Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Tarp didžiausią žalą gamtai darančių užtvankų dvi – Ukmergės rajone

Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė didžiausią žalą gamtai darančias ir mažiausią socioekonominę vertę turinčias užtvankas.

Tarp jų dvi yra Ukmergės rajone. Tai – Dovydiškių ir Valtūnų užtvankos.

Taip pat minimos kitose šalies vietose esančios Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Belmonto, Pabradės bei Rudnios užtvankos.

Dovydiškių tvenkinio užtvanka pastatyta patvenkus Armonos upę Šventosios baseine. Valtūnų užtvanka pastatyta ant Siesarties upės.

Studiją, kurios metus tirtos šalies užtvankos, rengė UAB „Aplinkos inžinierių grupė“, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos hidrobiologų draugija.

Studijos rengėjų duomenimis, šalyje iš viso yra 1 371 užtvanka. 26 proc. jų priklauso valstybei ir yra melioracijos statinių balanse, 16 proc. priklauso valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise, 10 proc. – privatiems asmenims. 13 proc. užtvankų yra bešeimininkės, apie 35 proc. užtvankų savininkus neturima duomenų.

203 užtvankos vertintos detaliai. Nustatyta, kad 37 proc. yra blogos ir avarinės būklės, 43 proc. – patenkinamos, 16 proc. – vidutinės, vos 1 proc. – geros.

Iš 20-ies užtvankų, darančių didžiausią žalą žuvų ištekliams, net prie 16-os yra veikiančios mažosios hidroelektrinės. Šios ir esančios lašišinėse bei potencialiai lašišinėse upėse užtvankos analizuotos dar išsamiau.

Ekologinė žala buvo skaičiuojama pagal žuvų rūšių paplitimą, potencialiai tinkamą upės plotą tvenkinio zonoje bei aukščiau tvenkinio, skirtingus migruojančių žuvų rūšių ir tvenkinio žuvų ištek-lius bei kitus kriterijus.

Socioekonominė vertė skaičiuota atsižvelgus į rekreacinės vertės pokytį, potvynių valdymo funkciją, statinio būklę, nekilnojamojo turto vertės pokytį, finansinį naudos ir kaštų santykį. 

Skelbiama, kad studija padės atrinkti mažiausios vertės ir didžiausią žalą darančias užtvankas jų šalinimo projektams. Tai ypač aktualu netylant diskusijoms dėl prastėjančios užtvankų techninės būklės ir nepakankamų finansinių pajėgumų jas rekonstruoti.

Duomenimis bus naudojamasi ir priimant sprendimus, susijusius su vandenų būklės gerinimu, biologinės įvairovės atkūrimu ir apsauga bei žuvų išteklių gausinimu.

Rekomenduojami video