Nėra savaitės, kad šalies policijos įvykių suvestinėse nebūtų užfiksuotas nors vienas smurto šeimoje atvejis, kai nukentėjusiojo skriaudikai – jo paties tėvai. Tik vieni tokio „auklėjimo“ metodai pagarsinami aukai neprireikus medikų, o kiti – ne tik prireikus ilgo gydymo, bet ir net prišaukus invalidumą, luošumą. Ir vis daugiau tokių smurto prieš savo vaikus atvejų, kai tėvai chuliganai tramdomi teismo bausmėmis.

Chuliganas senolis

Įprasta manyti, kad vaikai griežtumu, pamokymais, pabarimais, galiausiai – ir smurtu savo tėvų „auklėjami“ vaikystėje ir paauglystėje, kol, perfrazavus populiarią patarlę, medelis dar jaunas, lengvai palenkiamas. Tačiau būna, kad taip tėvų lenkiamas ir jau storakamienis medis – tai yra suaugęs žmogus. Neseniai tokį nusikaltimą išnagrinėjo Kauno apygardos teismas. Ežerėlio miestelio (Kauno r.) gyventojas Vytautas Vladas Marcinkevičius (86 m.) buvo kaltinamas sunkiai sužalojęs savo brandaus amžiaus sūnų (55 m.).

Į teismo salę įėjo lieso kūno sudėjimo kaltinamasis – palinkęs, pasiramsčiuodamas lazdele. Nežinant sunku būtų patikėti, kad toks senolis savo gyvenimo saulėlydyje dar gali būti mirtinai pavojingas šalia jo esantiesiems. Bet šiuo atveju būtent taip ir yra – devintąją dešimtį bebaigiantis pensininkas pernai birželį namie peiliu taip sužalojo savo sūnų, kad šis dėl pažeisto plaučio vos neiškeliavo anapilin. Medikai įvertino, kad vyras patyrė sunkų sužalojimą. Už tai senoliui grėsė net iki 12 metų nelaisvės.

Tas pats senolis pernai liepą, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai peiliu sužalojo sūnų, dar aršiai šokinėjo ir prieš savo žmoną, grasindamas ją papjauti, sukapoti kirviu – užmušti.

Bet teisme senukas jau elgėsi kaip šilkinis. Galbūt todėl teismas pensininko pasigailėjo – pritaikė Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnį, leidžiantį apsiriboti išimtinai švelnesne bausme nei numatyta BK. Taigi teismas savo artimųjų baubui skyrė net ne laisvės atėmimą, o laisvės apribojimo bausmę 2 metams. Tai reiškia, kad tiek laiko nuteistasis privalo laikytis teismo priesakų: nevartoti alkoholio, šio gėrimo neįsigyti ir nelaikyti namie, o naktis leisti tik savo šeimos pastogėje.

Dūrė prasilenkdamas

Ar pensininkas V. V. Marcinkevičius ketina laikytis teismo nurodymų ir žada įvertinti Temidės švelnų paglostymą, galima tik spėlioti. Pats vyras tikino teismą, kad po minėtų išpuolių nebegeria ir netriukšmauja. Jo žmona pataisė sutuoktinį – esą jis tik mažiau geria, bet dar neatsisakęs šio savo gyvenimo pomėgio, šeimos kasdienybę seniai trikdančio ir luošinančio.

Teismo nuosprendžiu V. V. Marcinkevičius dar įpareigotas sumokėti 162 eurus Ligonių kasai už jo sužaloto sūnaus gydymą.

O pats sūnus buvo atlaidus ir geranoriškas tėvui, kaip ir jo mama, – jokio ieškinio tėvui ir sutuoktiniui jiedu nepareiškė. Patikėjo, kad senukui protą išgarino ilgai vartotas alkoholis, o jeigu šis nebus vartojamas, tai ir problemų nebekilsią.

Policininkų ir medikų V. V. Marcinkevičiaus sužalotam sūnui prireikė pernykščio birželio 28-osios vakarą, kai girtas (1,37 promilės alkoholio – lengvas girtumas) tėvas be jokios priežasties dūrė savo atžalai peiliu į krūtinę. Sūnus buvo visiškai blaivus, telefonu motinos paprašytas kuo greičiau grįžti iš sodo, nes esą girtas tėvas neduoda ramybės, yra agresyvus. Kai grįžęs sūnus tėvą paguldė, šis netrukus vėl atsikėlė. O virtuvinio peilio senolis griebėsi labai netikėtai, kai prieškambaryje prasilenkė su sūnumi. Pajutęs dūrį, sūnus puolė gintis – stengėsi atimti peilį. Šis iškrito tėvui iš rankų. Konfliktas buvo užgesintas akimirksniu, tačiau, kaip sakoma, šaukštai buvo jau po pietų – sūnus buvo sužalotas.

Sužalotojo seseriai iškvietus pareigūnus ir medikus, nelaimėlis buvo gydomas ligoninėje, o smurtautojas vieną parą praleido areštinėje. Anksčiau rimtesnių nusikaltimų nepadariusiam senoliui tai buvo nemaloni patirtis – paprasčiausiai nepatogus gyvenimas.

Vėliau išgijęs sūnus tėvui atleido. Todėl ir teisme jis nebeprašė griežtos bausmės, nes teigė tikįs, kad tėvas gyvens ramiai.

