Žmogaus studijų centro atliktas naujausias tyrimas rodo, kad vis daugiau mūsų tautiečių didžiuojasi būdami lietuviai. O mūsų žmonių planuose - dirbti savo šaliai ir čia gimdyti vaikus.

Svarbu, ar žmonės mato viltį ateityje

Žmogaus studijų centras jau senokai atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra lyderė daugelyje negatyvių dalykų - pagal savižudybes, mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų, emigraciją ir pan. Iš to kilo mintis labiau pasigilinti į tokio negatyvumo priežastis, veiksnius ir sprendimo būdus. Lietuvos emocinės būsenos stebėseną minėtas centras pirmą kartą atliko 2008-aisiais, tiesa, prieš pat finansų krizę buvo apklausta daugiau nei 1000 žmonių. Šiandien jau atlikta 12 tokių tyrimų, apklausta daugiau nei 13 tūkst. žmonių, nenuostabu, kad sukaupta nemaža duomenų bazė, kuri leidžia pasinerti į gilesnę analizę.

„Anomijos“ terminą įvedė prancūzų sociologas Emilis Durkheimas. Toks reiškinys žymi gyvenimą, kuriame žmonės pradeda jausti, kad gyvenimas ne progresuoja, ne gerėja, o blogėja; kad valdžia yra nusišalinusi ir palikusi žmones vargti savo pačių vargus. Šis terminas žymi įsivaizdavimą, kad socialinė tvarka yra nestabili ir neprognozuojama, - aiškino dr. G.Chomentauskas. - Kitas aspektas, žmonės jaučiasi negalintys pasitikėti kitais, atitinkamai tarpasmeniniai santykiai nebeteikia pasitikėjimo.“

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad laimę ir pasitenkinimą gyvenimu lemia tai, kiek žmonės mato viltį ateityje ir kiek jie jaučia turintys jėgos keisti savo asmeninį bei socialinį gyvenimą. „Kai didiname žmonių pasitikėjimą vienas kitu, didiname pasitikėjimą valdžia. Kai žmonės supranta, kad valstybė egzistuoja dėl jų poreikių, jie pradeda matyti viltį ateityje ir turi jėgos keisti tai, kas jų netenkina. Tada didėja ir laimė.

Įdomus faktas, kad laimės jausmas nėra glaudžiai susijęs su materialine padėtimi: 2015-2017 metų tyrime matėme, kad vienam šeimos nariui užtenka 450 eurų grynų pajamų per mėnesį, mat viršijus šią sumos ribą žmonių pasitenkinimas gyvenimu nebekinta, nebedidėja“, - aiškino pašnekovas.

Praėjusių metų pabaigoje atlikta Lietuvos emocinės būsenos stebėsena parodė, kad „gana laimingais“ ir „laimingais“ jaučiasi 72,7 proc. žmonių. Toks rodiklis buvo tik 2008 metais, kai tyrimas buvo atliktas prieš pat krizę, t. y. pakilime. „Vis dėlto matome, kad tendencijos nėra neabejotinai gerėjančios, yra ir duobių. 2008 metais atlikome tyrimą dar prieš pat krizę, žmonės buvo pakilime ir mes turėjome labai gerus rodiklius. 2010-2011 metais turėjome gilią duobę, o 2012 metais prasidėjo šioks toks gerėjimas“, - sakė G.Chomentauskas.

85 proc. didžiuojasi, kad yra lietuviai

Žmogaus studijų centro prezidento teigimu, veiksnys, kuris naujausiame tyrime išsiskyrė kaip savarankiškas - tai pasididžiavimas savo valstybe, kuris yra opozicijoje su ketinimu emigruoti. Ašis yra žmonių vertinimas, kiek jie visuomenei reikalingi, ir kiek tauta yra patraukli. Kai šie du dalykai labai vertinami, atitinkamai mažėja ketinimas emigruoti. „Pamatėme, kad naujausiame tyrime į klausimą, „ar didžiuojuosi, kad esu Lietuvos pilietis“, atsakymų „taip“ ir „tikrai taip“ lygis buvo daugiau nei 85 proc. Tai pats aukščiausias rodiklis, jei lygintume visus savo tyrimus“, - džiaugėsi jis.

Minėtas centras pastebi, kad ketinimas emigruoti mažėja. Pavyzdžiui, tyrimo apklausoje buvo klausimas: „Jei turėtumėte galimybę išvykti dirbti pagal specialybę ir gyventi išsivysčiusioje šalyje, ką darytumėte?“ Atsakymuose „taip“ ir „tikrai taip“ atsispindėjo ne tiek realus planas emigruoti, kiek bendros nuostatos, ar verta likti Lietuvoje, jeigu kitoje valstybėje būtų palankios socialinės aplinkybės, susijusios su išsilavinimu ir pan. Anot dr. G.Chomentausko, matomas didžiulis pokytis, 2010 metais atsakiusiųjų „taip“ ir „tikrai taip“ buvo daugiau nei pusė - 59 proc., o 2019 metų pabaigoje atsakančiųjų „taip“ ir „tikrai taip“ tik 38 proc. Taigi Lietuva tampa vis patrauklesnė mūsų piliečiams.

„Kai žmonės pasižvalgo plačiau po pasaulį, padirbėja užsienyje, kai tenka dirbti ir ne pačius kvalifikuočiausius darbus, o atlyginimai, lyginant su išlaidomis, nėra kosmiškai geri, pradedami matyti savos valstybės pranašumai. Kai Lietuva tiek metų praleido už geležinės uždangos, viskas, kas už jos, atrodė tarsi pažadėtoji žemė. Kai žmonės pasižvalgo, pamato, kiek daug gerų dalykų yra visai šalia. Mano asmenine patirtimi, užsieniečiai žavisi Lietuva, Vilniumi. Jie palankiai atsiliepia apie Vilnių, sako, kad geresnės gyvenimo kokybės jie nėra patyrę, tikina, kad tai puikiausias miestas, kuriame jie buvę. Kadangi bendravimas yra tokiomis aplinkybėmis, kai nebūtina sakyti komplimento, aš jais tikiu“, - sakė dr. G.Chomentauskas.

Šviesi ateitis

Atsiliepdamas apie mūsų Tautos perspektyvą, Žmogaus studijų centro vadovas prisipažįsta, kad dar prieš dvejus metus buvo gana skeptiškai nusiteikęs, nes tyrimo rodikliai svyravo. „Dabar man atrodo, kad ligonis išgyveno krizę ir sveiksta. Na, pavyzdžiui, tyrime buvo klausimas, „ar teisinga esant dabartinėmis aplinkybėmis gimdyti vaikus“, taigi daugėja žmonių, kurie mano, kad verta investuoti į vaikus ir į ateitį, nei manė ankstesniais metais. Tai požymis, kad gyjame ir turėsime daugiau vaikų“, - apie šviesią demografinę ateitį kalbėjo jis.