Lietuva ir Vokietija pasirašė gynybos pramonės įmonės „Rheinmetall“ ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje. Ji turėtų iškilti šalia Baisogalos (Radviliškio r.). Statybos dar neprasidėjo, tačiau jau pasigirdo kalbos apie sklypų rokiruotes. Svarstoma Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) už naudojamos valstybinės žemės perleidimą „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai perduoti šešis netoli Šeduvos ir Baisogalos esančius atskirus žemės sklypus. Dalis šiuo metu išnuomoti įmonei „Genetiniai ištekliai“. Įmonės vadovai atviri: toks sprendimas gali skaudžiai atsiliepti jų avininkystės padaliniui.

Sklypų dėlionė

Dar balandį žiniasklaida skelbė, kad Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, LSMU valdomoje valstybinėje žemėje. Po mėnesio paaiškėjo ir daugiau detalių. Praėjusią savaitę BNS skelbė, kad Vyriausybės kanceliarijos parengti dokumentai rodo, jog penki iš jų šiuo metu nuomojami Turto banko valdomai ir privatizuojamai galvijų auginimo veislei ir mėsai bendrovei „Genetiniai ištekliai“.

Bendrovės vadovas Audrius Zalatoris teigia, kad sklypų, kurių didžioji dalis naudojama avims ganyti ir pašarams gaminti, paėmimas sustabdytų jos avininkystės padalinio veiklą. Dėl to „Genetiniai ištekliai“ praėjusią savaitę kreipėsi į Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, Nacionalinę žemės tarnybą bei Turto banką. Atsakymo kol kas negavo. Žinia, kad nuomojamą iš valstybės žemę gali tekti perleisti LSMU, A.Zalatoriui buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Registrų centro duomenimis, penkių netoli Šeduvos, Užuovėjos, Puipių ir Pavartyčių kaimuose esančių sklypų nuomos „Genetiniams ištekliams“ sutartys galioja iki 2030 m. kovo.

„Tą žemę turime prie Šeduvos, kur anksčiau buvo „Šeduvos avininkystė“, o dabar „Genetiniai ištekliai“ avininkystės padalinys. Ten laikome apie 2 250 avių ir visos ten esančios žemės skirtos avims ganyti, pašarams ruošti. Jei tie sklypai bus perduodami LSMU, vadinasi, avys lieka be žemės. Ką reikės daryti su dirbančiais darbuotojais? Niekas apie pokyčius mūsų iš anksto neinformavo“, – susirūpinimo neslėpė A.Zalatoris.

Permainos jau šią vasarą

Jei taip nutiks, kad nuomojamos žemės bus perimtos iš „Genetinių išteklių“, pašnekovas svarsto, kad gali tekti mažinti avių bandą. Tačiau tai padaryti nebus paprasta, nes didelio avių kiekio greitu metu realizuoti nepavyks, dalis avių yra sukergtos, ganosi, taip pat nemažai jauniklių.

„Turime pašarų Upytėje, tačiau atvežti pašarus iš Panevėžio rajono į Radviliškio kraštą papildomai kainuoja. Dabar viskas dėliojasi taip, kad iš mūsų paima žemę ir gali daryti ką nori. Manęs klausia, kokių nuostolių patirsime, bet jokių skaičių įvardinti negaliu. Žinau tik tai, kad man reikia auginti gyvulius, juos realizuoti ir iš to gauti pajamas. Kompensacijos nedomina, norime dirbti“, – atvirai kalbėjo „Genetinių išteklių“ vadovas.

Žiniasklaidoje skelbiama, kad „Rheinmetall“ gamyklai planuojamas skirti sklypas iš LSMU būtų perimtas liepos 1 dieną, o šeši sklypai universitetui būtų suteikti birželio 17 dieną. Tačiau A.Zalatorį neramina tai, kad šiuose laukuose yra jų pasėti kviečiai, miežiai, žirniai, ir nėra aišku, ar jie derlių galės pasiimti.

