Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Surviliškis – nuotaikingų, smagių ir darbščių žmonių bendruomenė

Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name kraštiečius linksmino jau 16 metų gyvuojanti, draugiškumo ir geros nuotaikos nestokojanti, darbštumu pasižyminti ir jau spėjusi tikrai labai daug ir didelių darbų nuveikti Surviliškio bendruomenė. 

Sekėsi įvairiai

„Vos tik susikūrus bendruomenei patirties turėjome nedaug, tačiau nieko nelaukdami ėmėme veikti. Neslėpsiu, bendruomenės gyvavimo laikotarpiu sekėsi įvairiai.

Buvo laikas, kada veikla buvo vangoka, po jo atėjo laikotarpis, kada, gavę finansavimą, jautėme didelį pakilimą. Nuo 2012 iki 2016 metų spėjome įgyvendinti net šešis projektus, iš kurių keturi buvo tikrai rimti.

Visų pirmą susitvarkėme bendruomenės centro patalpas. Išgražinome Nevėžio slėnį iki jo nutiesdami žvyruotą kelią ir įrengdami patogų nulipimą į jį. Šalia pastatėme dvi pavėsinės, suolelius, nutiesdami elektros kabelį, įrengėme slėnio apšvietimą. Nevėžio slėnis tapo kur kas jaukesnis.

Po kurio laiko tame pačiame Nevėžio slėnyje buvo įrengta paplūdimio ir tinklinio aikštelė, pareikalavusi ne tik lėšų, bet ir pastangų, tačiau praėjus netrumpam laiko tarpui, drįstu sakyti, jog tuo metu tai buvo kone vienos geriausių aikštelių Kėdainių rajone.

Be to, buvo dar ir kitokių, smulkesnių darbų. Kiekvienais metais Surviliškio bendruomenė prisideda prie Mindaugo karūnavimo dienos minėjimo prie Bakainių piliakalnio ir jau tradicija spėjusios tapti kraštiečių šventės organizavimo rugpjūčio mėnesį.

Šiandien dienai esu tikrai labai patenkintas bendruomene ir joje spėtais įgyvendinti darbais“, – apie nuveiktus darbus bendruomenėje pasakoja jos pirmininkas Albinas Počiulpas.

Bendruomenės pristatymo metu apie nuo 2003 metų įsikūrusios bendruomenės nuveiktus darbus ir dabartinę veiklą pasakojo Surviliškio bendruomenės centro pirmininkas Albinas Počiulpas. / A. Barzdžiaus nuotr.

Bendruomenės pristatymo metu apie nuo 2003 metų įsikūrusios bendruomenės nuveiktus darbus ir dabartinę veiklą pasakojo Surviliškio bendruomenės centro pirmininkas Albinas Počiulpas. / A. Barzdžiaus nuotr.

Dabar – ramesnis metas

„Nors šiuo metu mūsų bendruomenėje – ramesnis metas, tačiau visada randame veiklos, kuri gražina tiek mūsų kaimą, tiek ir Surviliškio gyventojų gerovę, o dėl to, aišku, ir patiems būna linksmiau.

Ateičiai planų taip pat turime, tačiau apie juos, mano manymu, geriausia kalbėti tada, kada jie jau būna įvykdyti, tad dabar kol kas susilaikysiu nuo jų paskelbimo.

Dažnai bendruomenėje linksminamės vykdami į įvairiausias į ekskursijas ar organizuodami talkas.

Nors tokia veikla, rodos, ir nėra ypatinga ar labai jau matoma, bet po truputį gražina mūsų Surviliškį“, – pasidžiaugia A. Počiulpas.

Prisideda visi

„Strategiškai patogioje vietoje įsikūrusioje bendruomenėje šiuo metu yra apie 40 narių“, – akcentuoja bendruomenės pirmininkas, tačiau nieko nelaukęs priduria, jog prie kaimelyje vykdomų darbų mielai prisideda ir kiti, bendruomenei nepriklausantys, surviliškiečiai.

„Niekada nesu linkęs sakyti, kad prie organizacinių reikalų privalo ir gali prisidėti tik bendruomenei mokesčius mokantis ir jai priklausantis asmuo. Priešingai, galime tik pasidžiaugti, kad atsiranda daug ir kitų smulkesnių bendruomenių, tokių kaip mokykla, tikintieji ar verslininkai, kurios dažnai mielai prisideda prie mūsų darbų ir prie rėmimo ar pagalbos vykdant tuos darbus.

Stengiamės bendradarbiauti ir su seniūnija, ir su Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyriumi. Manau, tik mūsų visų dėka kaimas gali pilnavertiškai gyvuoti ir siekti užsibrėžtų tikslų“, – surviliškiečių darbštumą įvertina A. Počiulpas.

Pramogų netrūko

Susitikime su kraštiečiais buvo pristatyta ne tik nuo 2003 metų įsikūrusios Surviliškio bendruomenės veikla.

Vakaro metu veikė Irmos Kriščiūnienės rankdarbių paroda, grojo Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyriaus liaudiškos muzikos kapela „Lielupis“.

Kraštiečiai ragavo tradicines Surviliškio „Melnyčios“ šeimininkių Ingos Župerkienės (kairėje) ir Rasos Povilaitienės rankomis pagamintos įvairių kruopų košės su spirgučiais, minkštutėlės iš paties Surviliškio atgabentos naminės duonos su sėklomis, gardžių namuose išrūkytų lašinukų ir traškių raugintų agurkėlių. / A. Barzdžiaus nuotr.

