Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sutriuškinta visoje Europoje veikusi kauniečių grupuotė

Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė suimti 2–3 mėnesiams net 18 garsiosios Kauno Kamuolinių grupuotės narių. Visiems jiems pareikšti įtarimai dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje: vieni – vadovavus šiam ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, kiti – dalyvavus jame.

Prikėlė „Aras“

Po to, kai Kaune buvo sutriuškinti Agurkiniai, buvo tik laiko klausimas, kada policija puls Kamuolinius. Kurį laiką jie mieste buvo likę vieni, tad akivaizdu, kad pateko į pareigūnų akiratį. Ir nors didžiąją dalį veiklos jie buvo perkėlę į užsienį, tačiau pinigai ir turtai plaukė į Kauną. Artimiausi Agurkinių konkurentai nebuvo tokie stilingi kaip Agurkiniai, nemėgo viešai demonstruoti savo turtų ir net galėjo būti vadinami treninginiais, nes tai buvo jų mėgstama apranga, tačiau jų mentalitetas buvo labai panašus kaip ir anksčiu sutriuškintos grupuotės narių. Ir jų tikslai buvo panašūs – susikurti kuo geresnį gyvenimą sau. Kamuoliniai išsiskyrė organizuotumu, turėjo savo grupuotės schemą, įvairių priemonių savo tikslams pasiekti. Naudojo brutalią jėgą, buvo ryžtingi ir veržlūs, išsiskyrė gera veiksmų koordinacija. Kauniečių akyse Kamuoliniai buvo kur kas pavojingesni už Agurkinius, nes nesutarimus spręsdavo smurtu, buvo daug žiauresni.

Operacijoje, kuri prasidėjo anksti rytą, dalyvavo 300 policijos pareigūnų. Įtariamųjų sulaikymo operacijoje dalyvavo Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir mobiliosios kuopos pareigūnai. Tiesa, kai kurie iš miego pakirdę vyrai nespėdavo laiku atidaryti durų, tad pareigūnams teko panaudoti specialią įrangą durims laužti. Grupuotės vadeiva laikomas Giedrius Janonis duris atidarė pats ir buvo apstulbęs, kad sulaukė tokio ankstyvo pareigūnų vizito.

Sulaikydama Kamuolinius, policija atliko per 100 kratų sulaikytųjų gyvenamosiose ir kitose patalpose, kituose objektuose. Jų metu rasta daug ginklų (automatinių, pusiau automatinių), apribota teisė įtariamiesiems disponuoti milijoninės vertės turtu: automobiliais „Tesla“, „Porshe“, „Mercedes“. Operacija iš Kauno išsiplėtė į penkias apskritis.

Bendradarbiavo su Europolu

Manoma, kad ši grupuotė egzistavo ir nusikaltimus vykdė nuo 1999 metų. Tyrimas dėl jos veiklos buvo pradėtas prieš dvejus metus. Buvo bendradarbiaujama su kolegomis iš užsienio. Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB) pasirengimo operacijai ir tyrimo metu bendradarbiavo su Nyderlandų Karalystės ir Europolo pareigūnais, kitais ES šalių partneriais. Operacijos metu Lietuvoje buvo įkurtas koordinacinis centras, jame darbavosi LKPB ir Europolo analitikai-ekspertai. Taip pat buvo pasitelktas Europolo mobilus duomenų keitimosi ir analizės centras, jis užtikrina greitą apsikeitimą informacija su užsienio partneriais, atlikti duomenų analizę ir patikrinimus Europolo duomenų bazėse.

„Nusikalstamo susivienijimo narių turto, pajamų ir išlaidų analizė parodė, jog gaunama nusikalstama turtinė nauda ir disponuojamo turto kilmė yra neaiški. Įtariama, jog iš sunkių nusikaltimų gauta ženkli turtinė nauda, nusikalstamos veikos rezultatas buvo legalizuotas pasitelkiant įvairius maskavimo būdus, schemas ir su turtu atliktos įvairios pinigų plovimo operacijos, tam pasitelkiant ne tik artimųjų ratą, bet ir tam tikrus juridinius vienetus. Nusikalstamo susivienijimo nariams apribota nuosavybės teisė į kelių milijonų eurų vertės turtą. Įtariamieji privalės pasiaiškinti dėl piniginių lėšų, už kurias buvo įgyta dalis turto, kilmės“, – po operacijos paskelbė policija.

