Alytus bene pirmas iš didžiųjų šalies miestų,
kuris Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro ir tarybos
nario Valerijaus Venciaus iniciatyva ėmė spręsti Dzūkijos
sostinės gamtos švarai ir šunų augintojams labai opų klausimą
– kur dėti augintinių ekskrementus?
Šunų mylėtojų daug, keturkojai nuolat vedžiojami po miestą, nemažai žmonių jau yra įpratę surinkti jų atliktus gamtinius reikalus, tačiau iki šio pavasario pabaigos tam skirtų dėžių, išskyrus keletą aplaužytų ir daugiau nei dešimtmečio senumo, nebuvo. Jų artimiausiu metu mieste turi padaugėti pusšimčiu, tad iškyla kita bėda – reikia gauti Aplinkos apsaugos agentūros leidimą tvarkyti surinktus ekskrementus.
Pateiktas projektas sulaukė didžiausio gyventojų palaikymo
Gegužės pabaigoje Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, palaikydamas Alytaus miesto savivaldybės siekius dėl švarios aplinkos, jai padovanojo trylika dėžių, skirtų šunų ekskrementams. Taip Dzūkijos sostinėje po daugiau nei dešimtmečio naujai atsirado dėžės talpinti šių keturkojų gamtinius reikalus. Jos buvo pastatytos tose miesto vietose, kuriose alytiškiai dažniausiai vedžioja šunis. Pavyzdžiui, Jaunimo parke prie pasivaikščiojimo takų.
Šįmet miesto savivaldybėje vykdytoje alytiškių arba bendruomenių iniciatyvų projektų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, atrankoje dalyvavo ir Dzūkijos sostinės gyventojo, miesto tarybos nario Valerijaus Venciaus projektas „Dėžės šunų ekskrementams su maišelių dalytuvais“. Šis projektas savivaldybės internetu vykdytoje apklausoje sulaukė didžiausio gyventojų palaikymo ir buvo pripažintas laimėtoju. Rezultatai paskelbti birželio pradžioje.
Pagal minėtų iniciatyvų savivaldybės tarybos nustatytą finansavimo tvarką laimėtas projektas turi būti vykdomas už miesto biudžeto pinigus ir per einamuosius metus, jei neiškyla objektyvių priežasčių projektui įgyvendinti.
Mažos vertės alytiškių iniciatyvų projektams iš vietinio iždo gali būti skiriama iki 25 tūkst. eurų. V.Venciaus pateikto projekto vertė – 13 tūkst. eurų. Pagal projektą mieste turi atsirasti 50 dėžių šunų ekskrementams. Tarybos nario pastebėjimu, pagal jo laimėtą projektą šios dėžės visąlaik turi būti su maišelių dalytuvais, nes dabar pastatytos jais buvo užpildytos tik porą savaičių.
Projektas tikrai būtų naudingas keturkojų augintojams, tačiau jo vykdymo rezultatų mieste iki šiol dar nematyti.
Kreiptasi į Aplinkos apsaugos agentūrą
Kaip sakė miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vedėja Palmira Raškauskienė, buvo paskelbtas konkursas pirkti pusšimtį dėžių šunų ekskrementams su tokių dėžių aptarnavimo paslauga, tačiau laimėtojas neatsirado, nes neaišku, kur utilizuoti ekskrementus, ištuštinus tam skirtas dėžes.
Dabar rengiamasi konkurso būdu nupirkti tik minėtas dėžes, o dėl ekskrementų priėmimo reikia kreiptis į įmones, kurios turi leidimus tvarkyti tokios rūšies atliekas.
P.Raškauskienės teigimu, dėžės turėtų būti įsigytos dar šįmet, tačiau bus pastatytos, kai bus nupirkta jų aptarnavimo paslauga.
Savivaldybės siekis – kad šunų gamtiniai reikalai kartu su mišriomis atliekomis nepatektų į sąvartyną. Šiuo metu toks procesas vyksta, nes nėra kitokio pasirinkimo. Tai patvirtino ir P.Raškauskienė, ir miestą tvarkančių įmonių atstovai.
Kaip sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius ir Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas, gyvūnų ekskrementai nėra priskiriami komunalinėms atliekoms, kurių tvarkymą organizuoja centras, pagal identifikacinį atliekų kodą tai nėra įtraukta į centro turimą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą: „Kadangi Alytus lyg ir pirmas šalyje ėmėsi civilizuotai spręsti šunų gamtinių reikalų problemą, o keturkojų ekskrementai į sąvartyną neturėtų patekti su mišriomis atliekomis, kreipėmės į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad būtų išduotas leidimas tvarkyti tokias atliekas. Iki šiol tokiam leidimui nebuvo poreikio – mieste visai neseniai atsirado specialios dėžės šunų ekskrementams.“
Kaip teigė V.Vencius, įvykdyti jo laimėtą alytiškių iniciatyvų projektą savivaldybei tampa tam tikru iššūkiu, bet gyventojams jis tikrai reikalingas, tai parodė ir žmonių palaikymas balsuojant dėl projekto.
Tarybos narys atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, Druskininkuose specialios dėžės su maišeliais šunų ekskrementams surinkti viešose vietose įrengtos jau seniai.
Gyvūnų kapinių įrengimas vis dar žadamas iki metų pabaigos
Miesto tarybos Mišrios tarybos narių grupės ir jos atstovo V.Venciaus iniciatyva balandžio pabaigoje taryba pritarė, kad savivaldybės administracija steigtų gyvūnų kapines Alytaus rajone, Nemunaičio seniūnijoje, Balninkų kaime. Tai miesto savivaldybės valdomos Užupių kapinės, o gyvūnams laidoti būtų skiriama iki 40 arų teritorija, nutolusi nuo žmonių laidojimo vietos.
Tuoj po tokio tarybos priimto sprendimo savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vedėja P.Raškauskienė sakė, kad gyvūnų kapinės turėtų pradėti veikti rudenį, numatomoje teritorijoje išgenėjus medžius ir iškirtus krūmus ir tam miesto tarybai skyrus lėšų.
Vedėjos tvirtinimu, miesto taryba medžiams genėti ir krūmams iškirsti gyvūnų laidojimo vietoje jau yra skyrusi 3 tūkst. eurų, tačiau darbus atlikti numatoma po Vėlinių. Mat pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką dėl intensyviausio laukinių paukščių veisimosi laikotarpio medžius kirsti ir genėti draudžiama nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1-osios, nebent medžiai keltų grėsmę žmonių gyvybei ar turtui.
Pasak P.Raškauskienės, nuo rugpjūčio iki šiol medžių gyvūnų laidojimo vietoje nespėta išgenėti ir dėl kitos svarbios priežasties – savivaldybės šiems darbams konkurso būdu pasamdyta Kauno bendrovė „Irgita“ turi išgenėti daug medžių kitose miestui ir gyventojams svarbiose vietose.
Tačiau Miesto ūkio skyriaus vedėja patikino, kad gyvūnų kapinės Užupiuose turėtų būti įrengtos iki metų pabaigos.
Alma MOSTEIKAITĖ