Lietuvos bitininkų 44-oji šventė prezidento Antano Smetonos dvare buvo džiugi ir sėkminga. Nors liepos paskutinėmis dienomis vyko ir populiari Jūros šventė Klaipėdoje, į Užulėnį Ukmergės r. atvyko gausus medaus mėgėjų būrys. Bitininkams ši šventė – ir suvažiavimas po atviru dangumi, kur buvo aptariami opūs klausimai.  

Ne tie prioritetai

Šventėje europarlamentaras Juozas Olekas, žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, įteikdami apdovanojimus labiausiai pasižymėjusiems bitininkams, pasidžiaugė, kokia gausi, darbšti ir gerai organizuota yra bitininkų bendruomenė. Tačiau šiais metais valdiškų įstaigų ekspertai, vertindami paraiškas, matyt, nepakankamai tam skyrę dėmesio, sumažino paramą bitininkystės žinių sklaidai ir švietimui.

„Antano Smetonos dvaras ir darbo vieta mums primena, kad prezidentas sudėtingomis apkarpytos Lietuvos (be Klaipėdos ir Vilniaus) sąlygomis kiekviename kaime įkūrė pradinę mokyklą, iškėlė švietimą, žemės ūkį ir ypač jo produkcijos (pieno, mėsos, plytų fabrikai) perdirbimą į deramas aukštumas. Dabartinėje Lietuvoje iš europinės paramos finansuojami aviliai, priekabos, o visos kitos Europos Sąjungos šalys paramos prioritetą teikia bitininkų švietimui, informavimui ir tiesiog profesinės bendruomenės stiprinimui“, – apie prioritetus kalbėjo Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Sigitas Uselis.

Žinios – tarsi motinos pienas

Dauguma šalies pradedančių bitininkų (nemokėdami anglų kalbos) savo kvalifikaciją kelia mokydamiesi iš rusiškų ir baltarusiškų elektroninių žiniasklaidos šaltinių. Dar gerai, kad šie šaltiniai, pasakojantys apie bitininkystę rusų kalba, nėra tiesiogiai politizuoti, tad propagandinis jų poveikis minimalus. Tačiau tai nėra tinkama išeitis norint užpildyti žinių spragas. Juk liaudyje ne be reikalo sakoma ,,iš kokio papkio pieną čiulpi, tokius įpročius gauni“.

Rytų Europos ir Azijos bitininkystė turi senas tradicijas, pasiekusi aukštumas, ji yra daugelio inovacijų pradininkė. Tačiau pasaulis keičiasi, ypač su klimato kaita. Tirpsta ledynai Šiaurės ir Pietų ašigaliuose. Atsižvelgiant į tai svarbu globaliai vertinti ir bitininkystės plėtrą. Nei Vakarų, nei Rytų ūkininkavimo patirtis nėra ideali.

Todėl bitininkystės ūkiui svarbu žinoti visus globalaus pasaulio šiandienos iššūkius, nesėkmes ir išeitis. Žiniasklaidos vaidmuo, padedantis bitininkams prisitaikyti, yra  svarbus.

 Gediminas Bauža, Pasvalio bitininkų draugijos pirmininkas, Užulėnio prezidento Antano Smetonos rezidencijos posėdžių salėje, kur buvo džiaugiamasi pavykusia švente, sugrąžino visus į prozišką realybę. Jis papasakojo ir pateikė įrodymų, kaip ūkininkai neleistinai chemikalais purškia laukus, dėl to nukentėjo 13 rajono bitynų, apnuodyta 413 bičių šeimų, patirta apie 35 tūkst. eurų nuostolių.

