyti žmonės suserga ir netgi miršta.
JAV Užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centras prognozuoja, kad
Jungtinėse Valstijose iš 1 milijono paskiepytų kas savaitę susirgs 210,
o iš 1 milijono neskiepytų 1790 asmenų“, – dėstė jis socialiniame
tinkle.
Sostinė atvėrė „Litexpo“ vakcinavimo centrą
Pristatydama trečiojo skiepo tvarką daliai sunkių pacientų SAM nurodė,
jog, „tikėtina, kad visi kiti norintieji trečia vakcinos doze galės
pradėti skiepytis 2021 m. IV ketv. – 2022 m. I ketv.“
Kaip portalui tv3.lt kiek anksčiau yra sakiusi ir sveikatos apsaugos
ministro patarėja Aistė Šuksta, neatmetama galimybė, kad ateityje trečią
COVID-19 skiepo dozę galėtų gauti daugiau žmonių.
Dėl jau yra atliekami
tyrimai ir tikrinamas antikūnų kiekis:
„Galvojama įtraukti ir daugiau asmenų grupių. Bet pozicija yra
nepakitusi – šiuo metu laukiame mokslinių tyrimų ir iš gamintojų,
Europos vaistų agentūros, Europos Komisijos rekomendacijų. Jeigu jų
nesulauksime, gali būti priimti ir nacionaliniai sprendimai. Jei reikės,
tą ir darysime.“
Reikės ne visiems?
VU Gyvybės mokslų centro imunologė profesorė Aurelija Žvirblienė
portalui tv3.lt teigė, kad vis tik nėra aišku, ar vadinamosios
papildomos dozės tikrai reikės visiems gyventojams.
„Gali būti, kad jaunesniems žmonėms, kuriems po dviejų skiepo dozių susidaro geresnis specifinis imunitetas, galbūt išvis nereikės papildomos skiepo dozės. Taigi čia dar reikėtų sulaukti gamintojo duomenų. Nes bent jau „Pfizer“ tikrai yra pateikęs registracijai trečią dozę. Sulaukus duomenų būtų aiškiau, kokioms grupėms tai rekomenduojama – kokio amžiaus, kiek žmonių yra dalyvavę tyrime, kokios buvo stebėtos nepageidaujamos reakcijos. O šiuo metu mes nieko nežinome – kokios yra nepageidaujamos reakcijos po trečios skiepo dozės, kiek laiko turi praeiti. Gamintojai tik preliminariai nurodo, kad gali reikėtų praėjus nuo 6 iki 12 mėnesių“, – aiškino A. Žvirblienė.
Ji pridūrė, kad juo
labiau reikia sulaukti duomenų, ar skiriasi nepageidaujamos reakcijos
tiems, kurie turi pakankamai aukštą antikūnų lygį ir tiems, kurie jų
turi mažai ar visai nebeturi.
„Dėl to nėra jokio aiškumo. Tam tikrų duomenų galime sulaukti kitoms
šalims, pavyzdžiui, Izraeliui pradėjus skiepyti trečia doze tam tikras
grupes. Taip pat ir Jungtinė Karalystė žada pradėti nuo rugsėjo.
Tai tikrai geriau pasižiūrėti į kitas šalis. Juk kas iš pradžių buvo ir
su vakcinų naudojimu, kai buvo paskiepytas didelis skaičius žmonių, buvo
paskelbta apie nepageidaujamas reakcijas, trombozių riziką ir
panašiai“, – pastebėjo mokslininkė.
Vakcina veikia efektyviai
Kaip pabrėžė pašnekovė, juo labiau nėra skubos kalbėti apie trečiąją dozę, nes ir pirminis vakcinavimas sudaro pakankamą apsaugą. „Jei matome, kad šalyse, kur yra paplitusi delta atmaina, yra aukšta apsauga nuo hospitalizacijos ir sunkių atvejų, mirties, tai kaip ir nebūtų būtinybės skubėti skiepyti, nes apsauga yra“, – pastebėjo imunologė. Ji priminė, kad vakcinacijos paskirtis visgi yra apsaugoti nuo sunkių komplikacijų ir mirties.
„Tai matome, kad šią funkciją jos atlieka. Matome tą ir iš Lietuvos, ir
kitų šalių pavyzdžių. O kad žmonės gali prasirgti, būti nešiotojais,
taip gali atsitikti. Bet viruso nešiojimas reiškia, kad žmonės gali būti
pavojingi aplinkiniams, bet jei aplinkiniai yra pasiskiepiję, yra
apsaugoti tai dabar pačių žmonių reikalas stengtis apsisaugoti ir
pasiskiepyti“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Imunitetas su laiku blėsta
Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas tuo metu šią problemą visų pirma siūlė vertinti keliais aspektais. Vienas jų būtų virusologinis, kitas – socialinis-politinis ir ekonominis.
„Kalbant apie virusologinį aspektą, tai aišku viena – vis tik
imunitetas, kaip ir prie kitų negyvų vakcinų, kaip ir kitų koronavirusų
ir gripo, su laiku blėsta. Kuriam laikui išlieka apsauga, kol kas
neaišku, bet aišku viena, kad kiekvienam pakankamas apsaugos kiekis
išliks skirtingas.
Suprantama, kad pas tą, kurio imunitetas bus nusilpęs – pas senjorą ar turintįjį sunkias lėtines ligas – susiformuos mažiau antikūnų ir atminties ląstelių ir jos išliks trumpiau. Todėl būtų labai svarbu, kad nebūtų praleistas tas momentas, kada jau imuninės apsaugos gali neužtekti, ypač kai kalbama apie naujus štamus“, – aiškino jis.
Anot S. Čaplinsko, aiškiai matoma, kad skiepai prieš delta atmainą
veikia, bet veikia ne taip efektyviai.
prof. Saulius Čaplinskas
„Kitaip sakant, tam, kad užblokuotų delta atmainą, reikia didesnio
antikūnų kiekio, kai prieš Uhano atmainą užtektų mažesnio kiekio. Tai
virusologine prasme, kol tai nėra aišku, labai svarbu, kad nebūtų
pavėluota“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, kai jau pradėsime diagnozuoti užsikrėtusius ir
sergančius asmenis, kurie persirgo ir vėl užsikrėtė arba pasiskiepijo ir
užsikrėtė, tai reiškia, kad jau pavėlavome.
„Pagal tai, kad antikūnai pradeda silpnėti, jau įrodyta, kad jų pradeda
ryškiai mažėti praėjus 76 d. po persirgimo ar skiepo. Aišku, pas visus
žmones skirtingai. Taigi, ko gero, anksčiausias laikas, kada jau galima
būtų pradėti galvoti, kada reikia revakcinuotis, galėtų būti 3 mėnesiai
po pilnos vakcinacijos ar persirgimo. Kada vėliausiai – neaišku, svarbu,
kad dar prieš susergant ar užsikrečiant pakartotinai“, – dėstė S.
Čaplinskas.
Kai kurios šalys dar negavo nei pirmo skiepo
Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad socialine prasme vis tik kol kas
neskubama daryti labai aiškių tarptautinių rekomendacijų.
„Tokios šalys kaip Lietuva yra privilegijuotos – turime pakankamai
skiepų jau ir trečiai dozei, o dauguma pasaulio šalių negali gauti ir
pirmosios. Tai dėl to nereikėtų tikėtis, kad greitai bus kažkokios
aiškios tarptautinės rekomendacijos. Į tai reikia žiūrėti labai
rezervuotai. Neatsitiktinai kai kurios šalys ir pačios priima
sprendimus, sakykim, Izraelis“, – kalbėjo profesorius.