...Telšiuose Mindaugas Šliogeris užfiksavo neįprasta reiškinį – „apverstą vaivorykštę“, kuri pasirodė beesanti saulės halas. Užfiksuotu vaizdo įrašu ir nuotraukomis vyras sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Vyras sako, kad išėjęs į
lauką pamatė ryškų vaizdą danguje, kuris po kelių minučių dingo.
Naujienų portalui tv3.lt Gytis Valaika, Lietuvos hidrometeorologijos
tarnybos, komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus
vyriausiasis specialistas sako, kad halo susidarymą nulemia daugybė ledo
kristalų, kurie yra cirrus (plunksniniuose) debesyse. Matomą vaizdą
labiausiai lemia tų kristalų išsidėstymas, dydis, orientacija (kampas
kuriuo laužia Saulės spindulius).
Na, o jurbarkietė Jurgita kviečia prisiminti pavasarį ir jo metu
pastebimą reiškinį – saulės halą.
Jurgita skaisčiame žydrame danguje
susidariusį saulės halą, kuris tarsi apgaubęs medžio viršūnę.
Šia
nuotrauka, užfiksuota gegužės mėnesį Jurbarke, Jurgita dalijasi ir su
naujienų portalu tv3.lt.
Kas yra halas?
Halas – tai optinis reiškinys, susidarantis lūžtant ir atsispindint
šviesos spinduliams plunksninių ir plunksninių sluoksninių debesų
šešiabriauniuose prizmės formos ledo kristaluose.
Kartais halas gali pasirodyti esant persišviečiant ledo rūkui arba galingo kamuolinio debesies viršuje, kai Saulės spinduliai prasiskverbia per išsklaidytą jo viršūnę. Halo formos gali būti įvairios: balsvi vaivorykštiniai šviesos ratilai, lankai, juostos, stulpai, kryžiai, dėmės, netikros saulės (parheliai) aplink Saulės ar Mėnulio diską.
Iš viso yra užfiksuota apie 50 įvairių
halo formų. Lietuvoje halas aplink Saulę susidaro 40–60 kartų per metus,
o aplink Mėnulį – 15–20 kartų. Dar keletą kartų galima pastebėti
netikras saules, atskiras halo dalis – stulpus ir lankus.
Halo susidarymas
Debesyse plūduriuoja nesuskaičiuojama daugybė taisyklingų šešiabriaunių
kristalų (monokristalų). Jų dydis gali būti nuo 0,025 iki 0,25 mm. Gerai
žinoma, kad prizmė gali išskaidyti baltą Saulės šviesą į sudedamąsias
spalvas – spektrą (šviesos dispersija).
Ledo monokristalai, panašiai kaip mažytės prizmės, laužia ir atlenkia
Saulės šviesos spindulius, todėl halo reiškiniai būna spalvoti.
Kampas,
kuriuo atlenkiami šviesos spinduliai, priklauso ne tik nuo prizmės
viršūnės kampo, bet ir nuo pačių spindulių kritimo kampo.
Kad susidarytų uždari halo ratilai, ledo kristalai turi būti maži (25–50
µm), o orientacija Saulės spindulių atžvilgiu – chaotiška. Todėl
šviesos spinduliai ne tik lūžta, bet dar ir išsisklaido į visas puses
spalvotais spinduliais priklausomai nuo to, kokiu kampu jie pasiekė ledo
kristalą (šis kampas gali būti nuo 0° iki 90°).