Sulaikytieji įtariami narkotinių medžiagų ir ginklų kontrabanda, sunkiais asmenų sužalojimais. Po operacijos surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis ir prokuroras Martynas Jovaiša. „Sulaukėme padėkų iš Europolo, iš kitų kolegų, išskaidžius vieną pavojingiausių gaujų, žinomą net tik Lietuvoje, bet ir Europoje. (...) Ir ne į vieną, ir ne į dvi Europos valstybes buvo išsiplėtusi jų veikla“, – sakė policijos generalinis komisaras Linas Pernavas ir pažymėjo, jog šia operacija pasiųsta žinutė nusikaltėliams, kad policija dirba intensyviai ir niekas neliks nenubaustas.

Kaip jau minėta, sulaikytieji įtariami pavojingais nusikaltimais, tokiais kaip narkotinių medžiagų, ginklų kontrabanda, sunkiais kūno sužalojimais. Taip pat yra tiriama informacija dėl užsakytų žmogžudysčių, nes Kamuoliniai kartais yra siejami su Deimanto Bugavičiaus ir Remigijaus Morkevičiaus nužudymais. M. Jovaiša sakė, kad tiriama, ar grupuotė yra susijusi su šiomis žmogžudystėmis.

Susiję su futbolu

Kamuoliniai anksčiau dar buvo vadinami Aguoniniais, nes dauguma buvo kilę iš rajono aplink „Aguonos“ parduotuvę. Tačiau, kadangi grupuotės vadeiva Giedrius Janonis yra didelis futbolo sirgalius ir turi Kamuolio pravardę, tai ir grupuotę imta vadinti Kamuoliniais. Kita vertus, su Kamuoliniais yra susiję ir daugiau sportininkų.

Štai pernai Lietuvos futbolo mėgėjų lygos čempionais tapo Kauno „Žaliakalnio“ komanda, kurios lyderis G. Janonis po pergalės fotografams pozavo kartu su komanda. O tai, kad Nacionalinė futbolo akademija yra Kamuolinių rezidencija, Kaune irgi yra vieša paslaptis. G. Janonio pavardė siejama ir su kita Kauno komanda, kurioje žaidė ir Giedriaus sūnus Klaidas.

„Žaliakalnio“ ekipos sudėtyje registruotas ir Tauras Grinius, kurio suėmimas prieš trejetą metų priminė veiksmo filmo siužetą. Jis buvo įtariamas dalyvavimu organizuotuose ginkluotuose plėšimuose Vokietijoje ir sulaikytas pagal šioje šalyje išduotą Europos arešto orderį.

Grinių policija areštavo Kauno nacionalinės futbolo akademijos aikštėje prieš čia turėjusias įvykti II-osios lygos rungtynes tarp Prienų „Rūdupio“ ir Jonavos „Fajetono“. Tačiau vietoje rungtynių žiūrovai išvydo įspūdingą policijos pareigūnų operaciją.

Rungtynės turėjo prasidėti 19 valandą. Komandos prieš rungtynes išbėgo apšilti. Aikštėje buvo ir „Rūdupiui“ atstovaujantis T. Grinius. Netikėtai stadioną apsupo itin didelės policijos pajėgos – į operacijos vietą suvažiavo ir uniformuoti, ir be skiriamųjų ženklų pareigūnai. Futbolininkas, pamatęs pareigūnus, dar bandė sprukti, šoko per stadioną juosiančią tvorą, tačiau pareigūnai tam buvo pasiruošę ir sportininką labai greitai sučiupo.

T. Grinius kurį laiką ėjo FK „Stumbras“, kuris rungtyniauja Lietuvos A lygoje, direktoriaus pavaduotojo pareigas. Tuo pačiu atstovavo ir dukterinei „Tauro“ komandai iš Prienų. T. Grinius taip pat buvo FK „Stumbras“ dalininkas.

Po arešto FK „Stumbras“ išplatino pareiškimą jog T. Grinius direktoriaus pavaduotojo pareigų nebeina. „Kiek užtrukus dalininkų keitimo procedūros formalumams, iš klubo dalininkų jis pasitraukė šių metų pavasarį ir su „Stumbro“ komanda yra susijęs tik tuo, jog mėgėjiškais pagrindais rungtyniavo jos dublerinės komandos Prienų „Rūdupio“ gretose LFF II-ojoje lygoje“, – buvo teigiama pranešime.