Bitininkas pateikė skundus valstybės institucijoms, bet konfliktinės situacijos tinkamo tyrimo nesulaukė (nepaimti augalų, žemės mėginiai). „O tokių atvejų ne vienas. Pasvalio, Pakruojo, Jurbarko derlingų žemių bitininkai tai patyrė“, – sako G.Bauža. Bitininkas daro  prielaidą, kad pabrangus chemikalams verslininkai nelegaliai įveža chemikalą aktarą. Juo purškia, nors Lietuvoje jis seniai uždraustas, nuodija bites. Tačiau valstybės institucijos,  kaip antai Pasvalio rajono augalininkystės ir veterinarijos tarnybos, konkrečiu apnuodijimo atveju žemės ir vietos augalų mėginių analizės neatliko. Todėl, pašnekovo nuomone, bitininkai privalo reikalauti, kad valstybės tarnautojai atliktų savo darbą.

Kaip gauti apiterapeuto licenciją

Šventėje dalyvavęs mūsų patriarchas profesorius habil. dr. Antanas Gendrolis lankytojams pasiūlė  įsigyti visą ciklą savo knygų apie medų ir sveiką gyvenimo būdą. Asmeniniu pavyzdžiu, gerokai peržengęs devyniasdešimt metų, jis parodo, kokia veiksminga ir naudinga yra apiterapija žmonių gyvenime. Tarsi dirigento lazdele, profesorius davė toną apiterapijos temai.

Juk bitynas – gyva, natūrali vaistinė. Cheminių vaistų gamyba ir medaus produktai  nuolat konkuruoja, nes farmacijoje sukasi dideli pinigai. Kaip plačiau panaudoti ne tik medų, bet ir kitus bitininkystės produktus, kai medaus rinka užpildyta, ši tema aktuali nedidelių ūkių bitininkams. Apiterapija Lietuvoje, deja, patenka į aklavietę: užstūmus dūmtraukį, besikūrenanti krosnis ima dūmyti...

Galima uždrausti bitininkams gaminti ir platinti sveikatinamuosius bičių produktus, neturint apiterapijos licencijos. Tačiau kol kas nėra programos, kaip licenciją bitininkams gauti. Kai kurie patyrę bitininkai savo pagamintus sveikatinimo papildus, spiritinius pikio tirpalus, bičių kūnelių trauktines, tranų homogenatą  ir kt., platindami nelegaliai, rizikuoja užsitraukti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vos spėjusi įveikti COVID-19 sunkumus, kol kas negali pasiūlyti mokymo programos, pagal kurią tokia licencija šalyje būtų suteikiama.

Lietuvos apiterapeutų asociacijos prezidentas gydytojas Povilas Rimkus sako, kad būtina įgyti elementarių medicinos žinių, todėl šis klausimas yra SAM darbotvarkėje.

Šiemet medaus tikimasi trečdaliu mažiau

Įmonės ,,Apiproduktai“ vadovas Algirdas Žiukas savo pranešime pateikė pasaulinės medaus rinkos analizę. Prognozuojama, kad šiais metais medaus bus surinkta 30 proc. mažiau. Karas Ukrainoje sumažins medaus derlių, tačiau šis trūkumas Europos rinkoje jau užpildomas srautais iš Pietų Amerikos šalių ir ypač iš Argentinos.Vieta rinkoje nebūna tuščia, todėl lietuviškam medui vis tiek bus nelengva įsiterpti.

Šventės iškilmingoje eisenoje dalyvavo ir Lenkijos lietuvių iš Punsko, Latvijos, Estijos, Švedijos bitininkų delegacijos.

Bitininkai gėrė alaus mažai

Šventėje dalyvavo per 60 liaudies meistrų, medaus ir skanėstų pardavėjų. Alaus pilstytoja Genovaitė sakė, kad bitininkai išgėrė alaus mažai. Kitose profesinėse šventėse išgeriama kur kas daugiau, matyti ir šlitinėjančių. Ant vaišių stalo bitininkai turėjo savo midaus, skanių užkandžių. Buvo galima paragauti  įvairių gamtos skanėstų. Bitininkai visais laikais buvo aukštos kultūros, nepaprastos profesijos visuomenės gerbiami žmonės.