Pagrindinis Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių avių genofondo saugotojas yra LSMU Gyvulininkystės institutas, antra genofondinė banda yra formuojama UAB „Genetiniai ištekliai“, Šeduvoje. Banda turi būti padalinta į dvi saugojimo vietas, siekiant genetinį branduolį apsaugoti nuo galimų ligų, infekcijų ir kitų grėsmių.

„Mes derlių turime pasiimti, tačiau kodėl mūsų neįspėjo apie pokyčius anksčiau? Galbūt mes būtume sumažinę avinukų skaičių, nes visi javai naudojami avių padalinio išlaikymui“, – svarstė pašnekovas.

Gali sulaukti sankcijų

Be to, A.Zalatoris dar nežino, kaip į avių bandos mažinimą pažiūrėtų kontroliuojančios institucijos, mat jie laiko saugojamam genofondui priskiriamas Lietuvos juodgalves bei vietinės šiurkščiavilnes avis. Pašnekovas nežino, kaip į genofondo avių bandos mažinimą pasižiūrės ES, nes Lietuva yra įsipareigojusi šias vietines veisles globoti.

Iki kitų metų birželio „Genetiniai ištekliai“ yra įsipareigoję išlaikyti 34 Lietuvos vietines šiurkščiavilnes avis, iki 2027 m. – 905 Lietuvos juodgalves avis. Pasiteiravus, ar jiems už gyvulių skaičiaus mažinimą galėtų grėsti sankcijos, pašnekovas nedaugžodžiavo – visko gali būti.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kovaliūnienė informavo, kad žemės sklypų sukeitimo klausimus koordinuoja Vyriausybės kanceliarija, kuri ir pateiks informaciją apie priimtus sprendimus dėl šios situacijos.

„Savo ruožtu, atsižvelgusi į priimtus sprendimus ir aktualią informaciją, NMA įvertins situaciją ir priims sprendimus dėl skirtos paramos“, – nedetalizavo V.Kovaliūnienė.

Pardavimas gali strigti

Bendrovė „Genetiniai ištekliai“ įkurta 2019 m., sujungiant „Šeduvos avininkystę“ ir Upytės eksperimentinį ūkį. Panašu, kad avių genofondo išsaugojimas – tik pačios bendrovės reikalas ir į šiuos klausimus ankstesnė įmonės valdytoja Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kištis nenori.

VL pasiteiravo ŽŪM, kaip ji vertina, kad iš įmonės gali būti perimamos valstybinės žemės ir vietinių avių genofondui gali kilti grėsmė. ŽŪM atsiųstame atsakyme rašė, jog UAB „Genetiniai ištekliai“ valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos dar 2023 m. spalį perduotos VĮ Turto bankui jas privatizuoti. „Pažymėtina, kad UAB „Genetiniai ištekliai“ numatoma privatizuoti visa veiklos vykdymo apimtimi“, – komentare neišsiplėtė ŽŪM specialistai.

Balandžio pabaigoje Turto bankas paskelbė, kad už beveik 2,8 mln. eurų pradinę kainą aukcione ketina parduoti 100 proc. „Genetinių išteklių“ akcijų. „Nežinau, kaip pirkėjas pasižiūrės į įmonės pirkimą, nes mūsų naudojamos žemės plotas, tikėtina, sumažės, dalis nuomojamos žemės bus atimta. Čia vyko gamyba ir tie plotai buvo išnaudojami produkcijai gauti, o dabar pokšt ir daugiau kaip 300 ha žemių nebelieka“, – gūžčiojo pečiais įmonės direktorius A.Zalatorius ir pridūrė, kad jo įmonė šiandieną valdo apie 1 700 ha.