Vadeiva vis išsisuka

Kamuolinių vardas dažnai skambėdavo kriminalinėse kronikose ir teismų pranešimuose, tačiau grupuotės vadeivai G. Janoniui, pravarde Kamuolys, stebėtinai sekėsi išsisukti nuo nelaisvės. Jis buvo kelis kartus teistas, tačiau už grotų ilgai neišbūdavo.

Pastarąjį kartą „Akistatoje“ prognozavome, jog panašu, kad kelerius metus Lietuvoje ir užsienyje siautėję Kamuolinių gaujos nariai ilgam sės už grotų, nes buvome gavę žinių, kad G. Janonis ir vienas iš jo pagalbininkų Andrius Juodis, pravarde Gruzinas, buvo sulaikyti Vokietijoje, Berlyne. Tuomet buvo kalbama, kad G. Janonis į Berlyną buvo nuvažiavęs suderinti veiksmų su vietos, o taip pat ir su iš Lietuvos atvykusiais nusikaltėliais. Kauniečių gaujos lyderis galimai koordinavo ne tik Berlyne, bet ir kituose Vokietijos miestuose aktyviai siautėjančius garsių prekių ženklų itin brangių laikrodžių, papuošalų, aksesuarų, drabužių bei avalynės parduotuvių plėšikus.

Tačiau prabėgo kiek laiko ir Kamuolys Lietuvoje pasirodė ne su antrankiais, kaip kad prognozavo daugelis, o laisvas ir tuoj pat apsilankė savo komandos futbolo varžybose.

Prieš tai G. Janonis kelis kartus buvo įkliuvęs ir Lietuvoje, ir atrodydavo, kad sės ilgam, tačiau atsipirkdavo tik lygtinėmis bausmėmis. Štai vienoje byloje valstybės kaltinimą palaikęs prokuroras Mindaugas Sabaitis G. Janoniui prašė skirti 9 metų laisvės atėmimo bausmę ir suimti jį teismo salėje, tačiau teismas Kamuoliui buvo gailestingas. G. Janoniui buvo paskirta tik 3 metų bausmė, o jos vykdymas atidėtas taip pat 3 metams.

Neišaiškintas pagrobimas

Tą kartą keturi Kamuoliniai buvo teisiami už turto prievartavimą iš automobiliais ir nekilnojamuoju turtu prekiaujančio kauniečio verslininko Šarūno V. bei jo ginklo pagrobimą.

2007 metais Šarūnas V. buvo pagrobtas iš savo namų Panemunėje laiptinės kelių policininkų uniforma vilkinčių vyriškių, porą parų kažkur laikytas bei kankintas. Iš jo buvo pareikalauta 100 000 eurų išpirka, vėliau ji sumažinta iki 50 000 eurų. Nusikaltėliai verslininką nuolat mušė ir kankino: replėmis lupinėjo nagus, plėšė ausis, metaliniu strypu trankė per kelius.

Verslininkas pasirašė jam padiktuotą skolos raštelį (pagrobėjai juo vėliau taip ir nepasinaudojo). Apie pagrobimą buvo paskelbta žiniasklaidoje, tad galimai viešumo išsigandę banditai savo auką automobilio bagažinėje parvežė į miestą ir naktį išmetė iš automobilio netoli iš Kauno į Marijampolę vedančio senojo kelio. „Atsisveikinant“ Šarūnui dar buvo sulaužyta koja, tačiau jis sugebėjo nušliaužti maždaug 300 metrų iki degalinės. Šio pagrobimo kaltininkai taip ir nebuvo nustatyti.

Brangus „stogas“

Netrukus vienas Šarūno V. vaikystės draugas įkalbėjo jį ateičiai užsitikrinti Kamuolinių pagalbą. Verslininkas sutiko jiems mokėti už „stogą“ pusę savo gaunamo pelno. Pinigus reikėjo perdavinėti per tarpininkus. Pradžioje tokiu tarpininku buvo Kęstutis Boreika-Uzbekas, o vėliau jį pakeitė Arūnas Sutkus.