Grasino ir žmonai

Bet iš tikrųjų V. V. Marcinkevičius – ne taip greitai sutramdomas senukas. Kaip jau minėta, po to, kai peiliu sužalojo sūnų, praėjus trims savaitėms, agresiją liejo ir savo žmonos adresu. Tuokart pensininkas irgi buvo neblaivus. Kuo jam neįtiko žmona, sunku pasakyti. Pats V. V. Marcinkevičius teisme kaltę neigė – tikino, kad negrasino žmonai ją nužudyti, jos nebaugino. „Kvaila boba“, – taip jis apibūdino žmoną dar tada, kai ji išsigandusi iškvietė policininkus. Bet teisėsaugininkai netrukus pripažino, kad moteris nebuvo kvaila – tik įtari, atsargi, apsidraudžianti, nes ji baiminosi, kad ją gali ištikti tėvo padurto sūnaus likimas. Anot moters, girtas sutuoktinis tuokart buvo išdaužęs langą, veržliarakčiu daužė duris, kad priartėtų prie bandžiusios pasislėpti žmonos, ir grasino ją nužudyti.

„Kai negirtas, tai ir normalus“, – savo sutuoktinį apibūdino nukentėjusioji teisme. Bet esą tik kas gali garantuoti, kad vyras nebegers?..

Moteris neslėpė, kad sutuoktinis visą gyvenimą būdavęs agresyvus ir gėręs, namie siautėdavęs dažnai. Tik anksčiau lyg ir nebuvę mados skųstis sutuoktinio smurtu, netgi gėda buvusi, vaizdingiau tariant, nešti šiukšles iš savo kiemo.

Diktatas – norma?

Statistika teigia, kad pensinio amžiaus asmenys šeimoje smurtauja itin retai – jie sudaro vos kelis procentus visų smurtautojų lentelėje, juos sugrupavusioje pagal amžių. O ir bendro gyvenimo šeimoje „stažas“ rodo, kad per 25 metus kartu pragyvenusiose porose smurtas pasitaiko tik 2,7 proc. šeimų.

Galiausiai, kaip teigia smurto apraiškas tyrinėjantys policijos pareigūnai, šeimos galvos diktatas, arba smurtas, iki šiol vis dar yra tarsi norma šeimoje, tam tikros mūsų kultūros dalis: esą taip reikia. Juk net ir kai kurie patys pareigūnai, stabdantys smurtą šeimoje, vis dar tebėra įsitikinę, kad suduoti antausį šeimos nariui ar įtūžus paleisti šlepete – nieko tokio. Policijos pareigūnų apklausos rodo, kad taip mąsto apie 5 procentus pareigūnų.

Nekantri motina

Anot statistikos, dažniausiai smurtaujama šeimose, kai vyriausiems jų nariams – 20–40 metų. Dažniau vienas kitą tokiose šeimose „auklėja“ sutuoktiniai ar sugyventiniai, tačiau vis dar daug atvejų, kai tėvų smurtu „auklėjami“ mažamečiai ar nepilnamečiai vaikai.

Jeigu dar kam nors atrodo, kad diržas ir „beržinė košė“ vaikus padaro gerais žmonėmis, verta išgirsti apie Vilniaus krašto gyventoją Moniką Valaitienę (22 m.). Ši moteris neseniai nuteista realia nelaisvės bausme – 2,5 metų kalėti. Tokį nuosprendį paskelbė Vilniaus apygardos teismas, pripažinęs, kad M. Valaitienė sunkiai sužalojo savo mažametę dukrelę.

Į policijos akiratį M. Valaitienė pateko pernai sausį, kai prarado kantrybę su savo mažyle ir įkrėtė jai „beržinės košės“ – suėmusi verkiančią mergytę už pažastų, iškėlė iš lovelės ir, laikydama ant rankų, tyčia kelis kartus stipriai krestelėjo.

Teisme M. Valaitienė neigė purčiusi dukrelę, tačiau tai paneigė teismo medicinos specialistai. Mat jie nustatė, kad mergaitė ne kartą purtyta – jai nustatytas sukrėsto vaiko sindromas.

Teisiamoji įtikinėjo, kad susižaloti dukra galėjusi krisdama iš lovos, arba ją žaisdama galėjusi sužaloti jos vyresnioji sesuo. Taip pat moteris svarstė, kad mergaitę galėjęs sužaloti jos sugyventinis, su kuriuo jos santykiai dėl girtavimo buvę įtempti. Tačiau visas šias versijas teismas atmetė kaip gynybines, vengiant griežtos atsakomybės.

M. Valaitienės šeima jau ir anksčiau buvo įtraukta į įgūdžių stokojančią šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. O po įvykio, kai dukrelei prireikė rimtos medikų pagalbos, iš M. Valaitienės buvo laikinai paimtos abi jos mergytės.

Teismo nuomone, kaltinamoji, kelis kartus sąmoningai stipriai krestelėdama dukrelę, turėjo suvokti, kad tokiu būdu kelia grėsmę vaiko sveikatai.

Už grotų dukrelės skriaudikė siunčiama dėl to, kad ji padarė labai sunkų nusikaltimą, neprisipažino ir todėl nesigailėjo. Pati moteris charakterizuojama kaip įgūdžių ir atsakomybės vaikams stokojanti motina.

Deja, Lietuvoje tokių motinų (ir tėvų) – vis daugiau. Kartu daugėja ir laimingos vaikystės neturinčių vaikų.

Tik faktai:

Smurto šeimoje atvejų, apie kuriuos pranešama policijai, kasmet priskaičiuojama po kelis tūkstančius.

Policijos duomenimis, 2015 metais smurto šeimoje aukomis tapo 381 mažametis ar nepilnametis vaikas: 188 berniukai ir 192 mergaitės.

Bet šie skaičiai, anot kovotojų su smurtu šeimoje, yra tik apytiksliai, mat net ir pasaulinė praktika rodo, kad dėl smurto šeimoje į policiją kreipiamasi tik vienu atveju iš trijų.

Irena ZUBRICKIENĖ