Tuo metu Turto banko Ryšių su žiniasklaida vadovas Paulius Vaitekėnas tikino, kad „Genetiniai ištekliai“ nuomojasi valstybės žemę ir jei Vyriausybė priims sprendimus dėl valstybės žemės kitokio naudojimo, tada Turto bankas kreipsis į privatizavimo komisiją ir prašys stabdyti įmonės privatizavimą. „Pervertinus įmonės veiklas ir valdomą turtą, tikėtina, įmonės privatizavimas būtų skelbiamas iš naujo. Taigi, šiuo metu reikia sulaukti Vyriausybės sprendimų“, – įvykių nelinkęs skubinti P.Vaitekėnas.

Nuo komentarų susilaiko

Mainais už LSMU naudojamos žemės perleidimą „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai aukštajai mokyklai siūlomi keli netoli Baisogalos esantys panašaus bendro ploto atskiri žemės sklypai. Apie tai prieš dvi savaites BNS sakė universiteto rektorius Rimantas Benetis. Jis tuomet teigė, kad LSMU skaičiuoja Baisogaloje esančio savo padalinio – Gyvulininkystės instituto – ūkio perkėlimo kaštus ir galimus nuostolius bei neatmetė, kad universitetas iš Vyriausybės gali prašyti ir finansinės kompensacijos.

LSMU pagal panaudos sutartį aplink Baisogalos miestelį šiuo metu valdo kelis didelius valstybinės žemės sklypus, įskaitant ir „Rheinmetall“ gamyklai perduodamą 340 ha ploto sklypą. Juose auginami pašarai gyvuliams, genofondo (nykstančios arba kritinės veislės) galvijai, gyvuliai, arkliai, paukščiai, kurie naudojami Gyvulininkystės instituto moksliniuose tyrimuose bei studentų praktiniuose užsiėmimuose.

VL paprašius pakomentuoti situaciją dėl ūkio perkėlimo ir galimus nuostolius, LSMU Komunikacijos tarnyba atsakė, kad universitetas nuo tolesnių komentarų šia tema susilaiko.

Ateitis miglota

Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA) Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių avių veislės veisimo programoje 2020–2030 m. nurodo, kad pagrindinis Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių avių genofondo saugotojas yra LSMU Gyvulininkystės institutas, antra genofondinė banda yra formuojama UAB „Genetiniai ištekliai“, Šeduvoje. Genofondinė banda atskirta Valstybės kontrolei išaiškinus, kad banda turi būti padalinta į dvi saugojimo vietas, siekiant genetinį branduolį apsaugoti nuo galimų ligų, infekcijų ir kitų grėsmių.

LAAA tarybos pirmininkas ir „Genetinių išteklių“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kairys sako sekantis situaciją dėl sklypų rokiruotės aplink Baisogalą, tačiau iki šiol nėra žinoma, kaip viskas pasisuks. Jei vis dėlto „Genetiniams ištekliams“ teks atsisveikinti su nuomojamu sklypu, kuris naudojamas avininkystės padalinio reikmėms, avių genofondo saugojimo klausimas lieka išties miglotas. Lietuvoje nėra daug genofondinių avių, kurios turėtų kilmės pažymėjimus. Pripažįstama, kad grynaveislių vietinių šiurkščiavilnių Lietuvoje laikoma per mažai, todėl ši populiacija yra pažeidžiama.

„Sprendimus priimame ne mes, o Vilnius. Kai bus sprendimai, tuomet galėsime toliau planuoti darbus. Reikia suprasti, kad yra ilgalaikės sutartys su valstybe, NMA dėl genofondo išlaikymo. Aišku, netekti 370 ha sklypą tikrai būtų sunku, nes likus su 30 ha avininkystėje ne kažin ką nuveiksi“, – sakė R.Kairys.

Jam beliko spėlioti, kaip susiklostys avininkystės padalinio ateitis. Jis svarstė, kad galbūt dalį genofondinių avių perimtų auginti privatūs augintojai. „Gaila įdirbio ir visų metų, skirtų genofondo išlaikymui, selekcijai. Ne paslaptis, kad tam ir valstybė skyrė lėšas“, – apgailestavo R.Kairys. Vis dėlto, iki šiol nėra aišku, koks sprendimas bus priimtas dėl sklypų perdavimo.