Tačiau Kamuoliniai buvo nepatenkinti, kad jų „globotinis“ per mažai uždirba. Nujausdami, kad ne visi verslininko sudaromi nekilnojamojo turto pardavimo sandėriai yra „švarūs“, turto prievartautojai pareikalavo 150 000 litų (43 433 eurų) už vieną esą Šarūno V. sugyventinės vardu parduotą butą. Verslininkas tikino, kad šiam reikalavimui jis paklusęs ir perdavęs reketininkams reikalaujamą sumą.

Vis dėlto po kiek laiko Šarūnas V. vėl buvo pagrobtas, iš jo atimtas savigynai įsigytas ginklas. Po kurio laiko pagrobtasis ginklas atsirado ganėtinai keistomis aplinkybėmis. Jį vienai Kaune, Panemunėje, esančio spaudos kiosko pardavėjai ant prekystalio su laikraščiais numetęs nepažįstamas jaunuolis, nieko nepasakęs ir pasišalinęs.

Po kurio laiko ir verslininkui pavyko pabėgti ir jis atvažiavo tiesiai į Panemunės policijos komisariatą.

Visą laiką bet kokią savo kaltę neigę Kamuoliniai teisme šaipėsi, esą visi verslininko parodymai prieš juos – tik pasaka, kurią Šarūnas V. sukūręs tam, kad pasiaiškintų sugyventinei dėl nežinia kur pradangintos didelės pinigų sumos. Mat, jo paties teigimu, turto prievartautojams jis perdavė bendrame seife laikytus savo sugyventinės pinigus – 150 000 litų – ir apie tai jai neprasitarė. Proceso metu apklausiamas verslininkas niekaip negalėjo pasakyti, už kurį ir kieno parduotą butą gautus pinigus jis atidavė turto prievartautojams – teigė, jog dėl patirtų operacijų ir narkozės jam gerokai susilpnėjusi atmintis.

Teisėjų neįtikino

Atrodo, jog teismas taip pat nelabai patikėjo Šarūno V. argumentais apie reketininkams perduotą didžiulę pinigų sumą, nes jo 150 000 litų turtinės žalos ieškinį atmetė. Kamuolinius kaltinusiems teisėsaugininkams taip ir nepavyko nuneigti nuteistųjų advokatų iškeltos versijos, kad visa turto prievartavimo istorija – tai tik nepavykęs „verslo planas“, kurį žodžiu sudariusios šalys nevykdė savo įsipareigojimų.

Tad Kamuoliniai buvo pripažinti kaltais tik dėlto, kad reikalavo verslininką dalintis su jais savo gaunamu pelnu.

Kalėti po 3 metus buvo nuteisti Deividas Čereška, pravarde Pyragėlis ar Piražokas, Andrius Juodis, 6 metų bausmė buvo skirta Mariui Pilveliui. Praėjus keliems metams už šį nusikaltimą buvo nuteistas ir Andrius Butvila, pravarde Storas. Už turto prievartavimą ketvirtą kartą teisiamam A. Butvilai teismas skyrė 6 su puse metų laisvės atėmimo bausmę. Nors pastarasis kaltę kategoriškai neigė, tikino su kitais gaujos nariais neprievartavęs turto, teismui užteko jo kaltės įrodymų.

Subadė peiliu

Dar anksčiau A. Butvila buvo nuteistas už tai, kad kartu su A. Juodžiu 2011 metų sausį, apsiginklavęs peiliu ir pistoletu, Kaune, prie naktinio klubo „Exit“, pasikėsino nužudyti du jaunuolius. Dėl vieno nukentėjusiojo gyvybės medikams teko rimtai pakovoti, antrasis nukentėjo mažiau. Konfliktas klube prasidėjo, kai Linas šokių aikštelėje apsižodžiavo, o vėliau ir apsistumdė su A. Juodžiu. Kai gavęs pastarojo smūgį Linas atsidūrė ant grindų, jo gelbėti atbėgo Ignas ir smogė bičiulio skriaudikui.

Klubo apsauga išprašė laukan visus incidento dalyvius, tačiau jiems ramiai išsiskirstyti nepavyko. Išėję iš klubo Ignas su drauge ir Linu sėdo į taksi, bet kelią pastojo kažkoks vyriškis su ginklu rankoje – jis šaukė, kad nušausiąs abu vyrus. Tuomet vyriškiai išlipo iš automobilio ir ten susidūrė su iš kažkur išdygusiu A. Juodžiu bei A. Butvila, kuris iš pradžių mosavo šaunamuoju ginklu, o vėliau išsitraukė peilį.

