Jaučiasi savo vietoje
Pasak naujosios vadovės, pirmasis mėnuo naujame darbe prabėgo labai greitai. Direktorė spėjo susipažinti su darbuotojais, jų kvalifikacija, pareigybėmis, patalpomis. E. Timukienė, sakė, kad jaučiasi taip, tarsi muzikos mokykloje dirbančius žmones ji pažinotų jau seniai, o pati bendruomenė jos tarytum laukė... Muzikos mokyklos vadovei pasikeitė tik darbo vieta, o darbo pobūdis išliko tas pats, kaip ir dirbant N. Radviliškio progimnazijos direktore – vadybinis darbas. -Esu perfekcionistė, todėl noriu, kad visi darbai būtų atliekami tobulai: tinkamai parengti dokumentai, saugios ir kokybiškos ugdymo sąlygos, siekiu, kad mokykla būtų patraukli ir kūrybiška. Tad su žmonėmis vieni prie kitų pratinamės, ypač jie bando perimti prie mano reikalavimus dokumentų tvarkai. Tačiau dar ne visi supranta, jog teisės aktų reikalavimus aš ne interpretuoju, o juos tiesiog vykdau,- „Biržiečių žodžiui“ pasakojo naujoji vadovė. Paklausta, o kas naujajame darbe labiausiai džiugina, E. Timukienė minėjo muzikos mokykloje dirbančius pedagogus, kurie pasak jos, yra patyrę ir kūrybingi. Džiaugėsi, kad mokykloje vyrauja draugiška mokiniui aplinka, kolegiški mokytojo ir mokinio ryšiai, kad Muzikos ir Dailės skyriai siūlo mokiniams daug mokymo programų.Mokykloje tik vienas nešiojamasis kompiuteris
Paprašyta pasidalinti, su kokiai iššūkiais tenka susidurti naujajai vadovei, E. Timukienė kalbėjo: -Pirmiausia mane šokiravo skurdi mokyklos materialinė bazė. Įsivaizduokite, kad vienu kompiuteriu, spausdintuvu, vaizdo projektoriumi turi naudotis 4 darbuotojai, nes darbo vietos (t.y. laisvų patalpų) paprasčiausiai nėra. Kad 25 mokytojai naudojasi vienu nešiojamu kompiuteriu. Paklauskite bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių mokytojų, ar jie norėtų tokiomis sąlygomis dirbti? Apmaudu, kad formalųjį švietimą papildantis vaikų švietimas šalyje yra paliktas likimo valiai. Pavyzdžiui, pavasarį, prasidėjus karantinui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokykloms dalijo kompiuterius, mokymo platformas. Kaip manote, kiek priemonių gavo muzikos mokykla? Nulį. Lygiai tas patas atsitiko ir rudenį.Turi keistis finansavimas
Pasak E. Timukienės, liūdna, kad gyvendami amžiuje, kuomet vaikai neįsivaizduoja savo gyvenimo be šiuolaikinių technologijų, muzikos mokykla vis dar naudoja popierinius dienynus ir pažymių knygeles. Nėra vienos el. mokymosi platformos, kurioje visi galėtų bendrauti. Tai, pasak direktorės, galėtų būti elektroninis dienynas, ar interneto svetainė. -Apmaudu, kad gabių vaikų ugdymas Lietuvoje yra taip nuvertintas, paliktas kaip podukra savivaldybėms. Mano nuomone, Muzikos mokykla – yra ir turi būti prestižinė Biržų rajono gabių menui mokinių ugdymo įstaiga, tad ir jos finansavimas turi keistis. Juk nenormalu, kad savivaldybės biudžetinė įstaiga, surinkusi lėšas iš vaikų tėvų už mokslą – iš jų, kaip kokia uždaroji akcinė bendrovė, turi susimokėti už šildymą, komunalines paslaugas ir tik iš to, kas lieka (o dažniausiai lieka tik skolos) atlikti remonto darbus, pirkti priemones ir įrangą. Tad nenuostabu, kad mokyklos stogas kiauras, langai supuvę, vamzdynai ir elektros instaliacija pasenusi, nėra tinkamos darbui įrangos, klasės neremontuotos,- pasakojo E. Timukienė.Norėtų, kad prisidėtų savivaldybė
Pasak muzikos mokyklos direktorės, ypač skurdžiai atrodo Kęstučio gatvėje 1 esantis muzikos mokyklos korpusas (buvusios teismo patalpos). Mokyklos bendruomenė jau darė žygius, kad ten besimokantys mokiniai būtų perkelti į Rotušės gatvėje esančias Valstybinės mokesčių inspekcijos patalpas, kurias šiuo metu valdo Turto bankas. E. Timukienė sakė, sprendžiant šį klausimą, norėtų gauti pagalbą iš savivaldybės, nes dabartinėms patalpoms paprasto remonto jau nepakanka, joms reikalinga renovacija, kurios mokykla savo lėšomis išspręsti nepajėgi. Taip pat direktorės, reikėtų plėsti mokykloje vykdomų programų spektrą, bet esant tokiai materialinei bazei, kol kas to padaryti neįmanoma. -Skaudina gilios, senos emocinės kolektyvo žaizdos ir nuoskaudos kažkam. Skundai, kurie plinta viešumoje, dėl kurių pirmąją darbo savaitę teko atlaikyti valstybinės darbo inspekcijos kontrolę. To nebuvau patyrusi per 15 vadybinių metų. Bet, manau, kad vadovaudamasi pagarbos, pagalbos, pasitikėjimo, pozityvaus požiūrio principais, visi kartu tai įveiksime. Kaip linkėjo buvęs mūsų miesto kunigas Ernestas: „Duok, Dieve, stiprybės ir sveikatos...“, kalbėjo E. Timukienė.