Kraštiečiai ragavo tradicines Surviliškio „Melnyčios“ šeimininkių Ingos Župerkienės (kairėje) ir Rasos Povilaitienės rankomis pagamintos įvairių kruopų košės su spirgučiais, minkštutėlės iš paties Surviliškio atgabentos naminės duonos su sėklomis, gardžių namuose išrūkytų lašinukų ir traškių raugintų agurkėlių. / A. Barzdžiaus nuotr.

Pirmas pasirodymas – Plungėje

Susirinkusiuosius linksmino šio mėnesio pabaigoje, lapkričio 30-tąją, 20-metį švenčianti humoro grupė „Bobų radijas“.

1999 metais, iškart po mūsų krašte jau metai iš metų švenčiamos Agurkų šventės, susikūrusios grupės vadovė Erlenda Turskienė dar ir dabar kuo puikiausiai atsimena pirmuosius nedrąsius „Bobų radijo“ išėjimo į viešumą žingsnius.

O viskas buvo taip...

„Prieš dvidešimt metų Agurkų šventėje debiutavome su savo pirmuoju ir mums iš esmės labai patikusiu „padurniavimu“.

Puikiai nusisekusi pradžia sužadino smalsumą ir ... mes pakeliui į Plungę“, – prisimena E. Turskienė.

Pirmas pasirodymas neišgąsdino

Sužvarbusiame ir šaltame „Latvijos“ autobusėlyje apsirėdžiusios šilčiausiais paltais ir kęsdamos nežmonišką žiemos šaltį „Bobų radijo“ moterys važiavo į pirmąją rimtą apžiūrą, kuri linksmų plaučių moterytes ir pastūmėjo tolimesniems pasirodymams.

„O kitaip būti ir negalėjo. Juk visa salė po mūsų pasirodymo atsistojo ir plojo. Dar sykį plojo... Tada supratome, kad ne be reikalo savo baimę nugalėjome ir čia atvykome, nes mums iš tiesų pavyko.

Tada galvoje knibždėte knibždėjo mintis: „O gal galime ir dar geriau?“ – prisiminimais dalijasi „Bobų radijui“ nuo jo susikūrimo iki šių dienų vadovaujanti E. Turskienė.

Koncertuoja visur

Na, o dabar visoje Lietuvoje puikiai pažįstama humoro grupė stengiasi pakoncertuoti ir dalindamos šypsenas ir juoką save pristatyti visur, kur tik pakviečia. Tiek ir rajono bendruomenėms, tiek ir kitiems Lietuvos miestams.

Surviliškietės Irmos Kriščiūnienės rankdarbių paroda. / A. Barzdžiaus nuotr.

Surviliškietės Irmos Kriščiūnienės rankdarbių paroda. / A. Barzdžiaus nuotr.

Stengiasi nesikartoti

Šešis kolektyvo narius turintis „Bobų radijas“ stengiasi nesikartoti. Savo pristatomą programą grupės dalyviai atnaujina kas porą metų.

„O idėjų kyla visokių. Stengiamės į savo programą įtraukti ir aktualijų, ir juokų ar tiesiog pasijuokimų iš savęs ar iš kitų. Džiugu, jog kolektyvo sudėtis nesikeičia nuo pat įkūrimo, o kadangi viena kitą puikiai pažįstame, žinome, kas ką puikiai sugeba, žinome charakterius, todėl programos paruošimas ilgai netrunka“, – atvirauja humoro grupės vadovė.

Kulinarinio paveldo gardumynai

Kūrybingos surviliškietės neapsieina ir be ypatingų kulinarinio paveldo gardumynų.

Į Kėdainius atvykusi bendruomenė renginio dalyvius po prisistatymo kvietė pasivaišinti tradicine Surviliškio „Melnyčios“ šeimininkių Ingos Župerkienės ir Rasos Povilaitienės rankomis pagamintos įvairių kruopų košės su spirgučiais.

Receptas – fantazijos vaisius

Savo tradicinę košę Surviliškio bendruomenės šeimininkės pavadino šventine, nes ją pradėjo virti ne bet kada, o nuo liepos 6 dienos, per Mindaugo karūnavimo dienos minėjimą.

Šventinė košė gaminama iš perlinių bei miežinių kruopų, žirnių ir yra pagardinama spirgučiais ir verdama ant laužo.

Dar vienas košės virimo ingredientas, be kurio surviliškietės tiesiog neįsivaizduoja šio patiekalo – meilė.

„Ne veltui visi ją taip mėgsta ir kaskart reikia gaminti vis daugiau“, – juokauja I. Župerkienė.

Perduoda jaunajai kartai

Turėjo progą kraštiečiai paragauti ir minkštutėlės iš paties Surviliškio atgabentos naminės duonos su sėklomis, gardžių namuose išrūkytų lašinukų pasigardindami juos traškiais raugintais agurkėliais.

„Jaunajai kartai taip pat stengiamės perduoti mūsų kaimo tradicijas. Ir asmeniškai mano dukra labai domisi, stebi ir dažnai stengiasi daryti tą patį, ką ir aš“, – tikina I. Župerkienė.

 

Džestina BORODINAITĖ

Rekomenduojami video