A. Juodis už viešosios tvarkos pažeidimą buvo nuteistas 6 metams laisvės atėmimo. Tuo tarpu už pasikėsinimą nužudyti du žmones A. Butvilai teismas skyrė 10 metų. Subendrinus bausmes į pataisos namus jis buvo pasiųstas 13 metų.

Žiauriai nužudė

Pataisos namuose įkurdintas ir Kamuolinių grupuotei priskiriamas Virginijus Baltrušis. Jo bausmės pabaiga – 2025 metų birželio 22 diena. Už itin žiaurų Vyganto Vilimo, pravarde Valdyba, nužudymą Kauno apygardos teismas jam buvo skyręs 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Valdybos nužudymo byloje Eugenijus Gudeliauskas, turintis pravardes Ryžas ir Brylikas, buvo išteisintas. Lietuvos apeliacinis teismas jo išteisinimą patvirtino, o štai V. Baltrušiui bausmę padidino iki 15 metų nelaisvės.

Kolegija padarė išvadą, kad sužalojimų gausumas ir pobūdis, laikas, kurį nukentėjusysis buvo vežiojamas automobilyje, rodo, kad procesas buvo žiaurus, o V. Baltrušis suvokė, kad toks smurtavimas sukelia dideles fizines kančias. Todėl jo nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš paprasto nužudymo į kvalifikuotą, t.y. itin žiaurų. Dėl to skirta griežtesnė bausmė.

Vilimas, pramintas Valdyba, buvo rastas žiauriai sumuštas Kauno pakraštyje. Vyro kūnas buvo žaizdotas, kojos, rankos – sulaužytos. Paaiškėjo, kad egzekucija buvo pradėta prie E. Gudeliausko namų, kur V. Vilimas buvo daužomas kietais bukais daiktais, o vėliau jau pasipriešinti nebegalėjęs Valdyba buvo pustrečios valandos vežiotas po miestą. Galiausiai sužalotasis buvo išmestas prie kebabinės Palemone. Ligoninėje vyras mirė. Ekspertai nustatė, kad V. Vilimui suduota ne mažiau kaip 14 smūgių kažkokiais kietais bukais daiktais.

Karo nebuvo

Janonis buvo sulaikytas ir po to, kai 2009 metų pabaigoje Kauno rajono Domeikavos seniūnijoje, „Lapienės“ sodų bendrijoje ties Radikių kaimu, buvo apšaudytas prabangus 2005 metų laidos automobilis „Audi A8“, kuriuo važiavo Agurkinis Tadas Petrošius su savo asmens sargybiniu, tačiau nesurinkus pakankamai įrodymų byla jo atžvilgiu buvo nutraukta.

Prieš keletą metų apie Kamuolinių ir Agurkinių tarpusavio karus Kauno mieste sklandė legendos. Tačiau, kaip „Akistatoje“ yra rašęs kriminalinių knygų autorius Dailius Dargis, jam dabar už grotų esantys Agurkinių lyderiai yra pasakoję, jog, šios dvi grupuotės niekada rimtai nekonfliktavo. Jei ir buvo nesutarimai, tai tik trumpalaikiai ir žodiniai. D. Dargio paprašytas pakomentuoti minėtąjį Agurkinių karą su Kamuoliniais, S. Velečka-Agurkas atsakė: „Susidaro toks įspūdis, kad kažkam viso to reikia ir kažkam labai naudingi tokie dalykai. Kaip žinia, toji mašina, iš kurios šaudė į T. Petrošių, netrukus buvo rasta sudegusi už kelių kilometrų. Išėjo įdomi situacija: tada, kai ji liepsnojo, nukrito buferis, todėl nesudegė registracijos numeris. O ant jo buvo prikabintas G. Janonio mašinos lipdukas. Taigi, tokie ženklai tik patvirtina, kad kažkas labai stengėsi tarpusavyje mus sukiršyti. Kažkas nuo jo automobilio nulupo tą lipduką ir priklijavo ant mašinos, su kuria vėliau spruko Tadą apšaudę veikėjai. Pagalvokite gerai, juk taip kvailai nepasielgtų nė vienas bent kiek protaujantis žudikas“.

 

Petras KURMELIS

Rekomenduojami video